- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-484/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ener-G Polska“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-482-153/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ener-G Polska“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. įsakymu iš skolininko (atsakovo) UAB „Skirnuva“ kreditoriui (ieškovui) UAB „Ener-G Polska“ buvo priteista 604 310,47 Lt skolos, 20 667,06 Lt delspinigių, 10,13 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (624 977,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 562,50 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. t., 49 l.), o 2009 m. kovo 23 d. teismo nutartimi priimti skolininko UAB „Skirnuva“ prieštaravimai ir kreditorius UAB „Ener-G Polska“ įpareigotas pateikti ieškinį (1 b. t., 66-67 l.).
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu, skolininkui sumokėjus 561 115,43 Pln, prašė priteisti iš atsakovo 192 300,24 Lt skolos, 19 579,32 Lt delspinigių, 10,13 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 130-133 l., 2 b. t., 168-169 l.). Nurodė, kad ieškovas (subrangovas) pagal 2007 m. gegužės 17 d. su atsakovu (generaliniu rangovu) sudarytą Statybos subrangos sutartį (toliau ? Sutartis) atliko sąvartyno dujų surinkimo sistemos įrengimo darbus statomame objekte „Vilniaus apskrities regioninis sąvartynas Kazokiškių seniūnijoje“, tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu ir liko jam skolingas 192 300,24 Lt už atliktus darbus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, todėl privalo sumokėti ieškovui Subrangos sutarties 8.1 p. numatyto dydžio delspinigius (0,02 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną), kurie iš viso sudaro 19 579,32 Lt (120,86 Lt x 162 d.). Be to, ieškovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, iš atsakovo priteistinos 10,13 procento (3,13 proc. + 7 proc. = 10,13 proc.) metinės palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 181-183 l.), nurodydamas, kad ieškovas pažeidė Sutartyje numatytus darbų pradžios ir pabaigos terminus, dėl ko atliktų darbų aktas buvo pasirašytas tik 2008 m. gegužės 5 d., o sąskaita – faktūra už atliktus darbus išrašyta 2008 m. liepos 28 d. Be to, ginčo sutartyje darbų kaina numatyta litais, o ieškovas sąskaitose – faktūrose atsiskaitymo valiutą nurodė eurus ir zlotus, tokiu būdu pažeisdamas Sutarties nuostatas, dėl ko atsakovas nėra įpareigotas apmokėti paminėtų sąskaitų eurais arba zlotais bei padengti valiutų skirtumo dėl Lenkijos zlotų nuvertėjimo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 7.5., 7.5.1. punktais, buvo sulaikęs mokėjimus, dėl ko nepraleido prievolės įvykdymo termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Ener-G Polska“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB „Skirnuva“ nurodytam ieškovui 192 300,24 Lt skolos, 19 579,32 Lt delspinigių, 10,13 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (211 879,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 000 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 5 399,35 Lt žyminio mokesčio (3 b. l., 93-96 l.).
Nurodė, kad ieškovas PVM sąskaitą – faktūrą dėl 175 020,41 EUR (t. y. 604 310, 47 Lt) sumos išrašė 2008 m. liepos 28 d., kuri turėjo būti apmokėta per 30 dienų nuo jos pasirašymo dienos (Sutarties 7.2. p.), tačiau dėl lito ir zloto kurso skirtumo 2009 m. kovo 12 d. atsakovas sumokėjo dalį skolos (t. y. 412 010, 23 Lt), todėl ieškovas negavo už darbą 192 300,24 Lt (604 310, 47 Lt - 412 010, 23 Lt), kuriuos atsakovas privalo sumokėti.
