Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes paskirta galutinė 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4) atlyginti civilinei ieškovei E. S. padarytą turtinę žalą 2085,26 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis Eur 26 ct) per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur), iki pilno civilinio ieškinio padengimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat nuspręsta tenkinti civilinės ieškovės E. S. civilinį ieškinį ir priteisti jos naudai iš Ž. P. turtinę žalą 2085,26 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis Eur 26 ct).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. nuteistas už tai, kad:apgaulės būdu veikdamas bendrai kartu su kitu nenustatytu asmeniu, savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, 2014 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise įgijo automobilį Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 8500 Lt, kas atitinka 2461,77 Eur, ir kurį 2014 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), be UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo perleido nenustatytam asmeniui, taip apgaule įgijo svetimą turtą – automobilį Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 8500 Lt, kas atitinka 2461,77 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu „T. R.“, 2014 m. rugsėjo 4 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sudarydamas Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurioje jis, t. y. Ž. P., įrašė ir pasirašydamas patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam priklauso nuosavybės teise, kai tuo tarpu šis automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kad jis automobilį pardavė „T. R.“, nors tokios civilinės teisės neturėjo, tokiu būdu suklastojo nenustatyto asmens, pasivadinusio „T. R.“ automobilio Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinantį dokumentą – šios transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį bei nenustatytam asmeniui padėjo apgaule įgyti E. S. turtą: 2014 m. rugsėjo 7 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nenustatytam asmeniui, pasivadinusiam „T. R.“, šią suklastotą sutartį, kaip automobilio Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinantį dokumentą pateikus E. S. ir nuslėpus, kad neturi nuosavybės ir pardavimo teisių į automobilį Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su E. S. sudarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo pardavimo sutartį, už automobilį paėmus pinigus 7200 Lt, kas atitinka 2085,26 Eur, taip bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu padėjo apgaule nenustatyto asmens naudai įgyti E. S. turtą 2085,26 Eur, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde Ž. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio pareiga – būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Apeliantas skunde nurodė, kad jis, nepažeisdamas paskirtos baudžiamojo poveikio pareigos sąlygų, neturi galimybių iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje ne tik gyvena jo mama, bet ir vyksta teisminiai procesai (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Teigia, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio pareiga neturi nieko bendro su padarytų nusikaltimų pobūdžiu, juolab, kad nei viena nusikalstama veika nebuvo padaryta naktį.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės konstatavimo ir civilinio ieškinio priteisimo klausimų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisako. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pažeistų teisių interesų atkūrimą, bet ir padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad nors Ž. P. yra 35 metų amžiaus, tačiau anksčiau yra teistas net aštuonis kartus, iš jų šeši teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų vienas teistumas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), nedirba, augina mažametį vaiką, baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu galioja paskirtos, tačiau neįvykdytos administracinės nuobaudos. Neišnykus teistumui, jis vėl nusikalto ir padarė tris nusikalstamas veikas – tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Tai rodo, kad apeliantas nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs ir toliau daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Todėl, siekiant apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, teismas pagrįstai skyrė įpareigojimą neišeiti iš namų nakties metu (nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi). Šis įpareigojimas draudžia apeliantui pasišalinti iš namų nakties metu, tačiau neatima galimybės ieškoti darbo, dirbti ir įvykdyti kitą teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą. O nuteistojo teiginiai, kad jis negali vykdyti šio įpareigojimo dėl numatomų kelionių į (duomenys neskelbtini), nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Juolab, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. P. yra kaltinamasis, procesinį sprendimą skelbs 2016 m. birželio 15 d. Taigi į teismo posėdžius (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme jam vykti nebereikės. Kita vertus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., kurį apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti, nėra absoliutus. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1dalį, tuo atveju, jei probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. P. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio pareigą – būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurios keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas atmestinas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. NTP-7-5935 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Loreta Daukšienė teikia antrinę teisinę pagalbą Ž. P.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 52,11 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, Ž. P. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.