Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-13 · Administracinė byla Nr. I-2376-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
I-2376-426/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
D. V., R. V.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
A. K., I. K., A. B.
Administracinė byla Nr. A858-1563/2010Procesinio sprendimo kategorija 25. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. V. ir R. V. skundu (t. I, b. l. 3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 3R-225(2.13) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jų 2009 m. kovo 19 d. skundą iš naujo.

Pareiškėjai nurodė, kad Inspekcija nepilnai išnagrinėjo aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. 2008 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismui I. K., A. K. ir A. B. pateikė ieškinį, kuriame buvo nurodyti pareiškėjų asmens kodai, tačiau Inspekcija neišsiaiškino, iš kur ieškovai tuo metu juos sužinojo. Paaiškinime tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog asmens duomenis gavo baudžiamojo ir civilinio proceso nustatyta tvarka. Mano, jog toks paaiškinimas yra abstraktus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariate iškelta baudžiamoji byla pagal tų asmenų skundus, tačiau baudžiamoji byla iškelta pagal faktą, pareiškėjai nėra įtariamieji, o I. ir A. K. bei A. B. byloje Nr. 22-1-1526-06 nėra pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl pagal Civilinio proceso kodekso normas jie neturi jokios teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Pareiškėjams kyla klausimas, kokiu būdu tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, jei nebuvo susipažinę su baudžiamąja byla ir Kauno miesto apylinkės teisme dar nebuvo pradėta nagrinėti civilinė byla. Šių aplinkybių Inspekcija neišsiaiškino. Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-762-530/2009 yra VĮ Registrų centras Kauno filialo 2008 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. S-5070-2025, kurioje nurodoma, jog pagal ŽNTKR VĮ direktoriaus 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 120 patvirtintų Nekilnojamųjų turto kadastro ir registro bylų formavimo, bylų perdavimo į archyvą, bylų (dokumentų) apsaugos, išdavimo ir kopijavimo taisyklių 44 punktą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą iš filialo patalpų gali išnešti įgaliotas direktoriaus darbuotojas į teismą vienai dienai, kol byla reikalinga teismo posėdžio metu. Iš to galima matyti, jog kadastrinių matavimų byla tą pačią dieną buvo grąžinta VĮ Registrų centras ir civilinėje byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) namo kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555 būtų perduota tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar darytos jų kopijos ir siųstos tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Inspekcijai kartu su 2009 m. kovo 19 d. skundu buvo pateikta ir UAB „Naujas būstas“ preliminarių išvadų dėl nekilnojamojo turto ekonominio nusidėvėjimo vertes Nr. 09-01(2) ir Nr. 09-01(3) kopijos, iš kurių matyti, jog UAB „Naujas būstas“ I. K. ir A. B. pateikė jų namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą Nr. 19/1555, o ne kopijas, tačiau šių aplinkybių Inspekcija neišsiaiškino.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu (t. I, b. l. 17–19) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Institucija nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų skundą, 2009 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2R-737(2.13) kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama pateikti informaciją, ar I. K., dirbanti Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, peržiūrėjo pareiškėjų asmens duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke naudojantis POLIS naršykle, o, jei peržiūrėjo, tuomet kada, kokiu tikslu ir kokius pareiškėjų asmens duomenis peržiūrėjo. Institucija 2009 m. balandžio 9 d. gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 5-10-S-327, kuriuo Inspekcija buvo informuota, jog duomenų apie tai, kad I. K. būtų peržiūrėjusi pareiškėjų asmens duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, nėra. Atsižvelgusi į iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gautą informaciją, Inspekcija atmetė pareiškėjų skundą, kad I. K. neteisėtai rinko jų asmens duomenis iš policijos asmens duomenų bazių. Pareiškėjai neprašė Inspekcijos nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, ir tai nebuvo jų 2009 m. kovo 19 d. skundo pateikto Inspekcijai dalykas.

