- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1083-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- A. V., V. V., R. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Kauno apskrities viršininko administracijos
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 30.2 (S)
2007 m. spalio 24 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei D. Ž., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2233-454/2007 pagal ieškovų - A. V., V. V., R. V., A. V. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybės priežiūros skyriui, Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi, AB „Global Economical Consulting Corporation“, VĮ „Santakos butų ūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai A. V., V. V., R. V., A. V. ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybės priežiūros skyriui, Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi, AB „Global Economical Consulting Corporation“, VĮ „Santakos butų ūkis“ prašė panaikinti 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktą dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) , nuo 4-1 iki 4-6 patalpos, 56,60 kv.m. bendro ploto perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad nuo 1985 m. spalio mėn. gyveno savo jėgomis ir lėšomis įsirengiame 4-ajame bute (duomenys neskelbtini) , nuo 1993 m. deklaravo jame gyvenamąją vietą. 1998-06-01 kreipėsi į Kauno m. savivaldybę dėl buto įteisinimo, tačiau įteisinti nuosavybės teisės į butą nepavyko. Nuo 1998 metų vyko įvairūs susirašinėjimai tarp ieškovų bei Kauno m. savivaldybes atitinkamų skyrių. 2006-10-31 Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr. 01-332 sudaryta komisija pripažino 4-tą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , tinkamu naudotis ir suteikė teisę įregistruoti butą savo vardu, tačiau paaiškėjo, kad 2003-12-10 Kauno apskrities viršininkas ieškovų įrengtą butą perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. 2003-12-10 perdavimo - perėmimo aktas pažeidžia ieškovų teises, nes trukdo įsiteisinti prieš daugiau nei prieš 20 metų ieškovų lėšomis ir jėgomis įsirengtas patalpas, todėl jis naikintinas. Apie 2003-12-10 perdavimo - priėmimo aktą sužinojo tik 2006-11-26, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad jiems teisės aktų nustatyta tvarka buvo leista įsirengti ginčo patalpas. Ginčo patalpas įsirengė neturėdami leidimo, todėl 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktą dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybės nuosavybėn CK 1.138 str. pagrindu negali būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes įgaliotas LR Vyriausybės 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktą pasirašė tuo metu Kauno apskrities viršininko pareigas ėjęs V. K.. Ieškinio klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Kauno apskrities pedagoginis muziejus su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad ginčo butas yra virš muziejaus, todėl kyla gaisro, užliejimo pavojus muziejuje esančioms vertybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkintino visiškai, panaikino 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktą dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) , nuo 4-1 iki 4-6 patalpos, 56,60 kv.m. bendro ploto perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
Teismas nustatė, kad ieškovai nuo 1985 m. spalio mėn. gyveno savo jėgomis ir lėšomis įsirengtame 4-ajame bute (duomenys neskelbtini) . Butas įrengtas namo mansardoje, nuo 1991 m. ieškovai gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) , buto mansardoje patalpos buvo inventorizuotos ir išduota buto technines apskaitos byla. 1998-06-01 ieškovai kreipėsi į Kauno m. savivaldybę dėl buto įteisinimo, tačiau dėl įvairių priežasčių buvo atsisakyta tai atlikti. Ginčo butą norėta įregistruoti Kauno miesto savivaldybės vardu, tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė įregistruoti ir pareikalavo pateikti savavališką statybą pateisinamus dokumentus. 2006-10-31 Kauno apskrities viršininko sudaryta komisija ginčo butą pripažino tinkamu naudotis, ieškovui A. V. buvo suteikta teisė įregistruoti ginčo butą savo vardu nuosavybės teisėmis, tačiau paaiškėjo, kad negalima įregistruoti ieškovų nuosavybės teisų, kadangi 2003-12-10 LR Vyriausybės įgaliotas asmuo, Kauno apskrities viršininkas, ginčo butą perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pagal LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str.3 d. 1 p. Teismas konstatavo, kad ginčo patalpos nebuvo įrengtos už valstybės lėšas bei faktiškai nebuvo perduotos Kauno miesto savivaldybei, t.y. nepriimtos į SĮ „Santakos butų ūkis“ balansą, todėl 2003-12-10 perdavimo - perėmimo aktas pažeidžia ieškovų teises, nes trukdo įsiteisinti prieš daugiau nei 20 metų ieškovų lėšomis ir jėgomis įsirengtas patalpas, todėl vadovaudamasis CK 1.138 str. 2 p. 2003-12-10 perdavimo - perėmimo aktą panaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su teismo sprendimu prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) ginčo butas 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2003-12-10 perdavimo-priėmimo aktas pažeidžia ieškovų teises;
2) teismas pažeidė CPK 179 str. 1 d. įtvirtiną įrodymų pakankamumo principą, kuris reiškia, jog teismas konstatuoti tam tikrą faktą gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ginčo patalpas įsirengė teisėtai, savo jėgomis ir lėšomis (CPK 178 str.), todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog 2003-12-10 perdavimo- priėmimo aktas pažeidžia ieškovų teises;.
3) ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems buvo leista įsirengti ginčo patalpas. CK (1964 m.) 114 str. numatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti. Analogiška norma yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio CK 4.103 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.
Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo 1985m. spalio gyvena savo jėgomis ir lėšomis įsirengtame 4-jame bute (duomenys neskelbtini) , Kaune. Ieškovų paaiškinimu šį butą šeima įsirengė ieškovo A. V. darbdavio 32-tosios profesinės technikos mokyklos leidimu. Ieškovas skundžia perdavimo- priėmimo 2003-12-10 aktą (b.l.56), kadangi šis aktas pažeidžia ieškovo teises, nes trukdo ieškovui įteisinti įsirengtas patalpas.
Civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifiką, todėl santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali būti taikoma 1964 m. CK 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenumatytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai numatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. valdyba v. Vilniaus knygos draugija, Nr. 3K-3-856/2000). Pripažinimas, kad toks disponavimas galimas ir įstatyme nenumatytais pagrindais, sudarytų sąlygas švaistyti valstybės ar savivaldybės turtą, o tai prieštarautų viešajam interesui. Dėl to teisės normos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pagal 1964 m. CK 99 str. ir nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 4.109 straipsnį, valstybės ar savivaldybės įmonės naudoja atitinkamai valstybės turtą ar savivaldybės joms perduotą turtą nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Esant tokioms aplinkybėms mokymo įstaigos administracija negalėjo duoti ieškovui leidimą įsirengti mokyklos pastate butą, kadangi tai nebuvo priskirta jos kompetencijai. Remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais mokyklos pastatas ( valstybės turtas) buvo perduotas 32 profesinės technikos mokyklai operatyviam tvarkymui (CK 97 str. įst. 1964m.), o nuo 1994m. (CK 99 str.2d.) mokykla valdė ir naudojo bei disponavo pastatu (turtu) patikėjimo teisėmis (b.l.13,14).
Pagal 1964 m. CK 114 straipsnį ir nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 4.103 straipsnį asmuo neturi teisės naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytu statiniu, todėl ieškovo motyvas, kad perdavimo- priėmimo 2003-12-10 aktas pažeidžia ieškovo teises yra nepagrįstas, kadangi ieškovas jokių teisių į neteisėtai įrengtą patalpą neturi, todėl negali reikalauti šią teisę apginti. CK 4.103 straipsnis yra skirsnyje apie savininko teisių apsaugą ir gynimą. Nurodytame straipsnyje reglamentuojama, kokios civilinės teisinės pasekmės atsiranda pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, arba kitaip pažeidę teisės aktuose nustatytus statybos reikalavimus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Paaiškėjus, kad ieškovai neturėjo projekto ir nustatyto leidimo statyti, nors pagal galiojusius teisės aktus privalėjo gauti leidimą (CK 114 str. 1964m.įst. red.) VĮ Registro Centro Kauno filialas pagrįstai atsisakė pastatą įteisinti ieškovo vardu. Taigi statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo patalpų priėmimo perdavimo aktą (b.l.56-57) atmestinas. Ieškovo prašymas įregistruoti VĮ Registro Centro Kauno filiale nuosavybės teisę į patalpą (butą), rekonstruojamą neturint nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, negalėjo būti patenkintas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Tas faktas, kad ginčo patalpos pripažintos tinkamomis naudotis remiantis 2006-10-31 aktu (b.l.32) ir inventorizuotos (b.l.8-11), šių patalpų teisinio statuso nepakeitė, ginčo patalpos valdomos ir naudojamos iki 2003-12-10 valstybės nuosavybės teise, o vėliau perduotas savivaldybei toliau valdyti valstybės turtą patikėjimo teise (CK 4.106 str.). Šis nuosavybės valdymo faktas byloje nenuginčytas, todėl šioje byloje turi būti ginamas valstybės valdymas o ne ieškovo. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog ieškovui nepateikus rašytinių įrodymų, kad jis teisėtu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į konkrečią patalpą (CK 4.47 straipsnis), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus ir panaikinti ginčo aktą. Todėl negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad ieškovas negali įteisinti patalpas tik dėl to, kad butas perduotas Kauno miesto savivaldybei. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ginčo patalpos negali būti įregistruotos VĮ Registro Centre ieškovo vardu, kadangi tokiam įrašui atlikti nėra įstatyminio pagrindo (b.l.35).
CPK 330 str. pasakyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį atmesti. Atmetus ieškovo ieškinį iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 96,93 str.4d.,79,80 str.1d. 2p.), žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (b.l.130-131) sudaro 112,00 Lt.(CPK 81 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n usprendži a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ), V. V. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ),R. V. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ), A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ), žyminį mokestį už apeliacinį skundą po 28,00 Lt. iš kiekvieno, valstybei.