- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- A15.-33-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00441-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Arūnas Abraitis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. ir jo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,
Lietuvos kelių policijos Specialios paskirties skyriaus (toliau-skyrius) atstovui specialistui V. Ž.,
Administracinių nusižengimų tyrusiam ir administracinių nusižengimų protokolą surašiusiam skyriaus vyriausiajam patruliui J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2018-09-29 apie 08.42 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 promilių girtumo laipsnis bei nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14., 16. punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, kad vairavo automobilį išgėręs, tačiau nepripažįsta, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimo sustoti. 2018-08-29 vairavo žmonai priklausantį automobilį. Kadangi nesuprato pareigūnų veiksmų, nes pareigūnas turėtų su ištiesta ranka mojuoti su lentele ir nurodyti vietą, kur sustoti, tačiau pareigūnas stovėjo atsisukęs nugarą ir buvo kitoje kelio pusėje, matė, kad vyksta patikrinimas. Automobilio greitis nebuvo didelis. Transporto priemonės vaizdo registratoriuje yra užfiksuota informacija, kai jis vairavo transporto priemonę, kur matosi pareigūnų veiksmai. Šiuo atveju jis matė tik vieną pareigūną. Pareigūnas buvo uniformuotas, su liemene. Pareigūnas rankoje turėjo raudoną skritulį su raudonu atšvaitu. Jis lėtai pravažiavo ir toliau važiavo savo kryptimi. Pamatė per galinį veidrodėlį, kad atvažiuoja policijos mašina ir sustojo kelkraštyje ir pareigūnai sustojo jam iš paskos. Jis greičio tikrai nepadidino, tiesiog nuvažiavo, nes prieš pareigūnus buvau sulėtinęs greitį. Negirdėjo, kad būtų jam ką nors pareigūnai būtų sakę per garsiakalbį. Buvo įjungęs radijo imtuvą, bet negarsiai. Taip pat, jis pabrėžė, jog jis neturėjo jokių ketinimų nestoti stabdomas, negalėjo nei įtarti esantis stabdomas. Jis dirba dvejose mokyklose, yra kūno kultūros mokytojas, yra pedagogas jau 13 metų. Taip pat dar dirba Šeimos ir gerovės centre, veda užsiėmimus, dirba 6 dienas per savaitę. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes turi piniginių įsipareigojimu savo vardu ir dar žmonos vardu.
Rašytiniame paaiškinime V. V. taip pat nurodė, jog nestojo, kadangi nesuprato, kad jį stabdo pareigūnas, kuris stovėjo jam nugara (b. l. 1).
Teismo posėdyje apklausiamas administracinių nusižengimų tyręs ir administracinių nusižengimų protokolą surašęs skyriaus policijos pareigūnas, liudytojas J. P. (skyriaus vyriausiasis patrulis) parodė, kad 218-09-29 dirbo kartu su P.V (duomenys neskelbtini) gatvėje, stabdė, tikrino blaivumą. Jo kolega buvo automobilyje, nes jis formino neblaivų vairuotoją, o jis stovėjo per vidurį kelio, stabdė lazdele (skrituliu) atvažiuojantį žalios spalvos automobilį ,,VW Passat“, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link T formos sankryžos. Tuo metu jam kažką surėkė porininkas, o automobilis ,,VW Passat“ padidinus greitį nuvažiavo link T formos sankryžos. Greitai nubėgo į automobilį ir pradėjo vytis automobilį. Jo manymu, vairuotojas 100 procentų suprato, kad jį stabdo, nes vairuotojas padidino greitį. Jis dar surėkė vairuotojam, kad stotų. Pagal taisyklės, jeigu automobilis stabdomas, vairuotojas turi nedelsiant sustoti. Jis buvo nugara atsisukęs, stabdant atsisuko, su skrituliu aiškiai parodė, kad vairuotojas turi sustoti. Vairuotojas dar jam galva linktelėjo, tačiau tuo momentu, kad kolega kažką surėkė, o jis atsisuko, vairuotojas padidinus greitį nuvažiavo. Buvo sustabdytas vairuotojo vairuojantis automobilis kažkur už 2 kilometrų. Per garsiakalbį jis sakė, kad vairuotojas sustotų kuris iškart sustojo, kiek atsimena stotelėje (b. l. 24-26).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas L. P. parodė, kad įvykio dieną dirbo su J. P.. Kai stabdė pilietį nematė, nes surašinėjo protokolą kitam piliečiui. Ten kelias siauras ir visi vairuotojai gali matyti ir sustoti. Vaizdo registratorius tarnybiniame automobilyje buvo įmontuotas. Tarnybinio automobilio priekis buvo pakreiptas į kelią, į važiuojamąją dalį. Ant to kelio ruožo stovėjo pareigūnas J. P.. Kaip stabdė V. V. jis nematė, nes tuo metu rašė protokolą. Pribėgo J. P., greitai įsėdo, pasakė, kad nestoja automobilis ir jiems teko vytis, jungė švyturėlius ir garso signalą. Jų greitis buvo apie 160 km/val., kol jie pasivijo automobilį. Privažiavo iš automobilio galo, vairuotojas sustojo ir J. P. iš karto su alkotesteriu nuėjo tikrinti blaivumą (b. l. 58-63).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. savo kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje prisipažino. Bet, jis kategoriškai neigia kaltę dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau teismas visgi daro išvadą esant pakankamą pagrindą pripažinti pastarąjį kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Sprendžiant, ar asmens veika (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti ne tik pažeidėjo paaiškinimus, ar jis suprato, kad yra stabdomas ir kaip suprato uniformuoto policijos pareigūno gestą sustabdyti automobilį, bet ir kitus byloje surinktus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Dėstant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančius įrodymus pirmiausia nurodytinas skyriaus vyriausiojo patrulio J. P. 20185-09-29 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2018-09-29 apie 08.42 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) k. atvažiuojantį automobilį VW PASSSAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Jis minėtą automobilį stabdė modamas skrituliu su raudonų atšvaitų skersai judėjimo krypties priešais atvažiuojančiam automobiliui, tačiau kai pamatė automobilio vairuotojas padidino greitį ir nepaklusęs teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, nuvažiavo dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) gatve. Jis kartu su L. P. staiga sėdo į tarnybinį automobilį įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialius garso signalus pradėjo persekioti minėtą automobilį. Jie važiavo iš paskos ir per garsiakalbį nuolat kartodami liepė sustabdyti vairuojamą automobilį, vairuotojas sustojo. Sulaikius vairuotoją nustatė, kad jį vairavo V. V.. Bendraujant su vairuotoju pajuto, kad iš jo burnos sklinda alkoholio kvapas, taip pat pastebėjo, kad akys paraudusios. Dėl šių požymių patikrino vairuotoją alkoholio kiekio nustatymo matuokliu „ALCOTEST6810“, Nr. ARYE-0401, patikros sertifikatas 0811360. Prietaiso pagalba buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,78 promilės). Vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį, dėl pažeidimo gailisi, sutinka (b. l. 3).
Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek įvykio dieną pateiktame rašytiniame paaiškinime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu išsakė kitokią poziciją ir tikino, kad nesustojo, kadangi nesuprato policijos pareigūno J. P. veiksmų, nes pareigūnas turėtų su ištiesta ranka mojuoti su lentele ir nurodyti vietą, kur sustoti, tačiau pareigūnas stovėjo atsisukęs nugarą ir pastarojo reikalavimo tiesiog nesuprato. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, nukreiptą išvengti administracinės atsakomybės. V. V. teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. P. paaiškino, kad įvykio dieną tarnybos metu su kolega tikrino automobilius Vilniaus r., Rastinėnų k. Jo kolega buvo automobilyje, nes jis formino neblaivų vairuotoją, o jis stovėjo per vidurį kelio, stabdė lazdele (skrituliu) atvažiuojantį žalios spalvos automobilį ,,VW Passat“, kuris važiavo nuo Rastinėnų k. Tuo metu jam kažką surėkė porininkas, o automobilis ,,VW Passat“ padidinus greitį nuvažiavo link. Greitai nubėgo į automobilį ir jie pradėjo vytis automobilį. Jo manymu, vairuotojas 100 procentų suprato, kad vairuotoją jis stabdo. Jis buvo nugara atsisukęs, stabdant atsisuko, su skrituliu aiškiai parodė, kad turi sustoti. Vairuotojas dar jam galva linktelėjo, tačiau padidinus greitį išvažiavo nesustojus.