Inspekcija pažymėjo, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ADTAĮ) 42 straipsnio 4 dalį skundais nelaikomi asmenų kreipimaisi žodžiu ar raštu, kuriuose neskundžiami duomenų valdytojų veiksmai (neveikimas), o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus. Pareiškėjų prašymas suteikti informaciją, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodą, net ir negalėtų būti skundo dalyku. Pareiškėjai, norėdami sužinoti, iš kur buvo gauti jų asmens kodai, turėtų kreiptis į A. K., I. K. bei A. B., kurie jų asmens kodus nurodė 2008 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje su prašymu pateikti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jų asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienerius metus. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Įstatymo 29 straipsniu, taip pat galėtų kreiptis pagalbos į Inspekciją įgyvendinti jų teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, tačiau Inspekcija tokio pareiškėjų prašymo nėra gavusi.

Inspekcija, nagrinėdama asmenų skundus, vadovaudamasi Įstatymo 41 straipsnio 1 punktu, turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Asmenys, pateikiantys informaciją Inspekcijai, atsako už jos teisingumą. Žinomai melagingos informacijos Inspekcijai pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁷ straipsnyje, Inspekcija, 2009 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2R-735(2.13) pareikalavo A. B., o 2009 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2R-736(2.13) I. K. pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjų asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai savo skunde Inspekcijai nurodė, kad I. K. ir A. B. neteisėtai gavo (duomenys neskelbtini) namo kadastrinių matavimų bylą Nr. 19/1555 ir ją pateikė UAB „Naujas būstas“, bei tai, kad I. K. ir A. B. rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. balandžio 6 d., nenurodė konkrečiai iš kur buvo gauta (duomenys neskelbtini) namo kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555. Inspekcija 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2R-1231(2.13) pakartotinai kreipėsi į A. B. ir I. K. su reikalavimu pateikti informaciją, kada, iš kokių šaltinių, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu Įstatymo 5 straipsnyje, kokiu tikslu gavo kadastrinių matavimo bylą Nr. 19/1555. I. K. ir A. B. rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio 2 d., nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje, vykusiame 2008 m. rugsėjo–spalio mėn., kuriame dalyvavo ir D. V. ir R. V., teisėja nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas iki kito teismo posėdžio privalo į civilinę bylą pateikti D. V. ir R. V. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 visa apimtimi, nes jis yra civilinio ginčo dalykas. I. K. bei A. B. minėtame rašte Inspekcijai nurodė, kad kadastrinių matavimo bylos Nr. 19/1555 kopijas joms, kaip civilinės bylos Nr. 2-8077-530/08 šalims, Kauno miesto apylinkės teismas įteikė 2008 m. spalio 23 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Apie tai pareiškėjams buvo nurodyta skundžiamame Inspekcijos sprendime. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog I. K. ir A. B. rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio 2 d., nurodyta informacija yra neteisinga.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir A. B. atsiliepimu (t. I, b. l. 183–185) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėjų motyvas, jog, 2008 m. balandžio 3 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui pateikiant ieškinį, jie negalėjo žinoti pareiškėjų asmens kodų, neatitinka tikrovės, nes 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr. 11-K-618-39 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į jų 2006 m. lapkričio 30 d. skundą atsiuntė atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) D. V. ir R. V. vykdoma statyba laikinai sustabdoma, o prie rašto pridėjo 2007 m. sausio 10 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1-SSA-1, kuriame yra įrašyti statytojų D. V. ir R. V. asmens kodai. Iš V. skundo matyti, kad jie susipažino su civilinės bylos Nr. 2-762-530/2009 medžiaga, 2007 m. sausio 10 d. raštą Nr. 11-K-618-39 su priedais Kauno miesto apylinkės teismui pateikė kartu su ieškiniu. Šie dokumentai yra civilinėje byloje ir buvo įteikti D. V. ir R. V., todėl pareiškėjams neturėtų kilti klausimų, iš kur jiems žinomi jų asmens kodai ieškinio padavimo dieną. Kadangi baudžiamąjį procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, o ne Civilinio proceso kodeksas, todėl pareiškėjų motyvai, kad jie negali susipažinti su baudžiamąja byla, nes pagal Civilinio proceso kodekso normas tokios teisės neturi, yra nelogiški ir atmestini.