Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2754-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
2A-2754-302/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04415-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
R. Stankevič
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Advokatai
Vaidotas Vaičius, Anatolijus Burinskas
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2754-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04415-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3; 44.5.2.16 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovui A. P. , jo atstovui advokatui Anatolijui Burinskui,atsakovo atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovo R. Stankevič individualios įmonės „Romeksa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R.Stankevič individualiai įmonei „Romeksas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R.Stankevič individualios įmonės „Romeksas“ žalos atlyginimą už dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalotą sveikatą, kompensuojant negautas pajamas, priteisti iš atsakovo už 2005 m., nuo rugpjūčio mėnesio po 195,61 Lt, už 2006 m. – po 166,91 Lt, už 2007-2008 metus – po 176,09 Lt, už 2009 metus – po 153,32 Lt, už 2010 metus – po 208,27 Lt, už 2011 metus ir toliau iki kol bus nedarbingas – po 208,27 Lt kas mėnesį, prašė priteisti iš atsakovo 50 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 70-72, 165, 166).

Nurodė, kad nuo 1999-07-24 dirbo pas atsakovą keleivinio autobuso vairuotoju. Vairuodamas atsakovui priklausantį autobusą ieškovas 2005-07-24 padarė avariją, kurios metu buvo sužaloti autobuso keleiviai ir pats ieškovas. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo ieškovui buvo nustatytas 45 procentų darbingumas. Ieškovas negali dirbti vairuotoju, susirasti kito darbo, neteko lėšų pragyvenimui. Dėl ieškovo negautų dėl sužalojimo darbe pajamų yra atsakingas atsakovas. Nurodė, kad dirbo viršvalandžius, be išeiginių, buvo pervargęs. Darbo vieta neatitiko būtinų reikalavimų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas atsakingas dėl Darbo kodekso pažeidimų, neužtikrinančių normalių darbo sąlygų. DK 248 str., 249 str. pagrindu konstatuotina atsakovo materialinė atsakomybė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl patirto sužalojimo yra kaltas ieškovas, kad ieškovas buvo nerūpestingas ir neatidus. Dėl patirto sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, negali dirbti, tapo nereikalingas, neturi pragyvenimo lėšų. Dėl sužalojimo turi būti su kaklo įtvaru, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės, jaučia pasityčiojimą, reputacijos pablogėjimą, turi nuolat gydytis.

Atsakovas R.Stankevič individuali įmonė „Romeksas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl bet kokios ieškovo negautos pajamos dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų būti kompensuojamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymo) nustatyta tvarka. Padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Įstatymą, atlygina už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Jeigu darbuotojas sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ir socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Nurodė, kad dėl ieškovui padarytos žalos nėra atsakovo kaltės, žala atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, avarija įvyko todėl, kad dėl dusulio priepuolio ieškovas prarado sąmonę ir dėl to nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės. Avariją ir ieškovo sveikatos sužalojimą iš esmės lėmė didelis ieškovo neatsargumas. Ieškovas neinformavo darbdavio apie sirgtą plaučių ligą – lėtinį obstrukcinį bronchitą su spazmais. Vairuodamas autobusą ieškovas visą laiką rūkė, kas galėjo sukelti dusulio priepuolį. Be to, nurodė, kad ieškinys surašytas praėjus daugiau nei 3 metams po žalos padarymo ir atsiradimo dienos, iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 6.288 str. 2 d., žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovo nedarbingumas nėra konstatuotas kaip pastovus ir nekintamas, jis nustatytas terminuotai. Ieškovo sveikata ateityje gali pagerėti, jis gali susirasti darbą. Negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį, jų dydį privalo įrodyti ieškovas. Atsakovas nepažeidė savo pareigos užtikrinti tinkamas ieškovo darbo sąlygas. Techninė priemonė buvo tvarkinga. Nėra jokių įrodymų, kad avariją galėjo sąlygoti netinkamų ieškovui darbo sąlygų sudarymas. Avarija buvo sąlygota ieškovo bendro pobūdžio sveikatos sutrikimo. Atsakovo paskaičiavimais, net jei teismas konstatuotų atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, ieškovas nepatyrė žalos negautų pajamų forma, nes jo gaunamos pajamos, įvertinus nustatytą nedarbingumo lygį, viršija galimą kompensacijos dydį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam padarytos neturtinės žalos ( b.l. 94-99).

