- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-271-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orenesta“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui D. K., atsakovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Orenesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-470-97/2009 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Orenesta“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Orenesta“ ieškinį ieškovui D. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas D. K. 2008 m. liepos 8 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą (1 t. b. l. 1-3) prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Orenesta“ 4 714,16 Lt patirtų nuostolių, 12 000,00 Lt avanso, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog 2007-07-19 buvo sudaryta rangos sutartis dėl tvoros gamybos ir montavimo darbų, tarp ieškovo kaip užsakovo ir atsakovo, kaip rangovo. Sutarties pagrindu, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti tvoros gamybos ir montavimo darbus, o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti už juos sutartą kainą. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė. Atsakovas privalėjo pastatyti tvorą pagal šalių suderintą projektą, tačiau nevykdė savo įsipareigojimo pagaminti ir sumontuoti tvorą iki 2007-08-11, apie vėlavimo priežastis neinformavo ieškovo, neprašė pratęsti darbų įvykdymo termino, neperdavė darbų ieškovui, neatsiliepė į rašytines ieškovo pretenzijas.
2008 m. liepos 28 d. preliminariu sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Orenesta“ 4 714,16 Lt nuostolių atlyginimo, 12 000,00 Lt avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251,00 Lt žyminio mokesčio D. K. naudai, priteisė iš UAB „Orenesta“ 6,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai (1 t., b. l. 58-59). 2008 m. spalio 2 d. Kauno rajono apylinkės teisme priimti atsakovo UAB „Orenesta“ prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (1 t., b. l. 66-67). Ieškovas D. K. įstatymo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (1 t. b. l. 71-73).
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. vasario 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-138-97/2009 pagal ieškovo UAB „Orenesta“ ieškinį atsakovui D. K. ir civilinė byla Nr. 2-470-97/2009 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Orenesta“ dėl skolos priteisimo sujungtos į vieną bylą paliekant civilinės bylos Nr. 2-470-97/2009.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Orenesta“ ieškiniu (buv. bylos Nr. 2-138-97/2009 b. l. 26-27) prašė priteisti 6 750 Lt skolos, 243 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 118 Lt už suteiktas paslaugas išreikalaujant skolą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartį, pagal sutarties 2.1.1 p. rangovas įsipareigojo darbus atlikti savo priemonėmis pagal užsakovo sudarytą projektinę dokumentaciją ir pateiktą informaciją. Buvo pateiktas suderintas brėžinys ir nurodytas stulpelio įbetonavimo mazgas. Ieškovas prašė pastatyti tvorą, tvora pastatyta gerai, tad neaišku dėl ko ieškovas kelia pretenzijas. Sutarė, kad ieškovas už darbus sumokės 23 600 Lt, bet visų pinigų nesumokėjo. Ieškovas buvo nuolat objekte, nes kartu buvo statomas ir namas. Už ieškovą darbų priėmimo 2007-08-30 akte pasirašė jo pažįstamas R. V., nors jokio įgaliojimo, kad gali jį pasirašyti, nepateikė. Ieškovas 2007-08-31 atsakovui papildomai pervedė 7 000 Lt. Sakė, kad visų pinigų nesumokės, nes neturi. Paskui ieškovas pradėjo grasinti telefonu direktoriui, neva blogai padarė darbus. Ieškovas iš viso pervedė 17 000 Lt. Su ieškovo pateiktais paskaičiavimais nesutinka, nes nepridėta sąmata, o ir UAB „Statybų ekspertizė“ šiuo metu prarado atestaciją, bet neneigia, kad jos atlikimo metu jie galėjo ekspertizes atlikti. Jie padarė 118,72 m. ilgio tvorą. Brėžinyje nebuvo suderinta, koks pamato bortelis turi būti nuo vieno stulpelio iki kito. Pamatą darė iš betono, kurį maišė vietoje, proporcijomis 1:4. Pateiktos ekspertizės sąžiningumu abejoja, nes jie nebuvo pakviesti joje dalyvauti.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. priėmė galutinį sprendimą (1 t. b. l. 112-115), kuriuo pakeitė 2008-07-28 preliminarų sprendimą, ieškovo D. K. ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo UAB „Orenesta“ ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Orenesta“ 4 714,16 Lt nuostolių atlyginimo, 12 000,00 Lt avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000,00 Lt advokato išlaidų, 251,00 Lt žyminio mokesčio D. K. naudai, priteisė iš UAB „Orenesta“ 22,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs šalių paaiškinimus laikė, kad atsakovas neįrodė tinkamai ir pilnai įvykdęs rangos sutarties sąlygas, dėl nekokybiškai atliktų rangos sutartyje numatytų darbų ieškovas turėjo nuostolių, kuriuos sudaro 4 714,16 Lt (2360 Lt ekspertizės išlaidos, 24,88 Lt pašto išlaidos, 800 Lt teisinės pagalbos išlaidos, 1 529,28Lt delspinigiai), bei 12 000 Lt, kurie atsakovui buvo sumokėti avansu. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 6 procentus metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į LR CK 6.210 str., jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, ieškovei esant fiziniu asmeniu, iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiko įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Orenesta“ apeliaciniu skundu (1 t. b. l. 120-124) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo D. K. ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Orenesta“ ieškinį tenkinti visiškai; prijungti prie bylos įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas; priteisti ieškovui D. K. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, priimant skundžiamą sprendimą nebuvo laikomasi procesinių nuostatų dėl įrodymų ir įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo, įrodymus vertino nevisapusiškai, nepilnutiniai ir neobjektyviai juos išnagrinėdamas, neatsižvelgė į įrodymų visetą, todėl nenustatė byloje tiesos, be to atsisakė priimti įrodymus, kuriuos pateikė atsakovas. Teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes bylos nagrinėjimo metu užėmė šališką poziciją, faktiškai palaikydamas tik vieną šalį, taip pažeisdamas lygybės įstatymui ir teismui principą. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino, išdėstytus prieštaravime dėl delspinigių skaičiavimo. Teismas vadovavosi pateiktais ekspertizės aktais bei komerciniais pasiūlymais, kuriuose buvo daug prieštaravimų bei neaiškumų, neanalizavo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo rangos sutarties sąlygų, bei nevertino ieškovo, kaip statybos darbų užsakovo pareigų ir atsakomybės. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias statinio statybos rangovo atsakomybę už atliktus darbus bei užsakovo pareigas kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus (LR CK 6.689 str., 6.697 str. 1, 3 d.), todėl nepagrįstai nustatė apelianto atsakomybę už statybos darbų defektus bei neatsižvelgė į teisės normas, nustatančias statybos rangos subjektų pareigas ir šių netinkamo vykdymo įtaką statybos rangos subjektų atsakomybei. Nurodo šiuos motyvus:
1. Ieškovas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis statybos darbų nekontroliavo (b. 1. 107), o teismas nenustatė, kokį vaidmenį atlikdavo UAB „Eurotiltas“ statybos departamento direktorius R. V., pasirašydamas 2008-08-30 atliktų darbų aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rangovo atsakomybė už darbų trūkumus turi būti mažinama, jei užsakovas, kuris kartu yra ir statybos techninis prižiūrėtojas, netinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti ir kontroliuoti statybos darbus.
2. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai analizavo ekspertizės aktą, neatsižvelgė į ekspertizės akto prieštaravimus, bei į tai, kad ekspertizės aktą rangovui UAB „Statybos ekspertizė“ atliekant ekspertizes nekartą buvo sustabdomas atestato galiojimas už LR Statybos įstatymo ir kitų statybos norminių dokumentų pažeidimus (Atestavimo komisijos sprendimai: 2007-01 26 IA Nr. 090, 2008-09-26 Nr. IA -130-1), o 2008-12-18 Atestavimo komisija UAB „Statybos ekspertizės“ atestatą Nr. 3909 panaikino už teigiamą statinio projekto įvertinimą, kai statinio projektas parengtas pažeidžiant esminių projekto sprendinių reikalavimus ir esminius statinio reikalavimus. Ieškovo pateikti teismui rašytiniai įrodymai (Ekspertizės rangos sutartis Nr. 11-07/925, Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas ir ekspertizės aktas Nr. 02-08/925 b. 1. 43-50) sukėlė tam tikrų abejonių, nes Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas pavadintas priedu prie rangos sutarties 01-08/925 ir pasirašytas 2008-01-29, ieškovas sudarė Ekspertizės rangos sutartį Nr. 11-07/925, o pats ekspertizės aktas sudarytas 2008-02-07. Todėl neaišku, kokios sutarties priedas yra Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas, ką ieškovas priėmė iš UAB „Statybos ekspertizė“ pagal minėtą aktą, ir už ką jis mokėjo 2 360,00 Lt. Pačios ekspertizės akto kai kurie teiginiai kelia tam tikrų abejonių: Ekspertizės akte 6.2 p. parašyta: „tvoros pamato įgilinimo vidurkis 0,8 m., tai yra bendras ir virš žemės ir žemėje“. Šis teiginys nepagrįstas, nes neįmanomas įgilinimas virš žemės, tai reiškia, kad tvoros pamatų įgilinimas nenustatytas. Ekspertizės akte 6.9 p. parašyta: „pamato konstrukcija nevienalytė, panaudotos užpildui medžiagos netinkamos“. Šis teiginys nepagrįstas. Taip galima teigti tik po betono sudėties tyrimų. Tokių tyrimų UAB „Statybos ekspertizė“ nedarė. Prie rangos sutarties pridėto suderinto brėžinio matmenys yra klaidingi: brėžinyje nurodoma, kad bendras tvoros aukštis su pamatais yra 3 m., pamatų įgilinimas 0,8 m., pamatai virš žemės 0,7 m. ir likusi metalinio kuolo dalis 1,8 m. Sudėjus pamatų ir metalinio kuolo ilgius gaunasi 3,3 m., tvoros aukštis ekspertizės metu nenustatytas, dėl to neaišku, kaip galima buvo nustatyti, kad tvoros pamatas sumontuotas ne pagal brėžinį (Ekspertizės išvadų 1 p.). Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui ekspertizės akto originalą su nuotraukomis, bet pagal pridėtas nuotraukas neįmanoma nustatyti, kada nuotraukos buvo daromos, tvoros spalva neatitinka ginčo tvoros spalvai, nuotraukos darytos iš arti, dėl ko neįmanomą nustatyti, ar tai ieškovui priklausanti tvora, jos nepatvirtintos eksperto antspaudu. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė: „...medinė dalis ėmė kraipytis, tvarkau savo lėšomis. Tvoros tarpai tarp stulpų buvo nukrypę, nutrūkinėjo varžtai“ (b. 1. 107), bet šie ieškovo teiginiai nenurodyti ekspertizės akte. Ekspertizės aktas yra neišsamus, neobjektyvus, neturi paskaičiavimų galimiems defektams pašalinti. Kadangi su ekspertizės išvadomis apeliantas nesutiko, byloje nėra domenų, kad UAB„Statybos ekspertizė“, kvietė atsakovą dalyvauti ekspertizėje, todėl teismo buvo prašyta atlikti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizė turėjo įvykti 2009-01-20, bet ieškovas neleido jos atlikti, ką užfiksavo teismo antstolis savo protokole. Šį antstolio protokolą teismas atsisakė prijungti prie bylos.
3. Teismas nepagrįstai suteikė ieškovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sumoje 12 000,00 Lt avansu, nes byloje nebuvo nustatytas statybos rangos darbų pašalinimo faktas, bei ieškovo realiai patirtos išlaidos. Išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet iš tikro sumokėtomis lėšomis, ir tai įrodoma leistinais įrodymais. Ieškovas teismui pateikė UAB „Stat Technika“ komercinį pasiūlymą, bet šio komercinio pasiūlymo negalima laikyti leistinu įrodymu, nes jis nepagrįstas jokiais paskaičiavimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos.