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad jie, atsakydami į Inspekcijos paklausimus, išsamiai informavo ir atsiuntė pažymų kopijas, patvirtinančias, kad 2008 m. spalio 23 d. jiems, kaip ieškovams, buvo įteikti procesiniai dokumentai: 2006 m. spalio 6 d. statybos leidimas Nr. 38-3-GR633-618, išduotas D. V. ir R. V., iš 53 lapų. Taigi kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopija, kaip statybos leidimo sudedamoji dalis, jiems buvo atsiųsta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 124 straipsniu, Kadastrinių matavimų bylos kopiją pateikė UAB „Naujas būstas“ vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, turėdamas tikslą rinkti įrodymus civilinėje byloje. Atsakyme Inspekcijai tretieji suinteresuoti asmenys rašė, kad išvardytus dokumentus gavo civilinėje byloje kaip ieškovai Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka ir juos panaudojo kaip procesinius dokumentus Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka įrodymams rinkti – iš UAB „Naujas būstas“ gautas vertinimo išvadas pateikė į civilinę bylą bei proceso šalims, todėl gautus dokumentus ir duomenis naudojo teisingai. Pareiškėjų teiginys, kad jie UAB „Naujas būstas“ pateikė kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 originalą yra tik nepagrįsti samprotavimai. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad jiems nebuvo perduotas (duomenys neskelbtini) namo kadastrinių matavimų bylos 19/1555 originalas, taip pat jis nebuvo atsiųstas kaip atskiras procesinis dokumentas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu (t. II, b. l. 20–25) pareiškėjų D. V. ir R. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 5-10-S-327 (t. I, b. l. 39) nurodė, kad sistemoje AUDITAS nėra informacijos apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniosios tyrėjos I. K. asmens duomenų tvarkymo veiksmus laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 3 d. imtinai Dalės ir R. V. atžvilgiu. Taigi pareiškėjų 2009 m. kovo 19 d. skunde nurodyta aplinkybė, kad jų asmens kodai buvo sužinoti iš policijos asmens duomenų bazių, nepasitvirtino. Nors pareiškėjai skunde teismui akcentavo, kad Inspekcija neišsiaiškino, iš kur buvo gauti jų asmens kodai, tačiau, kaip teisingai pažymėta atsakovės atsiliepime į skundą, D. V. ir R. V. neprašė Inspekcijos nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus. Nesant tokio prašymo, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas pareigas. Nepagrįstas ir pareiškėjų skundo argumentas, jog I. K. ir A. B. teikė pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą Nr. 19/1555, o ne kopijas. Nors UAB „Naujas būstas“ preliminariose išvadose dėl nekilnojamojo turto ekonominio nusidėvėjimo vertės pažymėta, kad tarp vertinimui pateiktų dokumentų buvo ir statinių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. 19/1555, tačiau UAB „Naujas būstas“ 2009 m. gegužės 7 d. rašte aiškiai nurodė, kad, sudarant 2009 m. sausio 13 d. turto vertinimo sutartis Nr. 09-01(2) ir 09-01(3), užsakovai A. B. ir I. K. pateikė visų vertinimui reikalingų dokumentų kopijas, susijusias su namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija; pažymėjo, kad šie duomenys buvo panaudoti vertinimo išvadai ir niekur kitur nėra viešinami. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti UAB „Naujas būstas“ teiktos informacijos teisingumu, todėl kolegija laiko, kad ji atitinka tiesą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog D. V. 2009 m. gegužės 5 ir 13 d. prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, prašydama informuoti, ar I. K., A. K., A. B., nekilnojamojo turto agentūra „Naujas būstas“ ir advokatė R. G. kreipėsi dėl pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 išdavimo ir ar ši byla jiems buvo išduota. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr. S-2260-2026 nurodė, kad minėti asmenys nesikreipė į VĮ Registrų centras Kauno filialą dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat VĮ Registrų centras Kauno filialas Informavo, kad pastaroji nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla 2008 m. lapkričio 14 d. buvo pateikta Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai pagal 2008 m. spalio 13 d. teismo pareikalavimą Nr. 2-8077-530/2008.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad Inspekcija visapusiškai išsiaiškino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas. Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2009 m. kovo 19 d. skundą iš naujo.