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. P. 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 5 400,00 Lt iš atsakovo R.Stankevič individualios įmonės „Romeksas“, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui R.Stankevič individualiai įmonei „Romeksas“ 5284,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. P. .

Teismas sprendimą netenkinti ieškinio reikalavimų dėl negautų pajamų motyvavo tuo, kad nenustatyta, jog ieškovui 2005-07-24 darbo metu įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavio neteisėti veiksmai ar neveikimas. Į bylą nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad 2005-07-24 nelaimingas atsitikimas įvyko Valstybinės darbo inspekcijos 2005-10-04 reikalavime nurodytų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų ( dėl neužtikrintos tinkamos gamybinių pastatų priežiūros, atsiskaitymo lapelių darbuotojams neįteikimo, gamybinių patalpų nesutvarkymo, dėl garažų dirbtuvėse nesukomplektuotos pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės ir kt.) pasėkoje, yra šių pažeidimų rezultatas, t.y. negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp darbo inspektoriaus 2005-10-04 reikalavime nurodytų pažeidimų ir 2005-07-24 nelaimingu atsitikimu. Darbo inspektorius nenustatė pažeidimų, susijusių su atsakovo darbuotojų darbo laiku, jo apskaita. Ieškovo teiginius apie jo pervargimą dėl atsakovo netinkamo darbo organizavimo ar kitų neteisėtų veiksmų ar neveikimo reikiamai teismas laikė nepagrįstais, taip pat, kad transporto priemonė buvo netvarkinga. Tai, kad atsakovas netinkamai nagrinėjo 2005-07-24 įvykusį nelaimingą atsitikimą, nustatyta tvarka ir nustatytu terminu nesurašė nelaimingo atsitikimo darbe akto, nesudaro pagrindo atsakovo atsakomybei dėl ieškovo sveikatos 2005-07-24 sužalojimo konstatuoti. Be to, yra nepagrįstos ieškinyje nurodytos ieškovo negautos pajamos, kurias ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ieškovui mokamos, tame tarpe ir nuo 2009 m. gegužės mėnesio, socialinio draudimo išmokos didesnės negu prie įvykį jam buvo mokamas darbo užmokesti. Todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų teismas pripažino akivaizdžiai nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad sutinkamai su CK 6.288 straipsnio 2 d. pritaikius 3 metų senaties terminą už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, ieškovui tokios žalos atlyginimas galėtų būti priteistas tik už tris metus nuo ieškinio padavimo dienos, nes dėl ankstesnio laikotarpio ieškovas praleido terminą kreipti su ieškiniu į teismą.

