Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 28 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2024 m. rugpjūčio 8 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 20 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybės charakteristiką, tinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, vadovavosi asmens byloje esančiais duomenimis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

10. Sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai šiuo metu teigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime, akcentuojami nuteistojo skunde. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo individualiame psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciniame užsiėmime, 2023 m. rugpjūčio 23 d. baigė „Tik tu ir aš“ programą, skirtą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos tikimybę. Aktyviai dalyvauja projekte „Žalioji oazė“. (duomenys neskelbtini) mokykloje baigė siuvėjo modulinę profesinio mokymo programą, įgijo kvalifikaciją. Pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Dalyvavo susitikime su probacijos darbuotojais, pokalbiuose su kapelionu, yra pilnai atsiskaitęs su antstoliais. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų.

12. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje pastaruoju metu jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tačiau nurodyti teigiamai A. B. elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinantys faktai nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, kad, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. A. B. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tad jo atliekamos bausmės sąlygos šiuo metu yra švelnesnės nei teigiamu elgesiu nepasižyminčių nuteistųjų. Visgi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima pernelyg sureikšminti tokio asmens pastarųjų metų elgesio, bet būtina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir tik visapusiškai įvertinus A. B. elgesį, jo dinamiką galima daryti objektyvią išvadą apie galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

13. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. B. pažangą, aukštesnysis teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Nors nuteistajam visų vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojamas jos mažėjimas, tačiau įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, asmens byloje esančią medžiagą ir duomenis iš administracinių nusižengimų registro, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nenustatyta A. B. akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Nuteistasis A. B. bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, tačiau jo padarytų pažeidimų skaičius, įskaitant ir įvykdytus administracinius nusižengimus, gerokai viršija paskatinimų skaičių. Drausmine tvarka A. B. baustas penkis kartus, tarp jų ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą). Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Kad A. B. nesugeba paklusti pataisos įstaigoje galiojančioms taisyklėms, patvirtina ir duomenys apie jo baustumą administracine tvarka už bausmės atlikimo metu įvykdytus administracinius nusižengimus. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2023 m. vasario 28 d., jis padarė keturis administracinius nusižengimus – vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, už ką administracine tvarka nubaustas keturis kartus. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo sugebėjimas paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms buvo nenuoseklus, gavus paskatinimą, jis ir vėl būdavo baudžiamas drausmine tvarka arba įvykdydavo administracinį nusižengimą. Pastebėtina, kad šie duomenys socialinio tyrimo išvadoje dėl nesuprantamų priežasčių išvis nenurodyti, o pabrėžiamas tik vienas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis (2023 m. vasario 28 d.), kuomet nuteistasis narkotines medžiagas vartojo trumpalaikės išvykos metu. Kadangi šie duomenys nebuvo nurodyti socialinio tyrimo išvadoje, kaip matyti iš Komisijos nutarimo turinio, priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, taip pat nebuvo įvertinti. Kaip ir aplinkybės apie nuteistojo perkėlimus iš vienos grupės į kitą.

15. Nuteistojo A. B. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl 2020 m. spalio 11 d. įvykdyto administracinio nusižengimo A. B. 2021 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo pagrindu Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2021 m. spalio 1 d. grąžintas į paprastąją grupę. Nuo 2022 m. gruodžio 29 d. jis perkeltas bausmę atlikti lengvojoje grupėje. Suteikus trumpalaikę išvyką, 2023 m. vasario 28 d. jis vartojo narkotines medžiagas, dėl ko nubaustas administracine tvarka, o taip pat 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Atgal į lengvąją grupę jis perkeltas tik 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam palengvinus bausmės atlikimo sąlygas, jis laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, daroma išvada, kad jis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio, švelnesnės poveikio priemonės pageidaujamo poveikio nuteistajam nedaro. Kadangi nuo paskutinio jo perkėlimo į lengvąją grupę praėjo dar labai trumpas laiko tarpas, daryti išvadas apie stabilius pozityvius nuteistojo pokyčius, atsižvelgus į ankstesnį jo elgesį bausmės atlikimo metu, dar gerokai per anksti.

16. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos, taikoma administracinė atsakomybė) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, be to, dabartinės bausmės atlikimo metu sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, nesugebėjo laikytis nuteistiesiems taikomų draudimų. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų ir administracinių nusižengimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis probacijos sąlygų.

17. Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo A. B. gyvenimo stiliaus ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis laisvėje laisvalaikį nuolat leisdavo bei bendraudavo su neigiamai charakterizuojamais, asocialų gyvenimo būdą pasirinkusiais asmenimis. Didžiąją gyvenimo dalį stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Dažnai pasitaikė situacijų, kuomet jis pasiduodavo kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių. Disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir jų vartojimas tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Jis pripažįsta, kad tinkamai nepasimokė iš ankstesnės patirties, kartoja tas pačias klaidas. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. B., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be statinio kriminogeninio veiksnio – kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumų), kurio korekcija nėra galima, vis dar vyrauja eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis ir apsauginių veiksnių nebuvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo nepriekaištingas, teigiama linkme koreguotas nenuosekliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad išlieka poreikis intervencinėms bei prevencinėms resocializacijos priemonėms, nukreiptoms į vertybinę orientaciją bei elgesio ir mąstymo pokyčius, prasmingo laisvalaikio užimtumo būdus. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo A. B. pataisos procesas dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

18. Taigi, nors A. B. rodo pastangas taisytis, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis apie jo nusikalstamą praeitį, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kriminogeninius nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad A. B. teigiami elgesio pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis dar turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.