III.

Pareiškėjai D. V. ir R. V. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 34–35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti pareiškėjų 2009 m. kovo 19 d. skundą iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys savo atsiliepime teismui, bei rašte, gautame Inspekcijoje 2009 m. birželio 2 d., teigia, kad kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopijas gavo iš teismo su 2008 m. spalio 30 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Tai iš karto kyla klausimas, kaip galėjo tretieji suinteresuoti asmenys gauti iš teismo kadastrinės bylos kopijas anksčiau nei VĮ Registrų centro Kauno filialas (2008 m. lapkričio 14 d.) kadastrinę bylą pateikė teismui. Pareiškėjai, pateikdami teismui VĮ Registrų centras Kauno filialo 2009 m. gegužės 15 d. raštą Nr. S-2260-2026, pateikė įrodymus, kurie paneigia trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus. Dėl to pareiškėjai mano, kad buvo pažeistos jų teisės į teisingą teismo sprendimą, ir dėl tos priežasties liko neišaiškintos aplinkybės, ar teisėtai ir iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų namo kadastrinę bylą ir jos originalą pateikė UAB „Naujas būstas“.

Pareiškėjai taip pat pažymi, kad liko ir neišspręstas klausimas, iš kur tretieji asmenys gavo mūsų asmens kodus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėjai Inspekcijos neprašė nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų asmens kodus. tretieji suinteresuoti asmenys neteisingai nurodo faktą, jog pareiškėjų asmens kodus sužinojo 2007 m. sausio 10 d. iš rašto Nr. 11-K-618-39 priedo, siųsto jiems Kauno apskrities viršininko administracijos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Šio rašto dokumentų kopijos buvo siųstos tik pirmam adresatui, t. y. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o paties rašto kopija – A. K. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., I. K. ir A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 45–46) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad 2009 m. gegužės 15 d. raštas Nr. S-2260-2026, patvirtinantis, jog VĮ Registrų centras Kauno filialas 2008 m. lapkričio 14 d. pateikė kadastrinę bylą teismui, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nepaneigia fakto, kad 2008 m. spalio 23 d. Kauno m. apylinkės teismas tretiesiems suinteresuotiems asmenims įteikė procesinius dokumentus – 2006 m. spalio 6 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618, kurio sudedamoji dalis yra kadastrinių matavimų bylos kopija. Teiginys, kad pareiškėjai UAB „Naujas būstas” pateikė kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 originalą yra nepagrįstas. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr. 11-K-618-39 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tretiesiems suinteresuotiems asmenims atsiuntė atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) D. V. ir R. V. vykdoma statyba laikinai sustabdoma, o prie rašto pridėjo 2007 m. sausio 10 d. Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1-SSA-l, kuriame yra įrašyti statytojų D. V. ir R. V. asmens kodai.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 47–49) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad pagal savo kompetenciją neprivalėjo gilintis į klausimą, ar I. K. ir A. B. UAB „Naujas būstas“ pateikė kadastrinių matavimų bylos 19/1555 originalą ar jos kopiją, nes pareiškėjai savo 2009 m. kovo 19 d. skundu to neprašė ir net neiškėlė šio klausimo. Inspekcija yra kompetentinga kontroliuoti pačių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, o ne dokumentų, kuriuose jie yra pateikti naudojimo taisyklių laikymąsi. Asmens duomenų teikimo UAB „Naujas būstas“ teisėtumo klausimas nepriklauso nuo to, ar UAB „Naujas būstas“ buvo pateiktas kadastrinių matavimų bylos 19/1555 originalas, ar jos kopija, nes tiek jos originale, tiek ir kopijoje būtų nurodyti tie patys asmens duomenys. Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti I. K. ir A. B. rašte, Inspekcijoje gautame 2009 m. birželio 2 d., pateikta informacija, kad kadastrinių matavimų bylos Nr. 19/1555 kopijas joms, kaip civilinės bylos Nr. 2-8077-530-08 šalims, Kauno miesto apylinkės teismas įteikė 2008 m. spalio 23 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Už šiame rašte pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingos I. K. ir A. B..

