- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- eI-966-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03906-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
- Advokatai
- Artūras Mikutaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovui Arturui Vasiukevičiui (Artur Vasiukevič),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms Ilonai Volodkovič ir Vidai Furmonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo T. S., dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Č. B. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. DĮV-1655 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) iš naujo patikrinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimti išvadą dėl tikslingumo nurodytą projektą tvirtinti arba netvirtinti.
Pareiškėja nurodė, kad NŽT 2017 m. gegužės 22 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-2673-(8.30) (toliau – Patikrinimo aktas) nepritarė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) teikimui tvirtinti, kadangi pareiškėjos siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkte. Pareiškėja dėl Patikrinimo akto teisėtumo kreipėsi į NŽT, kuri 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Po šio sprendimo priėmimo Administracijos direktorius Įsakymu atsisakė tvirtinti Projektą. Būtent Įsakymą pareiškėja skundžia teismui, o NŽT sprendimą ir Patikrinimo aktą vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-7151-463/2016 pateiktu išaiškinimu laiko tarpiniais planavimo proceso sprendimais, kurie teismui neskundžiami.
Pareiškėja teigia, kad ginčą dėl klausimo, ar pareiškėjos siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nurodytą Nutarimo 2.15 punkte, nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-633-643/2017, kurioje pareiškėjos skundas buvo patenkintas ir NŽT buvo įpareigota iš naujo patikrinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimti išvadą dėl tikslingumo nurodytą projektą tvirtinti arba netvirtinti.
Dėl Patikrinimo akto ir NŽT sprendimo teisėtumo nurodė, kad priežiūros specialistas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų turėtų duomenų, susijusių su pareiškėjos pageidaujamo pirkti valstybinės žemės ploto ribomis, ir padarė klaidingą išvadą, jog nurodytos žemės plotas nesiriboja su keliu (gatve). Nurodo, kad aplinkybę, kad laisvos valstybinės žemės plotas vakarinėje ir pietinėje dalyje ribojasi su gatve (keliu) patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-633-643/2017 turinys, VĮ Registro centro 2013 m. gruodžio 2 d. Kadastro žemėlapio ištrauka (M 1:1000), UAB „AMIRANIS“ 2015 m. birželio 30 d. inžinerinis topografinis planas (M 1:500), Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DĮV-1645 patvirtinta žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcija (M 1:500), NŽT 2011 m. gegužės 24 d. sutikimas dėl žemės sklypo padidinimo Nr. 43ST-(14.43.5)-88, Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. pranešimas Nr. S-2423, UAB „URBAN STUDIO“ 2016 m. vasario mėn. įsiterpusių VŽF plotų prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), analizės schema, 2006 m. gegužės 4 d. žemės sklypo planas, teismų praktika ir argumentai, patvirtinantys, kad susidariusi situacija prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Teigia, kad Patikrinimo aktą rengusio specialisto veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs NŽT vadovas tik apsiribojo formaliais teiginiais ir padarė protingumo principams prieštaraujančią išvadą. Pareiškėjai nesuprantama, kokio požymio trūksta, kad oficialiuose dokumentuose pažymėtas inžinerinis statinys – asfaltuotas dangos plotas, būtų atsakovo įvertintas kaip kelias (gatvė), kuomet tiek teismas, tiek šio kelio savininkas (savivaldybė) aiškiai pripažįsta tokio kelio (gatvės) buvimo faktą. Aplinkybė, kad nėra nustatytos gatvės raudonosios linijos, negali paneigti kelio (gatvės) buvimo fakto, kadangi kelio (gatvės) buvimo faktą galima pripažinti vadovaujantis įvairių įrodymų visuma. Teigia, kad valdžios institucijos pagal gero viešojo administravimo principą turėjo atvykti ir patikrinti visas faktines aplinkybes, dėl kurių teisingumo joms iškilo abejonės, o ne perkelti privačiam asmeniui iškeltų prielaidų paneigimo pareigą. Be to, šiuo metu tokias faktines aplinkybes galima patikrinti ir iš viešai prieinamų šaltinių.
Nurodo, kad Administracija, vadovaudamasi Patikrinimo aktu ir NŽT sprendimu, neturėjo kito galimo elgesio varianto, o tik priimti skundžiamą Įsakymą. Įsakymo priėmimą lėmė aukščiau įvardytų tarpinių dokumentų neteisėtumas ir nepagrįstumas, todėl Įsakymas taip pat naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 2–4).
Paaiškino, kad NŽT – kaip viešojo administravimo subjektui, galioja administracinės teisės principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo. Tai reiškia, kad NŽT neturi diskrecijos teisės peržengti jai nustatytos kompetencijos ribas ir veikti tokiu būdu, kurio nenumato teisės aktai, t. y. priimti sprendimus savo nuožiūra interpretuojant galiojančias teisės aktų nuostatas. Valstybinės žemės pardavimo procedūra yra pakankamai griežtai reglamentuota, todėl valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Nurodo teisinį reglamentavimą, susijusį su ginču, ir paaiškino, kas buvo nurodyta ir konstatuota Patikrinimo akte. Patikrinimo akto išvada, kad laisvos valstybinės žemės plotas (0,0094 ha), numatomas prijunti prie ginčo žemės sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu, nes privažiavimas neatitinka kelio (gatvės) sąlygos, padaryta atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas teisės aktų nuostatas ir įvertinus prie Projekto pateiktą medžiagą. NŽT sprendimu detaliau išaiškinta, kad Patikrinimo aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis buvo vadovautasi surašant Patikrinimo aktą, kuriame buvo nepritarta UAB „Urban studio“ projekto rengėjo T. S. parengto Projekto teikimui tvirtinti. Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog ŽPDRIS nebuvo įkelta dokumentų, įrodančių, kad pravažiavimas yra kelias (gatvė).
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su skundu sutiko ir nurodė, kad jos pozicija išdėstyta administracinėje byloje Nr. I-633-643/2017 (buvęs administracinės bylos Nr. I-7979-643/2016) (b. l. 11).
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-633-643/2017 (teisminio proceso Nr. 3-6-3-02549-2016-2) esančio Administracijos atsiliepimo (b. l. 57–58), Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo jį tvirtinti. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į neigiamą NŽT Patikrinimo aktą, priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti Projektą. Esant tokioms aplinkybėms, Administracijos direktorius neturėjo kito galimo elgesio varianto. Gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, teigiamą planavimo dokumento patikrinimo aktą, projekto tvirtinimo klausimas galės būti svarstomas iš naujo bei priimami atitinkami sprendimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės NŽT atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovės Administracijos atstovas teismo posėdyje sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Administracija neturėjo kito pasirinkimo, tik ginčijamu sprendimu atmesti pareiškėjos prašymą, teigė neprieštaraujantis, kad pareiškėja įsigytų įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjos siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos Č. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo T. S., dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. I-7979-643/2016. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendime šioje byloje nustatė, kad NŽT Šalčininkų žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužės 24 d. sutikimu Nr. 43ST-(14.43.5.)-88 nurodė neprieštaraujantis, kad rengiant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, būtų numatytas įsiterpusios valstybinės žemės prijungimas prie nurodytojo sklypo.
Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DĮV-1645 buvo patvirtinta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcija.
Administracija 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-2423 kreipėsi į NŽT, nurodydama iš dalies nesutinkanti su 2015 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktu Nr. FPA-244-(8.30), prašė pakartotinai atlikti projekto patikrinimą įvertinus papildomą informaciją apie projekte formuojamo sklypo dydį ir ribas, tuo pačiu atkreipdama dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DĮV-1645 buvo patvirtinta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcija, tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teritorijų planavimo įstatymui bei pasikeitus teritorijų planavimo įstatyminei bazei, detaliojo plano rengimo procesas buvo nutrauktas.
NŽT 2016 m. vasario 4 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-422-(8.30) nepritarė teikimui projektą tvirtinti. NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1SS-924-(8.5) patvirtino 2016-02-04 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-422-(8.30) teisėtumą. Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-823 atsisakyta tvirtinti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad nei Patikrinimo akte, nei NŽT 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) nėra ištirtos ir įvertintos pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai (žemės sklypų schemos, fotonuotraukos dėl to, kad atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą nuo žemės sklypo, Projekte pažymėto Nr. 1B, skiria keliukas, t. y. ginčo žemės sklypas nesiriboja su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir gali būti laikomas įsiterpusiu. Tuo pačiu teismas sprendė, kad ginčijamuose sprendimuose viešojo administravimo subjektas nepasisakė dėl šių objektyviai egzistuojančių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo Nutarimo 2.15 punkto taikymo prasme, neįvertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog Patikrinimo akte nurodytame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote jau daugelį metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, kurias baigus ginčo žemės sklypas, Projekte pažymėtas Nr. 1B, nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7979-643/2016 panaikino Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. DĮV-823 ir įpareigojo NŽT iš naujo patikrinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimti išvadą dėl tikslingumo nurodytą projektą tvirtinti arba netvirtinti.
Atsižvelgdama į minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, NŽT iš naujo atliko ginčo žemės sklypo žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimą ir jo rezultatus įformino 2017 m. gegužės 22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-2673-(8.30), kuriame nustatė, kad 0,0094 ha laisvos valstybinės žemės plotas, numatomas prijungti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. su prie daugiabučių namų vedančiu pravažiavimu. Šis privažiavimas nėra registruotas nei kaip statinys, nei kaip kelio juosto užimtas žemės sklypas, taip pat nėra Šalčininkų rajono savivaldybės informacijos apie nustatytas toje teritorijoje gatvės raudonąsias linijas. Tuo pačiu nurodyta, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateikta informacija apie aplinkinių teritorijų susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijų išdėstymą detaliai parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose ar specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, todėl padaryta išvada, kad su ginčo sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis 0,0094 ha laisvos valstybinės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas įsiterpusiu, nes privažiavimas neatitinka kelio (gatvės) statuso.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl minėto patikrinimo akto, NŽT 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu 1SS-2152-(85), pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, kad formuojamas valstybinės žemės plotas vakarinėje ir pietinėje dalyje ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme (susisiekimo tinklu), kuri neatitinka kelio (gatvės) apibrėžimo ir neturi keliui (gatvei) būdingų elementų, o į ŽPDRIS nėra įkelta dokumentų, įrodančių, kad yra priešingai.
Atsižvelgdama į patikrinimo akto išvadą, kurioje nepritariama teikimui tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ginčijamu Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. DĮV-1665 nuspręsta atsisakyti tvirtinti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. DĮV-1665 teisėtumas bei pagrįstumas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismui kyla pareiga nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, tuo pačiu įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Iš ŽPDRIS sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (projekto Nr. ZSFP-11041). Iš šioje sistemoje esančios projekto sprendinio informacijos matyti, kad šiaurinė projektuojamo sklypo dalis ribojasi su gretimais žemės sklypais, kurių savininkais, valdytojais nurodyti (duomenys neskelbtini), J. J. ir F. J.. Byloje esančiame Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. S-2423, kuriuo vadovaujasi ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. ISS-2152-(85), atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą dėl patikrinimo akto, nurodyta, kad pareiškėjos projektuojamas žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, už kurio yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir priklausantis J. J. ir F. J., tačiau apie šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ginčijamame patikrinimo akte nėra nieko pasisakyta, nepateiktas šių faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas Nutarimo 2.15 punkto taikymo prasme.
Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7979-643/2016, teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjektai neįvertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog Patikrinimo akte nurodytame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote jau daugelį metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, kurias baigus ginčo žemės sklypas, Projekte pažymėtas Nr. 1B, nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Kaip matyti iš ginčijamo patikrinimo akto, kuris surašytas jau įsiteisėjus minėtam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-7979-643/2016, apie šią aplinkybę NŽT atlikus pakartotinį ginčo žemės sklypo žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2017 m. gegužės 22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-2673-(8.30), taip pat nieko nėra pasisakyta.
NŽT yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, pagal kurias straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, viešojo administravimo institucijos yra saistomos bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal VAĮ III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius juridinių faktų visumos, susijusios su visu laisvu valstybinės žemės plotu, negali būti laikoma pagrįsta išvada, kad pareiškėjos siekiamas įgyti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka/neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, t. y. nenustatyta juridinių faktų visuma, kuri būtina ir pakankama šiai teisės normai taikyti. Teismo vertinimu nėra galimybės išnagrinėti tarp pareiškėjos ir NŽT kilusio ginčo iš esmės, nes tam pirmiausia NŽT turi priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis įvertinimas, išdėstant jį sprendimo motyvuose. Esant šioms aplinkybėms, priimti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais iš esmės, todėl naikintini kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui nusprendus panaikinti ginčijamus sprendimus, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos Č. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. DĮV-1655 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo patikrinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimti išvadą dėl tikslingumo nurodytą projektą tvirtinti arba netvirtinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.