Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-266-579/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-06-28
Bylos Nr.: 1A-266-579/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-53464-2017-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis: K. M.
Nukentėjusysis: D. K.

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53464-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant A. G.,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,nuteistajam K. M., jo gynėjui advokatui D. S.,nukentėjusiajam D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2 metų 16 dienų) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyvenamajame name, o tiksliau bendro naudojimo prausykloje, būdamas neblaivus, nustatytas 1,02 promilės girtumas, priėjęs iš priekio sudavė vieną kartą D. K. į veido sritį, nuo ko šis nukrito ant žemės, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje ir nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padaryto sužalojimo D. K. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. M. gynėjas advokatas D. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. M. išteisinti, kadangi neįrodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykis. Jei šis apeliacinio skundo reikalavimas nebūtų patenkintas, nuteistojo gynėjas prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą nutraukti, nustačius K. M. baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – tai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jos ribų neperžengė (BK 28 straipsnis). Tuo atveju, jei būtų netenkintas nei vienas iš minėtų reikalavimų, nuteistojo gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, K. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti liudytoją N. M..

2.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog viso proceso metu K. M. neigė sužalojęs nukentėjusįjį, aiškino, kad įvykio vakarą „(duomenys neskelbtini)“ prausykloje kartu su juo buvo E. P., N. R. ir N. M.. Atėjęs į prausyklą, D. K. pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius N. M. atžvilgiu. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Nuteistasis pradėjo priekaištauti D. K., kodėl šis plūsta, įžeidinėja N. M.. Tuo metu nukentėjusysis pradėjo eiti link K. M.. Nuteistasis pirmas D. K. negriebė, gal po keiksmų jie ir susikibo, bet nesusistumdė, nebent tampė vienas kito rūbus. Kadangi prausyklos grindys buvo šlapios, abu parkrito ant grindų. Nukentėjusysis galėjo susižaloti trenkdamasis arba į grindis, arba dušo kabinos kampą. Nukritęs D. K. nurimo, atsistojo, su nuteistuoju paspaudė vienas kitam ranką ir išsiskirstė. Gynėjo teigimu, nuteistojo K. M. parodymai, kad jis nukentėjusiojo nemušė, nėra paneigti, priešingai, juos patvirtina eilė kitų įrodymų. Liudytoja N. M., apklausiama teisme parodė, kad D. K. griebė nuteistajam už chalato, o K. M. kabinosi į D. K. rūbus, grindys buvo šlapios, jie tarpusavyje susistumdė, kaip susižeidė nukentėjusysis, ar krisdamas, ar kitu būdu, ji nematė. Liudytojas N. R. parodė, kad D. K. čiupo K. M. už drabužių, už krūtinės, šis stumtelėjo D. K., kuriam tiek ir tereikėjo, jis griuvo į dušo kabiną veidu, pataikė į aliuminį kampuotį. Liudytojas E. P. teigė, jog nukentėjusysis pirmas priėjo prie K. M., pastūmė jį ir jie susikibo, kas vyko vėliau nematė, nes jį išsivedė K. M. draugė.