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjai savo skunde neprašė Inspekcijos nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, ir tai nebuvo jų 2009 m. kovo 19 d. skundo, pateikto Inspekcijai, dalykas. Todėl pareiškėjų argumentas, kad Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neišsiaiškino, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, yra atmestinas ir negali būti pagrindu naikinti Sprendimą. Inspekcijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad nesant prašymo nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 3R-225(2.13) teisėtumo ir pagrįstumo, atmetant pareiškėjų skundą. Bylos ribos yra Inspekcijos svarstytas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų panaudotos pareiškėjams priklausančios kadastrinių matavimų bylos gavimo teisėtumo ir pareiškėjų asmens kodų gavimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisę į privatumą saugo Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Tuo tarpu Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad sąvoka privatus gyvenimas yra plati ir kintanti, ji apima skirtingas žmogaus savybes, baigtinio jos elementų sąrašo nėra (žr. EŽTT sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 30566/04). Privatumas, ginamas pagal EŽTK 8 straipsnį, apima fizinį ir dvasinį asmens vientisumą (žr. EŽTT sprendimą K.U. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 2872/02). Duomenų, susijusių su privačiu asmens gyvenimu laikymas, taip pat ir jų panaudojimas patenka į EŽTK 8 straipsnio veikimo sritį (žr. EŽTT sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 30566/04), tačiau tokios informacijos panaudojimo ribojimas nėra absoliutus ir tam tikrais atvejais ši informacija pagrįstai gali būti panaudota.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, ginantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, tvarkant asmens duomenis, yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTĮ). ADTĮ reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTĮ 1 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ADTĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra įpareigota prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip vykdomas ADTĮ. Inspekcijos funkcijos, teisės ir pareigos yra įtvirtintos inter alia ADTĮ. ADTĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų, manančių, kad duomenų valdytojas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė ADTĮ, teisė kreiptis skundu į Inspekciją. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai tai ir padarė (t. I, b. l. 20–21). Skundą gavusi Inspekcija privalo atlikti tyrimą pagal ADTĮ Dešimtojo skirsnio reikalavimus, taip pat mutatis mutandis laikydamasi Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje Inspekcija, priėmė nagrinėti skundą raštu (t. I, b. l. 37), kuris atitiko ADTĮ 48 straipsnio reikalavimus. Vykdydama tyrimą Inspekcija pasinaudojo ADTĮ 41 straipsnio 1 punkte numatyta teise nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas (t. I, b. l. 38, 40–41, 59), gavo reikiamą informaciją iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. I, b. l. 39), trečiųjų suinteresuotų asmenų I. K. bei A. B. (t. I, b. l. 42–43) ir UAB „Naujasis būstas“ (t. I, b. l. 60). Vadovaudamasi surinkta medžiaga, išanalizavusi aktualias bylai faktines aplinkybes Inspekcija priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą (t. I, b. l. 175–177).

ADTĮ 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad vienas iš galimų Inspekcijos sprendimų ištyrus skundą, t. y. Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą atmesti skundą. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo atlikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimo turiniui keliami individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi Sprendimą, pažymi, kad jis atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus: Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (nuosekliai nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat išdėstomi duomenys, gauti Inspekcijos tyrimo metu iš valstybės institucijos, fizinių ir juridinių asmenų) ir teisės aktų normomis (nurodomos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, ADTĮ ir kitų teisės aktų normos). Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas Inspekcijos direktorių pavaduojančios direktoriaus pavaduotojos. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taip pat yra motyvuotas, t. y. atitinka ir ADTĮ 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą, jog sprendimas atmesti skundą turi būti motyvuotas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ADTĮ gina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, tvarkant asmens duomenis, tačiau kartu ir nustato ADTĮ taikymo ribas. ADTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ADTĮ reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; ADTĮ nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Tuo tarpu ADTĮ 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ADTĮ netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Šių ADTĮ taikymo ribų privalo laikytis ir ADTĮ vykdymo priežiūrą ir kontrolę vykdanti Inspekcija. Pažymėtina ir tai, kad ADTĮ įgyvendina 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir Direktyva). Vertinant Direktyvos nustatomas reguliavimo ribas pažymėtina, kad Direktyvoje, kaip ir ADTĮ, eksplicitiškai nurodytos sritys, kuriose Direktyva nėra taikoma, inter alia, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje iš esmės kelia klausimą dėl Inspekcijos atlikto tyrimo neišsamumo dviem aspektais: dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų panaudotos pareiškėjams priklausančios kadastrinių matavimų bylos gavimo teisėtumo (t. y. dėl joje esančių asmens duomenų tvarkymo teisėtumo) ir pareiškėjų asmens kodų tvarkymo teisėtumo.