Nenustatęs atsakovo kaltės dėl ieškovui 2005-07-24 įvykusio nelaimingo atsitikimo, nenustatęs atsakovo veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtu sveikatos sužalojimu, teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Tačiau teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą konstatuoti atsakovo atsakomybę atlyginti ieškovui neturtinę žalą. Atsakovas ilgai netyrė teisės aktų nustatyta tvarka 2005-07-24 įvykio, atsakovas tik po ieškovo kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją, vykdydamas darbo inspektoriaus nurodymą, 2005-10-14 surašė nelaimingą atsitikimo darbe aktą. Tokie neteisėti atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrintumą ateitimi. Nors ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo negrindė šiomis aplinkybėmis, tačiau teismas, vadovaujantis teismui suteiktą darbo bylose teise viršyti pareikštus reikalavimus, neturtinei žalai atlyginti ieškovui iš atsakovo priteisė 5000,00 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties ir tuo pagrindu atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi CK 6.288 str. 2 d., kas aiškiai neatitinka DK 283 str. reikalavimų. Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį reglamentuojančią normą. Pasak apelianto, jo reikalavimui taikytina bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Be to, jis nurodo, kad apie savo pažeistas teises, t.y. tai, kad jam išmokama socialinė pašalpa yra mažesnė negu jo gautas vidutinis darbo užmokestis iki sužalojimo darbe, sužinojo po to, kai Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-09 priėmė nutartį, kuria buvo panaikintas Valstybinio socialinio fondo valdybos sprendimas dėl A. P. sužalojimo darbe nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Todėl ieškovas ieškinio senaties nepraleido.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavio neteisėti veiksmai ar neveikimas. Kadangi nenustatyta, kad ieškovas kaltas dėl padaryto eismo įvykio, jam esant darbo santykiuose su atsakovu, atsakovas pagal DK 283 str. privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas neužtikrino Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi darbe, už ką jam skirta administracinė nuobauda, atsakovas jos neskundė, su ja sutiko, taigi būtent šie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad negalima priteisti žalos atlyginimo į ateitį nurodydamas, kad gali keistis socialinio draudimo išmokos dydis, netektas darbingumas. Pasak apelianto, jis prašo priteisti realią žalą, šį reikalavimą pagrįsdamas teismui pateiktu nedarbingumo pažymėjimu, kuriame nurodytas terminas.

Šalies argumentai

Atsakovas R.Stankevič individuali įmonė „Romeksas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinyje pareikštų reikalavimų ribas ir tokiu būdu pažeidė CPK 265 str. 2 d. Teismas patenkino reikalavimą priteisti neturtinę žalą kitu faktiniu pagrindu nei nurodė ieškovas. Teismas visiškai ignoravo CPK 410 str. 2 d., pagal kurią 417 str. įtvirtinta norma, suteikianti teisę teismui darbo bylose viršyti pareikštus reikalavimus, netaikoma, kai nagrinėjami dėl darbo santykių kylantys ginčai dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad teismas šiuo atveju ne viršijo pareikštus reikalavimus, tačiau priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie iš viso nebuvo pareikšti.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo reikalavimą tenkinti ieškinio senatį.

Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, atsiradusią dėl nesavalaikio nelaimingo atsitikimo tyrimo akto surašymo, kadangi tai susiję ne su atsakovo atliktu nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, tačiau su neteisėtu VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-02-29 sprendimu, kuris panaikintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuriuo 2005-07-24 avarija nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu tuo pagrindu, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad pareiškėjas sirgo liga, nesusijusia su darbu. Taigi neturtinė žala, nurodyta teismo sprendime, sietina ne su atsakovo, bet su trečiojo asmens veiksmais.

Ieškovo patirtų neigiamo fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų, susijusių su ne laiku atliktu nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teismas niekaip nepagrindė ir neturtinės žalos dydžio. Teismas iš viso nepasisakė dėl priežastinio ryšio taro atsakovo tariamai neteisėto veikimo ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo – tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. nuo 1999-07-24 iki 2005-11-22 dirbo pas atsakovą - R.Stankevič individualioje įmonėje „Romeksas“ keleivinio autobuso vairuotoju. Ieškovui darbo metu vairuojant keleivinį autobusą Renault 312, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2005-07-24 Vilniaus rajone, kelio Nemėžis-Medininkai, ieškovas nesuvaldė autobuso, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl šio eismo įvykio sužalojimus patyrė ieškovas ir 8 autobuso keleiviai. Ieškovui buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas. Specialisto 2007-10-16 išvada Nr.G6699/07(01) padarytos išvados, kad ieškovui prieš autoįvykį ar po jo būtų įvykęs insultas. Ieškovui nuo 2005-11-18 iki 2012-04-07 nustatytas įvairiais periodais nuo 55% iki 60 % nedarbingumo lygis (b.l. 199-204), nuo 2005-11-18 jam mokama kas mėnesį netekto darbingumo pensija (b.l. 229-239). Nuo 2005-11-22 ieškovas atleistas iš darbo ieškovo prašymu dėl ligos (b.l. 43-44).VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-12-30 sprendimu Nr. 6-15-1610 autoįvykis pripažintas kaip nelaimingas atsitikimas darbe draudiminiu įvykiu (b.l. 153) ir ieškovui paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir nuspręsta ją mokėti nuo 2005-11-18 (b.l. 154-158), kuri pradėta mokėti šalia netekto darbingumo pensijos nuo 2011-01-21 (b.l. 229-239).