4. Teismas savo sprendime tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių sumoje 1 529,28 Lt priteisimo už 324 dienas iš atsakovo, nors atsakovas prieštaravo ir prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str., 5 d., 1 p). Į tai, kad atsakovas ginasi senaties terminu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Savo pareigas pagal rangos sutartį apeliantas atliko sąžiningai, laiku ir kokybiškai. Tvoros ilgis atitiko sutartiniams įsipareigojimams ir yra virš 118 bėginių metrų. Tai patvirtino ir ekspertizės akto 6.1 p.- Tvoros ilgis -118,72 m. Nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, kad „visas tvoros ilgis yra 118,72 m., iš kurių 6,06 m. sudaro vartai ir varteliai.“ LR CK 6.687 str. 1 d. nustatyta užsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; LR CK 6.71 str. nustatytas, terminą piniginei prievolei įvykdyti, praleidusio skolininko pareiga mokėti sutartyje numatytus delspinigius. Ieškovui priėmus darbų rezultatą, sutikus su jo kokybe ir pasirašius atliktų darbų aktą, kyla pareiga apmokėti už statybos darbus. Ieškovas tinkamai nevykdė savo prievolių, o per nustatytą terminą galutiniai neatsiskaičius su atsakovu, ieškovas laikytinas pažeidęs prievolę.
5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja LR CPK 270 str. 4 d. ir 263 str. nuostatoms, nes teismas nesilaikė pareigos teisiškai pagrįsti išvadas, nurodant konkrečias įstatymo normas bei tinkamai ištiriant ir įvertinant bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis nustatė atsakovo atsakomybę, jos apimtį bei netenkino atsakovo ieškinio reikalavimus, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui ir esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Atsiliepimas
Ieškovas D. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t. b. l. 17-18) prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą remiantis šiais argumentais: atsakovas nurodo kad prie rangos sutarties pridėto suderinto brėžinio matmenys yra klaidingi, nors brėžinyje bendras pamatų aukštis nurodytas 1,50 m (0,7+0,8 m). Šią aplinkybę (klaidingo brėžinio) atsakovas pastebėjo tik bylą nagrinėjant teisme, o ne montuodamas tvorą. Faktinis pamatų aukštis buvo nustatytas atkasus pamatus ir juos pamatavus. Įrodymų, kad tvoros pamatas atliktas pagal suderintą technologinį brėžinį, atsakovas nepateikė. Taip pat atsakovas nurodo, kad ekspertizės metu nebuvo atliktas pamato betono sudėties tyrimas. Kadangi tvoros pamatas pradėjo trūkinėti ir vietomis byrėti, tai buvo nustatyta vizualiai ir nebūtina atlikti betono sudėties tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiagoje esančiais įrodymais konstatavo, kad bendras tvoros ilgis yra 118,72 m. iš kurių 6,06 m. yra vartai ir varteliai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo įrengtos tvoros ilgis yra 118 m., tačiau teismo nustatytose aplinkybėse mato tam tikrą prieštaravimą. Manome, kad šis atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Kaip nurodyta Dabartinės lietuvių kalbos žodyne: „vartai - varstoma, kilnojama tvoros dalis“ (Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, psl. 914), o „tvora - užtvara aplink žemės sklypą, kiemą ir pan.“ (ten pat psl. 867). Taigi, teismas visiškai teisingai konstatavo, koks yra bendras tvoros ilgis ir kokią tvoros dalį sudaro vartai. Ieškovas metus laiko kvietė atsakovų atstovus, kad užbaigtų tvorą ir ištaisytų jos trūkumus pagal suderintą brėžinį (atsakovo įrengtas pamatas yra 60-90 cm, tuo tarpu kai pagal brėžinį turėjo būti l,5 m.). Ieškovas atsakovui nusiuntė 7 pretenzijas, tačiau atsakymo negavo. Nurodytos aplinkybės, kaip ir slapstymasis nuo teismo pranešimų, po teismo sprendimo priėmimo, patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme ieškovo UAB ”Orenesta” ieškinys atsakovui D. K. civilinėje byloje Nr. 2-19698-713/2008 buvo priimtas nagrinėti bendrąja ginčo teisena. Tai patvirtina ieškovo pateiktas ir teisėjos rezoliucija priimtas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei papildomai sumokėtas 157,35 Lt žyminis mokestis, vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-17442-713/2008 (b.l. 36),(b.l.5, 26, 27, 35).
Kauno miesto apylinkės teismas nustatęs, kad Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1871-097/2008 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o atsakovas D. K. gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2-19698-713/2008 pagal ieškovo UAB ”Orenesta” ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui (b.l. 83). Kauno rajono apylinkės teismas persiųstai bylai suteikė Nr. 2-138-97/2009.
Ieškovas D. K. 2008 m. liepos 8 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą (1 t. b. l. 1-3) prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Orenesta“ 4714,16 Lt patirtų nuostolių, 12 000,00 Lt avanso, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251,00 Lt žyminio mokesčio.
Byloje nėra jokių duomenų, kad iki preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovas D. K. atsisakė dokumentinio proceso bei teismas ieškovui nustatė terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti, todėl byla nebuvo perduota nagrinėti bendrąja ginčo teisena (CPK 426 straipsnis, CPK 428 straipsnio 7 dalis).
Tai, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, patvirtina sumokėto žyminio mokesčio dydis -251 Lt nuo ieškovo nurodytos ieškinio kainos -16714,16 Lt (CPK 425 straipsnio 3 dalis), ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, (ieškovo įvardintas ieškinys dokumentinio proceso tvarka), teismo priimtas 2008 m. liepos 28 d. preliminarus sprendimas (b.l. 58,59) ir galutinis teismo sprendimas, kuris yra skundžiamas apelianto.
CPK 427 straipsnio 1 dalis numato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje numatytas išimtis. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos ir iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie priimtą ieškinį nepranešama (CPK 427 straipsnio 3,4 dalys). Priimtas preliminarus teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik įstatymo leidėjo nustatyta tvarka (CPK 430 straipsnis).
Šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso šalims įgyvendinti savo teises procese. Atsakovas gali gintis nuo ieškinio tiek pareikšdamas prieštaravimus (CPK 42 straipsnio 1dalis), tiek reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnis).
Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (CPK 430 straipsnio 4 dalis).
Prieštaravimai skiriasi nuo priešieškinio, nes prieštaravimu siekiama paneigti teisę į ieškinio patenkinimą, o priešieškiniu atsakovas reiškia ieškovui savarankišką reikalavimą, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Kurį teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą pasirinkti, sprendžia atsakovas, bet kaip buvo paminėta, dokumentiniame procese atsakovas neturi tokios pasirinkimo teisės, nes priešieškinį šiame procese reikšti draudžiama (CPK 430 straipsnio 4 dalis ). Todėl tais atvejais, kai įstatymo leidėjas suvaržo šalies procesines gynybos priemones, teismas turi užtikrinti, kad teisių apsauga būtų pasiekta leistinomis priemonėmis. Konkrečios bylos atveju tai reiškia, kad teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus- tiek procesinius, tiek materialinio pobūdžio.
Iš sujungtų civilinių bylų matyti, kad ieškovo D. K. reikalavimas atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų ir UAB ”Orenesta”- dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, nėra reikalavimai dėl to paties dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), UAB ”Orenesta” ieškinio reikalavimai yra priešpriešiniai, todėl savo esme atitinka priešieškinį. (CPK 143 straipsnis).
Atsakovo prieštaravimų nagrinėjimo dalykas yra teismo preliminarus sprendimas, todėl Kauno rajono apylinkės teismas, 2008-07-28 priėmęs preliminarų sprendimą, nebegalėjo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi sujungti civilines bylas Nr. 2-138-97/2009 pagal ieškovo UAB ”Orenesta” ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo ir Nr. 2-470-97/2009 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB ”Orenesta” dėl nuostolių atlyginimo į vieną civilinę bylą, paliekant Nr. 2-470-97/2009 (b.l. 87).
Taigi teismas sujungdamas paminėtas dvi civilines bylas išplėtė reikalavimų dalyką ir pažeidė CPK 430 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas. Taip pat pažymėtina , kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, CPK XXII skyriuje ”Dokumentinis procesas” nustatyta tvarka gali būti išspręsti, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė priteisti iš UAB ”Orenesta ”12000 Lt nuostolių atsakovo nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui CK 6.61 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismas priteisė ieškovui ieškovo sumokėtą 12000 Lt avansą atsakovui už jo atliktus darbus. Iš to galima daryti išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai suteikė ieškovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sumoje 12 000,00 Lt avansu, nes byloje nebuvo nustatytas statybos rangos darbų pašalinimo faktas, bei ieškovo realiai patirtos išlaidos. Išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet iš tikro sumokėtomis lėšomis, ir tai įrodoma leistinais įrodymais. Ieškovas teismui pateikė UAB „Stat Technika“ komercinį pasiūlymą, bet šio komercinio pasiūlymo negalima laikyti leistinu įrodymu, nes jis nepagrįstas jokiais paskaičiavimais. (CPK 424 straipsnis).
Sutarties 7.7 punktu šalys sutarties objekto darbams nustatė trejų metų garantinį terminą. Rangos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad aktas dėl darbų priėmimo neapriboja užsakovo teisės vėliau pareikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų, kurie nebuvo atskleisti priimant darbus, todėl užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultatų trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2008-01-18 UAB ”Statybos ekspertizė” atliktos ginčo tvoros ekspertizės aktas yra neišsamus, nėra paskaičiavimų galimiems defektams pašalinti, apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto 6.2 , 6.9 punktuose nurodytų teiginių nėra paneigti, todėl UAB ”Orenesta ” nesutinkant su 2008-01-18 UAB ” Statybos ekspertizė ” atliktos ginčo tvoros ekspertize bei byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad UAB ”Orenesta ” gavo 2007-11-28 ekspertų pranešimą dėl dalyvavimo atliekant ekspertizę, CPK 430 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę pateikti visus CPK 177 straipsnyje išvardintus leistinus įrodymus, tarp jų – prašyti ekspertizės skyrimo, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, siekiant išsiaiškinti atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumą, kuri buvo paskirta ne teismo, o atlikta ieškovo prašymu, bei nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumus, nepagrįstai atmetė UAB ”Orenesta ” prašymą dėl ekspertizės atlikimo.
CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Toks sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 straipsnis). Teismas negali atsisakyti svarstyti prieštaravimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai sudarytų kito ieškinio, kurį atsakovas gali pareikšti kaip savarankišką, faktinį pagrindą Toks atsakovo procesinių teisių aiškinimas susiaurintų jo teisę į gynybą ir pažeistų šalių lygiateisiškumą bei dispozityvumą civiliniame procese.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visa apimtimi atsakovo prieštaravimų ir pažeidė jo teisę į gynybą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas iš viso nenagrinėjo UAB ”Orenesta” argumentų dėl delspinigių dydžio sumažinimo bei reikalavimo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Ieškovas delspinigius skaičiavo už 324 dienas nuo visos rangos sutarties sumos, nors pagal sutarties 5.3 punktą užsakovo naudai skaičiuojami 0,02% dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo neatliktų darbų sąmatinės vertės.
Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalis numato, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Sutinkamai su sutarties 2.1.1. punktu rangovas įsipareigojo sutartimi sulygtus darbus atlikti savo priemonėmis pagal užsakovo sudarytą projektinę dokumentaciją ir užsakovo pateiktą informaciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-08-30 atliktų darbų akte 23750 Lt sumai už užsakovą D. K. pasirašė R. V. - UAB ”Eurotiltas” statybos departamento direktorius ir rangovo UAB ”Orenesta” atstovas - projektų vadovas B. K., UAB ”Eurotiltas” direktorius yra ieškovas (2 t. b.l.10-12, 34). Ieškovui neigiant, o atsakovui tvirtinant, jog ieškovo nurodymu R. V. prižiūrėjo ginčo tvoros statybos darbų eigą ir kokybę, vertino juos, priėmė ir pasirašė darbų priėmimo- perdavimo akte ir jokių pastabų dėl kokybės nepareiškė, nors jis buvo atsakingas už visus statybos darbus, kurie buvo vykdomi statant namą ieškovui, adresu Miglės g. 60, Mastaičių km, Kauno raj., kolegija atsižvelgusi į tai, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo sužinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį (CK 2.133 straipsnio 8 dalis), sprendžia, kad teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos R. V. teisėms ir pareigoms, todėl iš naujo nagrinėjant bylą spręstinas klausimas dėl šio asmens patraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu. (CPK 37 straipsnis).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nėra atskleista bylos esmė, nutartyje išdėstytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pats negali ištaisyti, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 4 dalis).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-09 nutartimi perduodamas bylą nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui, nėra panaikinęs teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui UAB ”Orenesta ” priteisė iš skolininko D. K. 6750 Lt skolos, 243 Lt delspinigių, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m . kovo 9 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.