Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „GEDVI“ atstovui G. S., atsakovui Ž. A., trečiojo asmens Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GEDVI“ ieškinį atsakovui Ž. A., trečiajam asmeniui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą

Ieškovas UAB „GEDVI“ prašė priteisti iš atsakovo 2.801,15 Lt už mopedo priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atstovas, prašydamas ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad pagal sutartį įmonė priverstinai nuveža ir saugo transporto priemones, ieškoti savininkų ir jiems pranešti, sutartis neįpareigoja. Atsakovas gera valia nesumokėjo už mopedo nuvežimą ir saugojimą, todėl susidariusią skolą bei palūkanas prašo priteisti.

Atsakovas Ž. A. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, paaiškino, kad jam nebuvo pranešta apie tai, kad jo vairuotas mopedas ( per autoįvykį nepataisomai apgadintas) buvo nugabentas saugojimui. Jis pats buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, mopedo po to neieškojo, nes manė, kad jis liko įvykio vietoje, o kas nors iš jo pažįstamų ar kiti asmenys jį pasiėmė kaip metalo laužą.

Trečiasis asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buvo pagrindas nuvežti atsakovo vairuotą transporto priemonę į saugojimo aikštelę, atsakovas apie tai buvo informuotas, ieškovas išsaugojo transporto priemonę, todėl atsakovui yra pareiga atlyginti saugojimo išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Kaip patvirtina administracinės bylos medžiaga (34-35 b.l., adm. byla Nr.89N-989252), atsakovas 2011-06-03 Anykščių rajone sukėlė autoįvykį, buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 131 str. 1d., 4d., 6d., 9d. ir nubaustas dėl to, kad pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., 238 p., 158 p. reikalavimus, nes vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, neužsisegus motociklininko šalmo, autoįvykio metu buvo sugadintas kito asmens turtas.

Administracinės bylos duomenimis, 2011-06-03 buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (53 b.l., adm. byla Nr.89N-989252), remiantis kuriuo ir 2008-10-03 sutartimi dėl priverstinio transporto priemonių nevežimo ir saugojimo, sudaryta tarp Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei R. K. IĮ, ir 2008-10-10 subrangos sutartimi dėl priverstinio transporto priemonių nevežimo ir saugojimo, sudaryta tarp R. K. IĮ ir UAB „GEDVI“ (15-21 b.l.), atsakovo vairuotas mopedas buvo priverstinai nugabentas saugojimui.

Tuo metu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas). Jo 9 p. nustatė, kad Tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos aktas pildomas keturiais egzemplioriais, antras egzempliorius įteikiamas priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininkui (valdytojui), o tais atvejais, kai priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nėra ar jis atsisako paimti aktą, antras akto egzempliorius kartu su pirmuoju saugomas policijos įstaigoje ir savininkui (valdytojui) įteikiamas jam atvykus į policijos įstaigą, įteikiant Tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos aktą, išaiškinama transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka. Aprašo 10 p. nustatė, kad Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto atitinkamose skiltyse pasirašo sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę priėmęs ir transporto priemonę apžiūrėjęs policijos pareigūnas, priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininkas (valdytojas), o jei priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininkas (valdytojas) akte pasirašyti atsisako ar jo vietoje nėra, policijos pareigūnas tai pažymi akte, o atsisakymo priežastį nurodo tarnybiniame pranešime. Aprašo 12 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

Kaip matyti iš Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (2011-06-03, be numerio) turinio, nėra įrodymų, kad nustatyta tvarka atsakovui aktas būtų buvęs įteiktas (ar atsakovas atsisakęs akte pasirašyti, aktą pasiimti) ir jam išaiškinta apskundimo tvarka. Patrulio T. V. (64 b.l.) tarnybinis pranešimas apie tai, kodėl atsakovas, kai jam buvo paaiškinta žodžiu apie mopedo nuvežimo faktą bei akto apskundimo tvarką, nepasirašė akte – sužalota ranka - neatitinka tikrovės, nes tą pačią dieną atsakovas pasirašė keletą kartų (protokole, pranešime, asmens blaivumo tikrinimo dokumente, eismo įvykio vietos schemoje, pačių vairuotojų nubraižytoje schemoje, paaiškinime (34, 36, 38-40 b.l. adm. byla Nr.89N-989252)). Atsakovas kategoriškai paneigė tai, kad jo ranka įvykio metu buvo sužalota ir patvirtino, kad jam Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas įteiktas nebuvo nei įvykio vietoje, nei vėliau, apskundimo tvarka paaiškinta nebuvo.

Teismui nebuvo pateikta kitų leistinų rašytinių įrodymų (žurnalo kopija, rašytinis pranešimas atsakovui, kt. duomenys ), kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad trečiojo asmens atstovai būtų laikęsi minėtu Aprašu nustatytos tvarkos.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises, todėl ji gali būti taikoma: atsiradus visuomenei būtinam ir konstituciškai pagrįstam poreikiui; remiantis įstatymu; ribojimai būtini apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją; tarp pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte patrulis T. V. nurodė, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14p. reikalavimus ir jam už tai administracinė atsakomybė numatyta LR ATPK 127 straipsnyje, o todėl yra pagrindas, nustatytas tiek LR ATPK 269 str. 7d., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1d. (2d.) priverstinai nuvežti transporto priemonę. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui buvo surašytas tik dėl ATPK 131 str. 1d., 4d., 6d., 9d. numatytų pažeidimų padarymo, už tai atsakovas ir buvo nubaustas 2011-07-04 nutarimu (35 -36 b.l., adm. byla Nr.89N-989252). Taigi policijos pareigūnui nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas aptariamu atveju padarė ATPK 127 straipsnyje numatytą pažeidimą. LR ATPK 269 str. 7d. nuostatos nenumato, kad asmens, padariusio LR ATPK 131 str. 1d., 4d., 6d., 9d. numatytus pažeidimus, atžvilgiu galėtų būti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo atveju ATPK 269 straipsnio 7 dalies taikymas atsakovui buvo sietas būtent su tariamu LR ATPK 127 str. pažeidimu, o ne su kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1d. nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Policijos veiklos įstatymas nustato, kad policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais, o pagal Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą policijos pareigūnai turi užtikrinti, jog jų priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, mopedas po eismo įvykio buvo apžiūrėtas, nustatyta, kad sulinkę priekinės šakės, sulūžusi sėdynė, o iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog sugadintas mopedas buvo prie pat kelkraščio (38, 46 b.l. adm. byla Nr.89N-989252).

Minėta, kad tokia priemonė kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra proporcinga ir adekvati tik tuomet, kai priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo).

Visi šie nustatyti faktai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo taikytas be teisėto pagrindo, o atsakovui neįteikus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto iš nustatyta tvarka neišaiškinus apskundimo tvarkos, buvo pažeistos ir suvaržytos jo teisės.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Minėta, kad atsakovo vairuotas mopedas po autoįvykio buvo priverstinai nuvežtas į ieškovui priklausančią saugojimo aikštelę sprendime jau aptartų sutarčių pagrindu (15-22 b.l.). Ieškovui buvo perduotas vienas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (22 b.l.), kuriame, kas ieškovui buvo akivaizdu, nebuvo transporto priemonės savininko (valdytojo) asmens duomenų, jo parašo, kuriuo patvirtinama tai, kad akto vienas egzempliorius jam įteiktas bei išaiškinta apskundimo tvarka.

Taigi ieškovas ėmėsi atsakovo mopedą saugoti, t.y. tvarkyti kito asmens reikalus (LR CK 6.229 str.), neišsiaiškinęs duomenų, kurie buvo būtini jam pačiam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti minėtą prievolę. LR CK 6.229 str.4d. nustato, kad asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis jis veikia. Šio straipsnio 3 dalies normos nustato, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą.

Ieškovas yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, t.y. savo pavadinimą turinti įmonė ( LR CK 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), todėl veikianti savo rizika. Ieškovas neteisus teigdamas, kad 2008-10-10 subrangos sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nevežimo ir saugojimo neįpareigoja jo ieškoti transporto priemonės savininko (valdytojo) ir jam pranešti apie transporto priemonės saugojimą. Pareiga pranešti savininkui (valdytojui) kyla iš LR CK 6.229 straipsnio 3 dalies normų reikalavimų. Ieškovas net 3 mėnesius nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti savininko (valdytojo) ir pranešti, kad jo transporto priemonė yra saugoma už atlyginimą, už kiekvieną mopedo saugojimo dieną skaičiavo po 15,00 Lt, todėl 2011-09-06 raginime (25 b.l.) atsakovui nurodė iki 2011-09-25 apmokėti 2.038,85 Lt, o ieškinio pateikimo dienai - 2.801,15 Lt (24 b.l.). LR CK 6.233 str. 1 d. nustato, kad visos atsiradusios prievolės iš kito asmens reikalų tvarkymo tampa privalomos tam asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, tačiau tik su ta sąlyga, jei asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus. Tas faktas, kad ieškovas (neinformuodamas atsakovo) net tris mėnesius saugojo sugadintą menkavertį turtą, leidžia teigti, jog jis neveikė atsakovo interesais.

Nustačius, kad atsakovo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikyta be teisėto pagrindo, kad surašant Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą buvo pažeisti tuo metu galiojusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 9-10,12 punktų reikalavimai, kad ieškovas, akivaizdžiai iš akto turinio suprasdamas, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) aktas neįteiktas įvykio vietoje, nebuvo rūpestingas ir apdairus, neveikė atsakovo interesais, nes nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti savininko (valdytojo) ir pranešti, kad jo transporto priemonė yra saugoma už atlyginimą, kaip tą numato LR CK 6.229 straipsnio 1, 3-4 dalys, pripažintina, kad ieškovas veikė savo rizika ir jam tenka neigiamos jo ir trečiojo asmens veikos pasekmės. Ieškinys atmestinas, nes neįrodyta (LR CPK 178 str.), kad atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu aikštelėje, o ieškovui atsirado teisė į patirtų išlaidų atlyginimą (LR CK 6.233 straipsnis).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjant civilinę bylą susidarė 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „GEDVI“, įmonės kodas 300621476, į valstybės biudžetą 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

(Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.