Teisėjų kolegija dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų panaudotų pareiškėjų asmens kodų tvarkymo teisėtumo pažymi, kad iš esmės vienintelis aspektas, kurį vadovaudamasi ADTĮ nustatytu teisiniu reguliavimo nagrinėjamoje byloje buvo kompetentinga tikrinti Inspekcija, yra klausimas dėl to, ar I. K., kuri bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nerinko pareiškėjų asmens duomenų iš policijos duomenų bazių. Pareiškėjai skunde Inspekcijai nurodė savo prielaidą dėl tokios situacijos galimybės. Inspekcija šį aspektą ištyrė, kreipdamasi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. I, b. l. 38), gaudama reikiamą informaciją iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. I, b. l. 39), tai tinkamai pažymėdama Sprendime (t. I, b. l. 177). Iš pareiškėjų skunde pateiktų argumentų matyti, kad I. K. darbo vieta buvo vienintelis argumentas, kurio pagrindu pareiškėjams kilo abejonė dėl jų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Daugiau argumentų ir jų pagrindžiančių įrodymų nei Inspekcijai, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta, todėl Inspekcijos tyrimas šiuo aspektu laikytinas išsamiu ir pagrįstu.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcija neišsiaiškino, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus, ir kad Inspekcija turi pareigą išsiaiškinti, iš kur ir ar teisėtai tretieji suinteresuoti asmenys gavo jų asmens kodus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, ADTĮ 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog pareiškėjų asmens duomenis tvarkė fiziniai asmenys savo asmeniniams poreikiams (teisminiam ginčui). Tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys minėtus duomenis tvarkė savo asmeniniams tikslams nurodė ir pareiškėjai savo skunde Inspekcijai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų koelgija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad ADTĮ įtvirtina Inspekcijos pareigą visais atvejais nustatyti, iš kur tretieji suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjų asmens kodus.

Analogiška išvada darytina ir dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su pareiškėjams priklausančios kadastrinių matavimų bylos gavimo teisėtumo, joje esančių asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Kaip matyti iš pareiškėjų apeliacinio skundo, jie iš esmės siekia, jog Inspekcija nustatytų, iš kur ir ar teisėtai tretieji suinteresuoti asmenys gavo jiems priklausančią kadastrinių matavimų bylą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Inspekcija neturi įgaliojimų ir kompetencijos ištirti, ar tretieji suinteresuoti asmenys panaudojo originalią kadastrinių matavimų bylą, ar pasinaudojo jos kopija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad asmens duomenų apsaugos požiūriu šis klausimas nėra svarbus. Kaip minėta, Inspekcija taip pat neturi pareigos visais atvejais nustatyti, iš kur tokią kadastrinę bylą pareiškėjų nurodyti asmenys gavo, kadangi tokio pobūdžio klausimas nepatenka į ADTĮ taikymo sritį ir nėra susijęs su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė taip, kaip ją reglamentuoja ADTĮ. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nepagrindė, kad klausimas dėl bylos originalaus ar neoriginalaus kadastrinių matavimų bylos varianto turi įtakos jų teisėms, saugomoms ADTĮ. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija ADTĮ nustatytose ribose (ADTĮ 1 straipsnio 2 ir 4 dalys) ištyrė skundą ir atlikto tyrimo pagrindu priėmė ginčijamą aktą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija, ginčijamu sprendimu atmetusi pareiškėjų skundą, pažeidė ADTĮ ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. V. ir R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas