Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-08-05 · Civilinė byla Nr. 2A-546-265/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-05
Bylos Nr.
2A-546-265/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pamario kiras“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Tofitsa“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-546-265/2009

Teisėja Diana Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija44.2.4.1, 52.3 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui K. S., atsakovės atstovui Š. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario kiras“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2008 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kiras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tofitsa“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario kiras“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą parašydamas priteisti iš atsakovės 43 713 Lt skolos už atliktus darbus, 11 889,94 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti stogo montavimo ir uždengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Kadangi atsakovė už laiku atliktus darbus neatsiskaitė, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2007-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 2007/08/01 ir priteisti iš ieškovo nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad numatyti darbai laiku nebuvo užbaigti, dėl esminių trūkumų jie negali būti priimti. Kadangi įmonei reikės iš naujo perdaryti rangos sutartyje numatytus darbus, atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 99 454 Lt nuostolių, susijusių su darbų perdarymu, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008-12-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovo darbai atlikti nekokybiškai, ieškovas iš esmės sutiko ištaisyti dalį atsakovės ir eksperto nustatytų trūkumų, todėl teismas konstatavo, kad nenustatė ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus tenkinimo pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad netenkinus reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl netesybų priteisimo, įvertinus tai, kad ieškovui buvo sumokėtas 8 000 Lt avansas. Dėl atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo teismas konstatavo, jog priešieškinyje nurodoma nuostolių suma yra nepagrįsta ir neįrodyta, be to, nuostolių atlyginimas negalimas, nes atsakovė atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidų neturėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į CK 6. 249 str. 3 d. nuostatą, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, jog įvertinus ekspertizės išvadą, eksperto parodymus darytina išvada, kad ieškovas ne iki galo įvykdė sutarties sąlygas, darbus atliko nekokybiškai, o šį įrodymą laikė pagrindiniu įrodymu ginčo aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, todėl apeliantė teigia, kad įrodymas, kuris nekėlė abejonių, turėjo būti realizuotas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos ir įvertintos svarbios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo turi būti naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas teigia, kad atsakovė pretenzijas pradėjo reikšti tik tada, kai jis pateikė teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo, ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vengimo konstruktyviai bendrauti, ieškoti kompromisų abi šalys patyrė nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-01 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti stogo montavimo ir uždengimo darbus, o atsakovė – priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Taigi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.644 str. rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies, t. y. užsakovo, užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendroji rangos sutarties nuostata yra ta, kad užsakovo pareiga priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareigą jį perduoti. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami ar baigti, ar tarpiniai, nes tik po darbų priėmimo atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą. Darbų perdavimo metu yra tikrinama atliktų darbų kokybė. Šioje byloje ieškovas iškėlė ginčą dėl sumokėjimo už rangos sutartyje numatytus ir atliktus darbus, o atsakovė, nesutikdama sumokėti už šiuos darbus, iškėlė ginčą dėl jų kokybės. Kadangi atsakovė ginčija tik 2008-12-23 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, konstatavo, jog priešieškinyje nurodyta nuostolių suma nepagrįsta ir neįrodyta, be to, atsakovė neturėjo išlaidų dėl darbų trūkumų ištaisymo. Kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kilus ginčui dėl darbų kokybės, buvo atlikta statinio dalinė techninė ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, jog preliminari defektų ištaisymo kaina – 44 282 Lt. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas taip pat nurodė, jog dviejų statinių preliminari defektų ištaisymo kaina sudarytų 44 282 Lt (t. 2, b. l. 37). Atsakovė, priešieškiniu prašydama priteisti 99 454 Lt nuostolių atlyginimo, nurodė, jog tokia nuostolių suma apskaičiuota pagal tai, kiek kainuos darbų perdarymas rinkos kainomis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tokią apskaičiuotų nuostolių sumą, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės nuostolių suma nepagrįsta ir neįrodyta. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų, nors CK 6. 249 str. 1 d. reikalauja, kad tuo atveju jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kolegija pažymi, kad teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – techninės ekspertizės duomenis, liudytojų parodymus, todėl apeliantės motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas įvertino aplinkybes, jog atsakovė ieškovui nesumokėjo visos sutartyje sutartos kainos, todėl darytina išvada, kad ši suma pagrįstai laikytina protinga ir realia nuostolių atlyginimo suma (CK 1.5 str., 185 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAudrius Saulėnas