Ieškovas prašė priteisti jam žalos atlyginimą už sveikatos sužalojimą, priteisiant iš atsakovo kompensaciją už negautas pajamas, taip pat neturtinei žalai atlyginti 50 000 Lt.

Pirmos instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė, jog tokią žalą jis patiria, nes jo gaunamos išmokos už nurodytą laikotarpį yra didesnės, nei buvęs darbo užmokestis. Apeliantas šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija tik nurodo, jog teismas be pagrindo nustatė, jog nėra pakankamai įrodymų, kad įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavio neteisėti veiksmai. Su tokiu ieškovo argumentu kolegija nesutinka. Nors teismui nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad jam atsirado žala, kuri yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ir jos nenustačius, negali būti priteisiamas žalos atlyginimas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ginčija kitą teismo nustatytą civilinės atsakomybės sąlygą, t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą, kolegija pasisako šiuo aspektu ir nurodo, jog ji sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad iš pateiktų į bylą įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra atsakovo neteisėti veiksmai ir jo kaltė. Ieškovas nurodė, kad atsakovui yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas administracine bauda, kad jis neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi darbe, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Valstybinės darbo inspekcijos 2005-10-04 reikalavimu Nr. 148-298 atsakovas yra įpareigotas pašalinti pažeidimus, kuriuos inspekcija nustatė pas atsakovą (b.l. 125-126), tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad nei vieno iš jų negalima laikyti priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog teismas nevertino jo nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, jog buvo dirbami viršvalandžiai, kad buvo labai karšta diena, automobilis senas be kondicionieriaus, kas, jo manymu, nulėmė tai, jog jis neteko sąmonės ir to pasėkoje buvo sužalotas, tačiau šios nurodytos aplinkybės yra tik ieškovo padaryta prielaida, nes iš MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 6690/07, kuri yra aptarta 2008-01-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog specialistas medikas yra davęs kitą išvadą, kad ieškovui sergant obstrukciniu bronchitu su spazmais, kuris jam buvo nustatytas 2005-06-29 vizito pas gydytoją metu, kosulio priepuolio metu galėjo sutrikti širdies veikla, kas įtakojo ir sąmonės netekimą, atsižvelgiant į ieškovo neginčijamą nustatytą aplinkybę, jog ieškovas šios ligos metu intensyviai rūkė. Šios mediko specialisto padarytos išvados, kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, nepaneigia ieškovo nurodyti argumentai, kurie yra tik jo prielaidos, dėl ko galėjo jis, pasak jo, netekti sąmonės. Nors ieškovas ir buvo sužalotas darbo vietoje, tačiau nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nėra pagrindo daryti išvadą dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą. Kolegija pažymi, kad net ir esant nustatytai atsakovo kaltei, teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė, jog jo gaunamos išmokos mažesnės už iki įvykio gautą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, jam prašomos turtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas.