Teismas atmetė atsakovo motyvą, kad jis skolos nesumokėjo dėl to, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, o sąskaitas faktūras atsakovas peržiūrėjo ir pasirašė tik 2010 m. vasario 20 d., dėl ko mokėjimą atliko laiku, t. y. per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo; be to, nesąžiningi atsakovo teiginiai, jog iki 2010 m. vasario 20 d. jis pasirašinėjo ir tvirtino ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras, sustabdė užmokesčio mokėjimą dėl darbų vėlavimo. Pažymėjo, kad Sutartyje šalys susitarė, jog sąskaitą – faktūrą atsakovas apmokės pagal Sutarties 7.3.1 punktą, t. y. po baigiamųjų darbų atlikimo akto pasirašymo; pasibaigus Sutarčiai, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu; juolab kad motyvas dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus atsirado tik po to, kai buvo užbaigti visi darbai, priduotas objektas ir ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko pavestą darbą (CPK 178 str.), ir atsakovas be pagrindo nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus; teisiškai nereikšmingas atsakovo motyvas, jog ieškovas nepagrįstai nurodė skolą eurais (tarp šalių nebuvo susitarimo atsiskaityti už darbą eurais), ir dėl ieškovo kaltės susidarė išmokos skirtumas.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, o vėliau įvykdė tik jos dalį, priteisė iš atsakovo ieškovui skolą ir pritaikė atsakovui įstatyme bei sutartyje numatytas sankcijas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.36 str. 5 d., 6.37 str., 6.38 str.), t. y. priteisė už 162 dienas 0,02 procentų delspinigių (162 (19579,32 / 0,02 / x 604310,47), bei 10,13 procento metinių palūkanų (3,13 proc. + 7 proc.), jas skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo nuomone, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme), suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobūdį (byloje surašyta daug procesinių dokumentų, įvyko septyni teismo posėdžiai), bei vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir CPK 98 straipsnio nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 30 000 Lt atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skirnuva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 b. t., 99-103 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ginčo sutartyje darbų kaina numatyta litais, šalys nėra sudarę susitarimų dėl atsiskaitymo valiutos pakeitimo, todėl laikytina, kad litas yra teisėta atsiskaitymo valiuta pagal paminėtą Sutartį, dėl ko ieškovas, išreikšdamas prievolę eurais ir Lenkijos zlotais, veikė neteisėtai, pažeisdamas CK 6.36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę (CK 6.36 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 1 str. 1 d., Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d.), o apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovas nepraleido prievolės įvykdymo termino, todėl negali būti taikoma CK 6.36 straipsnio 5 dalis dėl skolininko pareigos sumokėti kreditoriui valiutos kurso skirtumą. Pagal Sutarties 7.2. punktą, generalinio rangovo patvirtintos PVM sąskaitos – faktūros apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo jų pasirašymo dienos, todėl 2008 m. liepos 28 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 067/2008 buvo apmokėta 2009 m. kovo 12 d., kai ieškovas visiškai pabaigė darbus, pateikė trūkstamą dokumentaciją ir atsakovas patvirtino šią sąskaitą. Juolab kad atsakovas negavo pretenzijų dėl ieškovo vėlavimo apmokėti paminėtą sąskaitą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad baigiamųjų darbų atlikimo akto pasirašymo metu (2008 m. gegužės 5 d.) darbai nebuvo faktiškai pabaigti, kadangi dar 2008 m. birželio 25 d. ieškovas nebuvo pateikęs geodezinių matavimų, o, vadovaujantis Sutarties 6.15. punktu, darbai laikomi visiškai užbaigti, kai generaliniam rangovui perduodama visa išpildomoji dokumentacija pagal numatytus reikalavimus ir pasirašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas.Skundžiamame teismo sprendime yra aiškūs prieštaravimai tarp teismo nurodyto teisinio pagrindo ir jo padarytų išvadų, dėl ko teismas neteisingai aiškino CK 6.36 straipsnio 5 dalį ir priėmė neteisėtą sprendimą. Be to, teismas neatsižvelgė į Sutarties 6.15. punktą, 2008 m. birželio 25 d. pasitarimo protokolą, liudytojo A. V. patvirtintas aplinkybes, dėl ko neteisingai sprendė, jog atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu po baigiamųjų darbų atlikimo akto pasirašymo, nors faktiškai darbai nebuvo pabaigti.Teismas nepagrįstai priteisė 30 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti, kadangi advokato įkainiai viršija galiojančias Rekomendacijas, o dauguma darbų (pokalbiai telefonu, el. paštu, komentarų rengimas) nelaikytini atstovavimu byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (3 b. t., 124-130 l.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas praleido terminą atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus, o vėliau, sumokėjęs tik dalį skolos, liko skolingas ieškovui sumą, kurią apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ginčijamu sprendimu. Atsakovas buvo apmokėjęs 2007 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kuri taip pat išrašyta eurais, dėl ko yra pagrindo teigti, jog atsakovas sutiko (šalys susitarė) dėl atsiskaitymo eurais, o aplinkybė, kad ginčo sąskaitoje suma buvo nurodyta ne tik eurais, bet ir Lenkijos zlotais (pagal tuo metu buvusį šių valiutų kursą), nesudaro pagrindo atsakovui išvengti prievolės vykdymo. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus ir, pasirašant baigiamąjį darbų atlikimo aktą, dar nebuvo pateikta visa dokumentacija, o liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovo darbai buvo užbaigti laiku (CPK 178 str.). Teismas skundžiamame sprendime aiškiai išdėstė teisinius argumentus, išsamiai išanalizavo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, tinkamai pritaikė CPK nuostatas, atsižvelgė į teismų praktiką, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atsakovas, nagrinėjant šią bylą, iš viso patyrė 69 550,53 Lt atstovavimo išlaidų, o teismo priteista 30 000 Lt suma nėra per didelė, kadangi byla sudėtinga, joje buvo pateikta daug dokumentų, kuriuos reikėjo išanalizuoti, nagrinėjant bylą, įvyko net 7 teismo posėdžiai, kurių metu paaiškėjo būtinybė papildomai teikti medžiagą, rinkti įrodymus, nustatinėti faktines aplinkybes; be to, atsakovas keletą kartų keitė savo poziciją, dėl ko jo veiksmai lėmė, kad užsitęsė bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, susijusių su skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimu, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.). CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatomis, rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o pagal CK 6.36 straipsnio 1 dalį piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Be to, CK 6.36 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą; ši taisyklė netaikoma, jeigu skolininkas prievolės neįvykdė laiku dėl kreditoriaus kaltės; šią aplinkybę privalo įrodyti skolininkas. CK 6.36 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu buvo pažeista šio straipsnio 1 dalies taisyklė (CK 6.36 str. 6 d.).
Bylos duomenimis, 2007 m. gegužės 17 d. šalys sudarė Sutartį, pagal kurią subrangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti statybos (sąvartyno dujų surinkimo sistemos įrengimo) darbus pagal Prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytas sąlygas, o generalinis rangovas (atsakovas) sumokėti Sutartyje nustatytą kainą (1 b. t., 6-19 l.). Sutarties 2.2. punkte nustatyta statybos kaina – 1 067 798 Lt (PVM neįskaičiuotas), kuri 2007 m. birželio 20 d. papildomu susitarimu prie Sutarties buvo sumažinta iki 866 525 Lt (PVM neįskaičiuotas) (2 b. t., 188 l.). Atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašydamas 2007 m. lapkričio 30 d. darbų užbaigimo aktą ir 2008 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad bendra atliktų darbų kaina su PVM yra 864 268 Lt (1 b. t., 38-41, 43 l.). Nustatyta, kad Sutarties ir paminėtų aktų pagrindu ieškovas išrašė atsakovui 2007 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą dėl 75 288,90 EUR (271 168,03 PLN) sumos, kurią atsakovas apmokėjo 2008 m. gruodžio 19 d., ir 2008 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, 175 020,41 EUR (561 115,43 PLN) sumos, kuri buvo (iš dalies) apmokėta atsakovo 2009 m. kovo 12 d., į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedus 561 115,43 PLN (t. y. 119 326,4 EUR) (1 b. t., 57 l.).
Pagal Sutarties 6.15 punktą darbai laikomi visiškai užbaigti, kai generaliniam rangovui perduodama visa „išpildomoji“ dokumentacija pagal STR 1.11.01.2002 reikalavimus (t. y. dokumentai, pateikiami Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai) ir pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas; generalinis rangovas visiškai atsiskaito su subrangovu po nurodyto akto pasirašymo, o generalinio rangovo patvirtintos PVM sąskaitos – faktūros apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pasirašymo dienos (Sutarties 7.1.3. p., 7.2. p.). Šalys atliktų darbų aktą pasirašė 2008 m. gegužės 5 d. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepraleido prievolės įvykdymo termino, bylos duomenys paneigia nurodytą apelianto argumentą. Šalių pasirašytas 2008 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktas patvirtina, jog ieškovas nurodytu metu buvo atlikęs Sutartyje numatytus darbus, o apeliantas, juos priimdamas, nenurodė šių darbų trūkumų. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas, 2007 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. gegužės 5 d. priimdamas darbus, neturėjo pretenzijų dėl darbų rezultato (3 b. t., 82-87 l.). Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo sąskaitos išrašymo dieną (2008 m. liepos 28 d.) ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui visų dokumentų pagal STR 1.11.01.2002 reikalavimus, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o pagal CK 6.36 straipsnio 5 dalį skolininkas privalo įrodyti aplinkybę, jog jis prievolės neįvykdė laiku dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.36 str. 5 d., CPK 12 str., 178 str., 185 str., 302 str., 314 str.). Be to, teisinga ir pirmosios instancijos nuoroda, jog pagal Sutarties 7.1.3. punktą likusi Sutarties suma sumokama po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo, per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos (Sutarties 7.2. p.), dėl ko ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo laiku atsiskaityti už atliktus darbus pagal ginčo sąskaitą – faktūrą, išrašytą po 2008 m. gegužės 5 d. atliktų darbų akto pasirašymo.
Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai ar pavėluotai atliko pavestą darbą, bei konstatuoti, kad atsakovas be pagrindo laiku nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą (CK 6.36 str. 5 d.). Kaip nurodyta aukščiau, CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 1 dalyje nustatyta, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Pinigų išleidimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, išleidus nacionalinius pinigus, litai ir centai Lietuvos Respublikoje tampa vienintele teisėta atsiskaitymo ir mokėjimo priemone. Užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais (Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d.). Nors Sutartyje darbų kaina numatyta litais (Sutarties 2.2. p.), iš bylos duomenų matyti, kad šalys, bendraudamos dėl atsiskaitymų, mokėjimų sumas nurodydavo ir eurais, kurie nuo 2002 m. vasario 2 d. yra bazinė Lietuvos Respublikos valiuta; oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą (1 b. t., 36-37 l., 3 b. t., 36-43 l.; Pinigų įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 p.). Todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovas, apmokėdamas 2007 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą eurais (2 b. t., 173-181), vykdydamas Sutartį, privalėjo vadovautis lito ir euro kursu.
Atsakovui neįrodžius, kad jis laiku neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės, apygardos teismas pagrįstai pritaikė Sutartyje bei įstatyme numatytas sankcijas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties 6.15. p., 7.1.3. p., 7.2.p., 8.1. p.; CK 6.37 str. 2 d., 6.528 str. 1 d., 6.655 str. 1 d., 6.687 str. 1 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.).
Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovui 30 000 Lt sumą advokato išlaidoms atlyginti. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad, patenkinus ieškinį, ieškovas turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu, padarydamas neteisingą išvadą, netinkamai išaiškindamas ir pritaikydamas įstatymą.
Išlaidų advokato ar jo padėjėjo apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir aukščiau nurodytos Rekomendacijos, kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Pažymėtina, kad bylą laimėjusiai šaliai galima priteisti didesnę sumą jos turėtų atstovavimo išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, taip pat kitais išskirtiniais atvejais (Rekomendacijų 11 p.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei bylos nagrinėjimo trukmę, turėjo pagrindo priteisti ieškovui didesnę sumą jo turėtų atstovavimo išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, tačiau, priteisdamas 30 000 Lt atstovavimo išlaidų, netinkamai įvertino ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, be to, suklydo, nurodydamas, jog ieškovas turėjo 25 039 Lt ir 39 112,18 Lt (iš viso 64 151,18 Lt) atstovavimo išlaidų. Bylos duomenimis, ieškovas pateikė įrodymus, kad iš viso turėjo 39 112,18 Lt išlaidų advokato pagalbai (2 b. t., 111-140 l., 3 b. t., 59-63 l.), kurių dalis, kaip teisingai nurodo apeliantas, neatitinka išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios apmokamos pagal valandinį tarifą, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų (pokalbiai telefonu, susirašinėjimas el. paštu, susitikimai, komentarų rengimas). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo buveinė yra ne Lietuvoje (o Lenkijoje), bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, neatitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijos nuostatų, todėl sumažintinas, nurodant, kad teisingas ir protingas bylinėjimosi išlaidų dydis ieškovui yra 10 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).
Dėl pasakyto pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai, sumažinant ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nenustačius pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato teikiamų paslaugų užmokesčio dydžių, ieškovui priteistina dalis, t. y. 1 000 Lt, išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11 p.; 3 b. t., 135-139 l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą. Sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ (į. k. 253663090), priteistas ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ener-G Polska“ (į. k. 015228534), išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų). Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ener-G Polska“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.