Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Roslitauto“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VDI) 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SD-129-10495 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti VDI iš naujo įvertinti 2024 m. kovo 4 d. (pareiškėjas skunde kaip papildomo tyrimo akto datą nurodė 2024 m. balandžio 22 d., tačiau tikroji minėto akto priėmimo data yra 2024 m. kovo 4 d., todėl tai laikytina rašymo apsirikimu) VDI Šiaulių teritorinio skyriaus papildomo tyrimo aktą Nr. 1.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. balandžio 23 d. VDI jo atžvilgiu priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė siūlyti pripažinti, jog įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo darbuotojas R. K. (toliau – ir Darbuotojas) patyrė sunkią traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, laikyti įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi. Sprendime nurodyta, kad įvykį darbe ištyrė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus inspektorius, o 2023 m. rugsėjo 25 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 2 (toliau – ir Aktas). Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. EV-1, buvo atliktas papildomas įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, tyrimas ir 2024 m. balandžio 22 d. surašytas papildomo tyrimo aktas (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) bei pateiktos išvados Nr. EVD-50 (toliau – ir Išvados), kurios yra skundžiamojo Sprendimo pagrindas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Papildomo tyrimo akte papildytas ir naujai išdėstytas Akto 4 punktas (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) (Papildomo tyrimo akto 5 punktas) ir pateiktas Akto 10 punktas (nelaimingo atsitikimo priežastys) (Papildomo tyrimo akto 11 punktas). Pasak pareiškėjo, VDI Sprendime visiškai pakartojo Papildomo tyrimo akte nurodytus argumentus, susijusius su darbuotojų saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais neįvykdymu.

4. Pareiškėjas teigė, kad VDI ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius netinkamai interpretavo Prancūzijos darbo kodekse įtvirtinto „saugos protokolo“ reikšmę nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl jo atsakomybės, t. y. dėl to, ar pareiškėjas tinkamai užtikrino Darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas Prancūzijoje, kurioje 2019 m. rugsėjo 26 d. (pareiškėjas skunde kaip nelaimingo atsitikimo datą nurodė 2019 m. rugpjūčio 26 d., o ne 2019 m. rugsėjo 26 d., ir tai laikytina rašymo apsirikimu) įvyko nelaimingas atsitikimas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad VDI mano, jog buvo būtina parengti „saugos protokolą“, atitinkantį Prancūzijos darbo kodekso nuostatas, taigi jo neparengus, nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos Darbuotojui, o tai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo vertinimui, taip pat atsakovas laikosi pozicijos, jog „saugos protokolo“ nebuvimas yra tiesioginė priežastis konstatuoti pažeidimą. Pareiškėjas pripažino, jog nebuvo surašytas „saugos protokolas“, tačiau tvirtino, kad jame turintys būti duomenys tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui neturėjo bei buvo išdėstyti kituose lokaliuose dokumentuose, t. y. transporto priemonės charakteristikos yra nurodytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priėmimo-perdavimo aktuose; krovinių charakteristikos išdėstytos CMR važtaraščiuose ir pakavimo dokumentuose, o atsargumo priemonės ir apribojimai yra išsamiai išdėstyti bei aptarti 2017 m. pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose Nr. 4 bei pareiškėjo 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 3 (toliau – ir Instrukcija). Todėl pareiškėjas „saugos protokolo“ nebuvimą laikė formaliu pažeidimu ir pertekliniu reikalavimu, kurio turinys yra įtvirtintas kituose dokumentuose.