Pirmos instancijos teismas taip pat sprendime pasisakė, kad ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimas pritaikius ieškinio senatį gali būti priteistas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nors nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškinį kaip neįrodytą, faktiškai atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį nėra tikslinga ir teismas dėl to galėjo nepasisakyti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendime ieškinys ar jo dalis nėra konkrečiai atmestas dėl ieškinio senaties taikymo, t.y. CK 1.131 str. 1 d., teismas tik nurodė, jog reikalavimas atlyginti žalą taip kaip ieškovas prašo ieškinyje nuo žalos padarymo dienos - 2005-07-24, bet kokiu atveju negalimas, o sutinkamai su CK 6.288 straipsnio 2 d. žalos atlyginimas ieškovui galėtų būti priteistas, įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą, tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Ši teismo išvada, nors nereikšminga ieškinio tenkinimui ar atmetimui nagrinėjamu atveju, tačiau yra teisinga įstatymo taikymo atveju, kurį teismas pacitavo. Skunde nurodytas motyvas, jog ieškovas galėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo tik po administracinio teismo nutarties priėmimo, šiuo atveju yra neteisingas Civilinio kodekso 6.288 str. 2 d. atžvilgiu.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išėjo už reikalavimo ribų, nes šį žalos atlyginimą priteisė ne tuo pagrindu, kuriuo prašė ieškovas. Kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka.

Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą jo nurodytu pagrindu dėl neturtinės žalos atlygino atmetė, nurodydamas, kad nenustatyta atsakovo kaltės dėl ieškovui įvykusio nelaimingo atsitikimo, t.y. nenustačius atsakovo veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtu sveikatos sužalojimu. Su šiuo teismo motyvu kolegija sutinka ir sutikimo motyvai išdėstyti pasisakant dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovui neturtinė žala atlygintina dėl to, jog atsakovas ilgai netyrė 2005-07-24 įvykio, tai padarė tik 2005-10-04 surašęs nelaimingo atsitikimo darbe aktą tik po valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo, dėl ko tokie atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrintumą ateitimi. Teismas pasinaudojęs teise darbo bylose viršyti pareikštus reikalavimus priteisė iš atsakovo 5 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Nors kolegija negali nesutikti su teismo nurodyta teise viršyti pareikštus reikalavimus darbo bylose (išeiti iš ieškinio ribų), tačiau teismas tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai kitu pagrindu negu prašė ieškovas, todėl sprendžia, sprendimo dalis priimta pažeidžiant procesinės teisės bei materialinės teisės normas, todėl yra naikintina (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.).

Neturtinės žalos, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama, kad išgyvenimai yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, nes, kaip nurodyta to paties straipsnio 2 dalyje, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas neteigė ieškinyje ar bylos nagrinėjimo metu, kad jo nurodytus išgyvenimus jis patyrė dėl to, jog atsakovas laiku nesurašė nelaimingo atsitikimo darbe akto. Teismui nebuvo pagrindo be pateiktų ieškovo argumentų ir įrodymų konstatuoti, jog dėl savalaikio akto nesurašymo ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, neužtikrintumą ateitimi, nes to nenurodė ir neįrodinėjo ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į ieškovo būseną po patirtos avarijos, jo sveikatos būklę, pačios avarijos pasekmes, vargu ar ieškovas galėjo išgyventi dėl laiku nesurašyto akto. Kaip jau minėta, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytu atveju. Įstatymas nenumato, jog neturtinė žala atlyginama darbdaviui laiku nesurašius nelaimingo atsitikimo darbe akto.

Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje keistinas – patenkintų reikalavimų dalis naikintina ir šioje dalyje ieškinys atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Kolegija nekeičia sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, nors iš ieškovo priteista didelė suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuri viršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Įvertinusi, kad atsakovas 3 025 Lt išlaidų patyrė ir apeliacinės instancijos teisme, kurias taip pat prašė priteisti, sprendžia, kad pirmos instancijos priteista suma yra pakankama tokioms išlaidoms patirtoms tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginti net pakeitus sprendimą ir netenkinus ieškovo apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl 5 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski