- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-127/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties, kuria E. G. , kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 3 dalyje, suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo 24 d., neturėdamas teisėto pagrindo ir veikdamas bendrininkų grupe su A. Š. , 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje įvykusio susitikimo Kaune, K. Baršausko gatvėje, prie namo Nr. 66, pareikalavo perduoti 20 000 eurų kaip mokestį už tariamą apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio bei užuominomis pagrasino fiziniu susidorojimu. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, prie kavinės „McDonals“, esančios Kaune, Savanorių pr. 321A, E. G. kaltinamas užvaldęs nukentėjusiojo M. J. įgytą automobilį „Mercedes Benz CL500“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 13 d., pasinaudodamas M. J. palaužtu pasipriešinimu, privertė jį sudaryti apsimestinį sandorį dėl tariamo automobilio perleidimo V. J. . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. birželio – liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, Lukšio gatvėje E. G. kaltinamas užvaldęs nukentėjusiojo M. J. turtą – 3500 litų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, prekybos centre „Akropolis“, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 46, E. G. kaltinamas užvaldęs nukentėjusiojo M. J. turtą – 3500 litų. Tęsdamas išankstinį susitarimą su A. Š. , E. G. susitikimo su M. J. metu, vykusio 2009 m. rugpjūčio 27 d. bare, esančiame Kaune, Naglio gatvėje bei A. Š. susitikimo su M. J. metu, vykusio Kaune, Skalvos gatvėje, užuominomis grasino, kad neįvykdžius reikalavimų, su M. J. bus susidorota fiziškai, o susitikimų, vykusių 2009 m. rugpjūčio 31 d.prie jachtklubo, esančio Kaune, M. Gimbutienės g. 35, ir 2009 m. rugsėjo 22 d., Kaune, K. Baršausko gatvėje, metu, veikdamas su A. Š. , savo ir A. Š. naudai reikalavo iš nukentėjusiojo M. J. perduoti likusius 6000 eurų. E. G. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje.
E. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2009 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 41, t. 3). 2009 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (b. l. 56-57, t. 3). To paties teismo 2009 m. spalio 16 d. (b. l. 61-62, 64, t. 3), 2010 m. sausio 13 d. (b. l. 69-70, t. 3) bei Kauno apygardos teismo kovo 8 d nutartimis (b. l. 140, t. 3) suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam E. G. suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams (b. l. 171-172, t. 3).
Šalies argumentai
Kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai – kaltininkas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas - yra formalūs ir neparemti nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei faktinėmis aplinkybėmis.
Advokatas Ričardas Girdziušas nurodo, kad E. G. teistumas yra išnykęs, tačiau Kauno apygardos teismo nutartyje pastarojo teistumas buvo vienas iš motyvų pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Gynėjas mano, kad aplinkybės, jog jo ginamasis neturi darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio ar kad šiuo metu yra nevedęs, nereiški, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde pažymima ir tai, jog nenustatyta, kad kaltinamasis turėtų ryšių užsienyje, kur galėtų pasislėpti. Advokato teigimu, kaltinimas padarius sunkų nusikaltimą, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra absoliutus pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teismas turėtų aiškintis, ar šios aplinkybės pakanka išvadai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skunde nesutinkama ir su kita skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Advokatas primena, kad E. G. teistumas yra išnykęs. Minėtos teismo išvados nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nes toje byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp E. G. ir nukentėjusiojo buvo susiformavę civiliniai teisiniai santykiai, kurie tik pagal nukentėjusiojo versiją peraugo į baudžiamosios teisės normomis reguliuojamus santykius. Šią aplinkybė, advokato nuomone, patvirtina Kauno rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo E. G. gynėjas mano, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis turėtų būti panaikinta.
Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra grindžiami nukentėjusiojo M. J. , liudytojos I. B. , V. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, 2009 m. rugsėjo 7 d. pažyma dėl E. G. slapto sekimo (b. l. 94-95, t. 1), byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 96-100, t. 1), slapto sekimo protokolu (b.l. 101, t. 1). Teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar E. G. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar teisingi nukentėjusiojo M. J. parodymai, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas E. G. suėmimo terminą dar dviems mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
E. G. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėjas, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgiant dar į tai, kad E. G. nevedęs, nedirba, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kiti skunde nurodyti argumentai, kad suimtasis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei neturi ryšių užsienyje, pagrįsto manymo, kad kaltinamasis gali slėptis nuo teismo, nepaneigia. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Šiuo atveju apygardos teismas manymą, kad E. G. darys naujus nusikaltimus pagrindė tuo, kad jis nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, kitoje byloje kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra buvęs teistas. E. G. teistumas yra išnykęs, todėl į šią aplinkybę neturi būti atsižvelgiama nustatant suėmimo pagrindo buvimą. Tas pats pasakytina ir apie kaltinimą kitoje byloje, nes kaltumą įrodo tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o ne įtarimas ar kaltinimas padarius nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyti argumentai- tai, kad E. G. nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra pakankami išvadai, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas nepripažintinas pagrįstu. Tačiau jau minėto kito suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo sprendimas pratęsti E. G. suėmimo terminą nenaikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.