Taigi iš skyriaus pateiktos vaizdo medžiagos gautos iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus bei V. V. pateikto vaizdo taip pat gauto iš pastarojo automobilio vaizdo registratoriaus kurie buvo peržiūrėti teismo posėdyje matosi, kad priešais vairuojamą automobilį (automobilio prietaisų skyde rodomas laikas) eina uniformuotas policijos pareigūnas su iškelta ranka ir mojuoja skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties. Priekyje V. V. vairuojamojo automobilio kitų važiuojančių automobilių nėra. V. V. vairuojamas automobilis, po to kai matosi J. P. mojavimas skrituliu su raudonu atšvaitu, nesustodamas nuvažiuoja toliau. ANK 426 straipsnio 6 dalyje konstatuojama, kad nesvarbu kaip policijos pareigūnas rodo mojavimą skrituliu su raudonu atšvaitu skersai transporto priemonės judėjimo krypties, t.y. bunant policijos pareigūnui nugara lik vairuotojo matomumo ar kitaip, bet svarbu, kad vairuotojas mato tokį mojavimą ir mojavimas nukreiptas skersai transporto priemones judėjimo krypties. Matant tokį mojavimą jis turi aiškiai suprasti kaip aiškų policijos pareigūno reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.
Be to, V. V. kaltė dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b. l. 1-2, 7-11, 48-49).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad V. V. nevykdė policijos pareigūno teisėto, aiškiai išreikšto ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančio reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, o sustojo tik po to, kai jį pavijo persekiojant policijos tarnybiniu automobiliu. V. V. teisme teigė, kad nesuprato reikalavimo sustoti, kadangi nesuprato policijos pareigūno veiksmų, nes pareigūnas turėtų su ištiesta ranka mojuoti su lentele ir nurodyti vietą, kur sustoti, tačiau pareigūnas stovėjo atsisukęs nugarą, o kitoje kelio pusėje matė, kad vyksta patikrinimas. Tokius kaltininko parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Teisme apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad mojuodamas skrituliu prieš transporto priemonę nurodė, kad yra stabdomas būtent V. V. vairuojamas automobilis. Be to, tarnybiniu automobiliu persekiojant nesustojusį kaltininko automobilį, jie per garsiakalbį nuolat kartodami liepė sustabdyti vairuojamą automobilį, kol vairuotojas sustojo. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas V. V. matė jį kaip pareigūną stabdant automobilį reido vykdymo vietoje, negalėjo nematyti reikalavimų sustoti. Šio liudytojo parodymus atitinka apklausto liudytojo L. P. parodymams apie įvykio dieną vykdomą reidą. Jis tuo metu rašė administracinio nusižengimo protokolą kitam pažeidėjui, tuo metu pribėgo J. P., greitai įsėdo, pasakė, kad nestojo automobilis ir jiems teko vytis. Įjungė švyturėlius ir garso signalą. Jų greitis buvo apie 160 km/val., kol jie pasivijo automobilį. Privažiavo iš automobilio galo, vairuotojas sustojo ir J. P. iš karto su alkotesteriu nuėjo tikrinti blaivumą. Jeigu policijos automobilio kuris persekiojo V. V. vairuojamą automobilį greitis pagal policijos vieningą pajėgų valdymo sistemą sudarė netgi 167 km/h, tai su tokiu pačiu padidintu greičiu vairavo automobilį ir pats V. V.. Neleistinas padidintis V. V. vairuojamojo automobilio greičio duomenis įrodo, kad pastarasis aiškiai matė ir suprato policijos pareigūno reikalavimą prieš tai sustabdyti automobilį.
Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. V. nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to buvo nustatyta, kad pastarasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Kai ir parodė V. V., jis suvokė, kad vyksta reidas nes matė, kad kitoje kelio pusėje vyksta patikrinimas, todėl teismo manymu, jeigu jam kilo abejonių, ar reikalavimas sustoti yra išreikštas jam ar kitai transporto priemonei, jis kaip pavyzdingas vairuotojas turėjo šias abejones pašalinti sustodamas automobilį. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo liudytojų J. P. ir L. P. parodymais nesiremti ar laikyti juos nepatikimais. Nenustatyta, kad bent kažkuris liudytojas yra suinteresuotas bei siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą V. V.. Nė vienas liudytojas pastarojo nepažinojo, jokių konfliktų niekada nėra turėję.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, kas nagrinėjamo administracinio nusižengimo yra išties svarbu, todėl nagrinėjamu atveju V. V., teismo vertinimu, turėjo pagrindą nestoti, būdamas stabdomas, t. y. žinodamas, jog važiuoja neblaivus, matydamas, kad vyksta patikrinimas, apsimesdamas, kad paliepimo sustoti paprasčiausiai nesuprato, galimai tikėdamasis, kad policijos pareigūnai jo tiesiog nesivys, nesustojo. Tikėtina, jog toks tyčinis pastarojo elgesys buvo spontaniškas, be didesnių apsvarstymų apie administracinių nuobaudų dydžius, galimai pastarajam nežinant, jog už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę gresia ne tik pakankamai didelė bauda, bet ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. V., vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, matė ir suprato esantis stabdomas policijos pareigūno, tačiau teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, nuvažiuodamas tolyn, t. y. veikė tyčia. Tokie pastarojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimus eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nenustatyta, atsakomybę lengvinanti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimas, įvertinami V. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys (nebaustas administracine tvarka, dirba dvejose darbovietėse kūno kultūros mokytoju, charakterizuojamas ypač teigiamai, atlyginimai nedideli, turi finansinius įsipareigojimus). Galimybė už administracinius nusižengimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).
Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.
Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, vairuodamas neblaivus bei nepaklusdamas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismo įsitikinimu, specialiosios teisės atėmimas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį netgi įstatyme numatytam minimaliam terminui būtų šiuo atveju asmeniui aiškiai per griežta ir neadekvati administracinė nuobauda. Visgi netaikyti šiuos nuobaudos teismas neturi pagrindo, kadangi V. V. padaryti nusižengimai yra šiurkštūs, tačiau jis praeityje nebaustas už administracinius nusižengimus, o tokios aplinkybės leidžia jam kaip eismo dalyvio, charakterizuoti išskirtinai teigiamai ir netaikyti pastarajam griežto įstatymo sankcijoje numatyto specialiosios teisės atėmimo, juolab, kad įstatymų leidėjas šį nusižengimą priskiria aiškiai didesnio pavojingumo teisės nusižengimų kategorijai, ką liudija sankcijos griežtumas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad jam skirtinos nuobaudos - baudos, lygios ANK 425 straipsnio 5 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijų minimaliems dydžiams ir ANK 422 straipsnio 9 dalyje, 426 straipsnio 7, 8 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir galimas automobilio konfiskavimas. Tuo atveju, kai yra numatytos administracinio poveikio priemonės, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų bei jai įgyvendinti parenkamos administracinio poveikio priemonės. Šiuo atveju teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus administracinio poveikio priemonę – tesės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam nei numatytas minimaliam laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018-09-29, t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (b. l. 10), neskiriant automobilio konfiskavimo. Paskirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės laikotarpiai subendrintini ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones:
pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 300 (trijų šimtų) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-09-29.
Išaiškinti, kad galutinė bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A15.-33-269/2019 bei nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 18092414392.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.