2.1. Apelianto teigimu, nukentėjusysis buvo ir yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi. Be to, D. K. parodymai yra prieštaringi – atskirose savo apklausose nukentėjusysis skirtingai nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, ženklią nukentėjusiojo parodymų dalį paneigia byloje nustatyti objektyvaus pobūdžio duomenys (dėl jam tariamai suduotų smūgių skaičiaus ir kt.). Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį be nepatikimų nukentėjusiojo parodymų dar grindė teismo medicinos specialisto išvada, kuri yra tikėtino pobūdžio, o ne kategoriška, ir nepaneigia kaltinamojo gynybos versijos. Teismo posėdyje apklausta specialisto išvadą pateikusi ekspertė konkretizavo, jog žaizda kaktos dešinėje pusėje gal ir galėjo atsirasi nukentėjusiajam nukritus ant grindų, tačiau, kad tokiu būdu galėjo atsirasti nosies lūžis, mažai tikėtina. Ekspertė paaiškino, kad nesant galimybės nustatyti, kokiu būdu kilo nosies lūžis, galima tik teigti, kad nosies lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, medicininiu požiūriu nosies sužalojimas galėjo būti padarytas tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek kietam bukam daiktui atsitrenkiant į nosį, tiksliau pasakyti, kaip jis atsirado, neįmanoma. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. M., priėjęs iš priekio, sudavė vieną kartą D. K. į veido sritį, nuo ko šis nukrito ant žemės, yra neteisingos, paremtos tik prielaidomis, padarytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.2. Skundo autoriaus nuomone, net jeigu būtų galima laikyti nuteistajam inkriminuotus veiksmus įrodytais, yra pagrindas teigti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jų neperžengė. D. K. nagrinėjamų įvykių metu buvo itin agresyvus, aktyvus, puolė N. M., o po to ir K. M.. Pažymima, kad D. K. vartojo psichologinį smurtą nėščios moters – N. M., atžvilgiu. Be to, tolesni nukentėjusiojo veiksmai buvo visiškai nenumanomi, jis buvo pasiruošęs naudoti N. M. atžvilgiu ir fizinį smurtą. Visos šios aplinkybės byloje nustatytos. Taigi, nuteistasis tokioje situacijoje negalėjo likti abejingas. Liudytojas N. R. parodė, kad D. K. nešvankiais žodžiais įžeidinėjo moterį, matė, kaip šiai grybštelėjo už tam tikros vietos, dėl ko N. M. išmetė iš rankų indus ir pradėjo verkti. D. K. bandė spirti šiai liudytojai į sėdmenis, tuomet griebė K. M. už drabužių, už krūtinės. Šis stumtelėjo nukentėjusįjį. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad jam nuvykus budėtojo nurodytu adresu, nukentėjusysis paaiškino, jog tarp jo ir K. M. bendro naudojimo virtuvėje įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties nepasakojo. Panašiai paliudijo ir policijos pareigūno A. Š. kolega liudytojas M. V.. Liudytojas E. P. parodė, kad nukentėjusysis K. M. draugės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. K. M. pasakė D. K., kad taip nekalbėtų su jo drauge, tuomet nukentėjusysis priėjo prie K. M. ir jie susikibo, o kas vyko vėliau nematė.

2.3. Be aptartų nuteistojo ir liudytojų parodymų, K. M. veikimą būtinosios ginties sąlygomis netiesiogiai patvirtina ir D. K. neigiama asmenybės charakteristika. Nukentėjusysis praeityje ne kartą teistas, teistumai neišnykę. Nagrinėjant šią bylą, D. K. buvo suimtas dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Taigi, nukentėjusysis agresyviai elgdavosi ir iki konflikto su K. M..

2.4. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bausmės K. M. skyrimo klausimą, nes nepagrįstai netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Apylinkės teismas turėjo pripažinti K. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis veiką padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

2.5. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad, nors K. M. ir buvo teistas, tačiau, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pakeitė savo gyvenimą teigiama linkme – įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „A.“ suvirintoju, sukūrė šeimą, augina 2018 m. gimusią dukrą. Šeimą išlaiko būtent K. M., be jo šeimos nėra kam išlaikyti. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, darbe yra punktualus, draugiškas, pavestus darbus atlieka kruopščiai ir atsakingai, laikosi darbo tvarkos taisyklių, neturi drausminių nuobaudų. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius K. M. apibūdina teigiamai – per praėjusį laikotarpį jis nebuvo baustas administracine tvarka, probacijos tarnyba nenustatė jam nustatytų apribojimų pažeidimų, jis dirba, dalyvavo ir pilnai išklausė elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, vykdo probuojamojo priežiūros plane nustatytas resocializacijos priemones, individualiam prevenciniam darbui atvyksta laiku. Skunde teigiama, kad nors apylinkės teismo nuosprendyje, motyvuojant realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą K. M., išdėstyti motyvai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paneigiantys gynybos argumentus, susijusius su bausmės nuteistajam skyrimu, tačiau įsigilinus į visus šios bylos duomenis ir pastaruosius vertinant nešališkai, ne formaliai, o objektyviai, nuosprendyje pateikti motyvai, vis tik, nepaneigia gynybos argumentų, jog K. M. dar galima pasitikėti. Negalima ignoruoti fakto, jog nuteistajam inkriminuoti veiksmai atlikti K. M. užstojant savo tuo metu kūdikio besilaukusią gyvenimo draugę nuo potencialiai pavojingo asmens užpuolimo. Tuo tarpu nuosprendyje akcentuotas K. M. įsipareigojimų pažeidimas yra vienkartinis ir betarpiškai susijęs su nuteistajam inkriminuotu įvykiu. Teismas taip pat neįvertino, jog K. M. gana ilgą laiką iki nagrinėjamo įvykio, taip pat ir po jo vykdo probuojamojo pareigas nepriekaištingai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo K. M. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai K. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas vadovavosi selektyviai atrinktais įrodymais ir byloje esančių prieštaravimų nepašalino, kodėl nesivadovauta nuosekliais nuteistojo parodymais, skundžiamame nuosprendyje nepaaiškinta.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais dėl nepagrįsto K. M. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo parodymus, vertino juos vienpusiškai, tačiau neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos.

7. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. M. nepadarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

8. K. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyvenamajame name, o tiksliau bendro naudojimo prausykloje, būdamas neblaivus, nustatytas 1,02 promilės girtumas, priėjęs iš priekio sudavė vieną kartą D. K. į veido sritį, nuo ko šis nukrito ant žemės, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje ir nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padaryto sužalojimo D. K. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.

9. K. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad neprisipažįsta padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paaiškino, jog nukentėjusiojo nežalojo. Incidentas įvyko „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą su drauge N. M. buvo virtuvėje, gaminosi valgyti. Prie jų prisijungė N. R.. Vėliau D. K. atsinešė degtinės, jie vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Besėdint virtuvėje, vienu metu D. K. paklausė, kur dingo kortelė, kuri dedama į muzikos kolonėlę. Jis atsakė, kad nežino, o nukentėjusysis tuomet pasvarstė, kad turbūt paėmė kaimynas E. P.. Sugrįžęs į kambarį pasakė N. R., kad reikia užrakinti E. P. kambaryje, nes šį D. K. gali sumušti. Tuomet nuėjo į dušą, o kažkas pakvietė E. P.. Netoliese buvo N. R. ir N. M. – jis pats stovėjo šalia dušo, toje vietoje, kur matyti radiatorius (nuotrauka Nr. 5, 2 t., b. l. 72), prie skalbimo mašinos stovėjo N. R. (2 t., b. l. 73), o N. M. stovėjo tarpduryje. E. P. stovėjo prie prausyklos (2 t., b. l. 71). Į prausyklą atėjęs nukentėjusysis D. K. ėmė plūsti, vartoti necenzūrinius žodžius jo draugės atžvilgiu. Jis pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam dėl tokio šio asmens elgesio (N. M. plūdimo), ketino eiti link kriauklės, o D. K. taip pat pradėjo eiti artyn ir jie susitiko. Susikibo, pradėjo vienas kitą tampyti už rūbų. Kadangi prausyklos grindys buvo šlapios, su D. K. krito šonu ant grindų, nukentėjusysis galėjo susižaloti nosį arba į grindis, arba į kokio įrenginio (prausyklos, dušo kabinos) kampą. N. R. juos iš karto bandė pakelti. D. Č., jo manymu, tuo metu prausykloje nebuvo. Paskui D. K. nurimo, jie atsistojo, paspaudė vienas kitam ranką ir išsiskirstė. Grįžtant iš parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Šiuo metu dirba, laikosi probacijos sąlygų, jam gimė vaikas, kurį išlaiko, todėl jei tektų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam išlaikyti šeimą (2 t., b. l. 83-84).

10.1. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis patvirtino, kad D. K. pradėjus necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jo draugę, nukentėjusiojo paprašė nutraukti tokius veiksmus, tačiau D. K. nereagavo, buvo agresyviai nusiteikęs. Tuomet tarp jų prasidėjo konfliktas, jie kibo vienas kitam į atlapus, susistumdė, ir kadangi prausyklos grindys buvo slidžios, kartu krito ant grindų. Mano, kad būtent krisdamas nukentėjusysis ir galėjo susižaloti, kadangi ir jis pats krisdamas susižalojo ranką.

10. Nukentėjusysis D. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su kaltinamuoju gyveno „(duomenys neskelbtini)“. Visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau prisimena, kad buvo sumuštas K. M., kuris, jam prausiantis, priėjęs sudavė į veido sritį. Po to pasipylė kiti smūgiai. Buvo netgi praradęs sąmonę. Prieš tai su nuteistuoju vyko žodinis konfliktas, bet neatsimena dėl kokios priežasties šis konfliktas prasidėjo. Su N. M. įvykio dieną nekonfliktavo. Jo žiniomis, policijos pareigūnus iškvietė D. Č., o antrą kartą policiją kvietė jau jis pats. Įvykio metu jam lūžo nosis, buvo praskeltas antakis. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau jautėsi blaivus. Pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t., b. l. 78-80). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18-19), juos D. K. patvirtino kaip teisingus.

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad smurtą jo atžvilgiu K. M. pavartojo be jokios priežasties, kad įvykio vakarą jis N. M. neįžeidinėjo, jos neplūdo, tačiau detaliau įvykio aplinkybių neprisiminė, prašė remtis jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

11. Liudytoja N. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad įvykio metu draugavo su K. M., šiuo metu su juo kartu gyvena, augina dukrą ir jos dvynius sūnus. 2017 m. spalio 14 d., apie 18 val., su kaltinamuoju buvo virtuvėje, gaminosi vakarienę, kartu buvo N. R.. Tuomet į virtuvę atėjo D. K. ir D. Č., kurie vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi įžūliai. D. K. pasakė, kad dingo kažkokia atminties kortelė ir apkaltino dėl to E. P.. Tuomet ji su K. M. išėjo į kitą kambarį. Pavalgęs kaltinamasis nuėjo praustis. Be to, jie pagalvojo, kad reikia perspėti E. P. apie tokius nukentėjusiojo įtarimus, kuris jau kartą nuo D. K. buvo nukentėjęs. Kartu su N. R. nuėjo į prausyklą, pastarasis pasikvietė E. P., o K. M. pasakė šiam asmeniui, kad pasisaugotų D. K.. Stovėdama prausyklos tarpduryje, matė, kaip atėjo D. K., kuris rodė jai gestą (pirštą pridėtą prie lūpų), reiškiantį, kad ji tylėtų. Tačiau ji netylėjo, todėl nukentėjusysis pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Be to, D. K. agresyviai nusiteikęs artėjo prie jos, lyg gniauždamas kumščius. Tuo metu buvo nėščia, todėl pasitraukė nuo tarpdurio. K. M. papriekaištavo nukentėjusiajam D. K., kodėl šis užgaulioja jo draugę, kodėl ją tildo. Tada D. K. griebė K. M. už chalato, o šis – už D. K. rūbų. Jie tarpusavyje susistumdė, tačiau smūgių jos draugas nesudavė, o po to abu nukrito ant grindų. N. R. padėjo jiems atsistoti, kažkur šalia buvo ir E. P.. Matė, kad kritimo metu K. M. susižalojo ranką, o D. K. – veidą (iš nosies betgi bėgo kraujas). Atsistoję abu šie asmenys paspaudė vienas kitam rankas, susitaikė, kartu parūkė. Po to su K. M. išėjo į parduotuvę, bet grįžtant jos draugą sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 81-82).

12.1. Iš esmės analogiškai liudytoja paaiškino ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme.

12. Liudytojas D. Č., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kai gyveno „T. n.“, K. M. buvo jo kaimynas, jų tarpusavio santykiai draugiški. D. K. apibūdino kaip agresyvų, linkusį konfliktuoti asmenį, kuris buvo apšmeižęs K. M.. Prisimena, kad prausykloje pamatė D. K., plaunantį nosį, pastebėjo, kad šiam iš nosies bėga kraujas. Daugiau žmonių prausykloje tuo metu nebuvo. Nukentėjusysis D. K. pasakė, kad jį sumušė K. M., bet tokiu nukentėjusiojo teiginiu nepatikėjo, kadangi ant nukentėjusiojo veido nematė jokio sužalojimo ar sumušimo žymių. Po kelių dienų bendravo su K. M., muštynių žymių ant jo kūno taip pat nematė. Nuteistasis K. M. nėra agresyvus, jį charakterizuoja kaip ramų, draugišką asmenį. Įvykio dieną D. K. buvo stipriai išgėręs, netgi normaliai negalėjo pastovėti, juto nuo nukentėjusiojo sklindantį alkoholio kvapą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 30-31), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. Patikslino, kad pats D. K. išsikvietė pagalbą pasinaudodamas jo telefonu, nes savo telefono neturėjo. Gyvenant „T. n.“ negalima vartoti alkoholio, jis nenorėjo būti pašalintas iš šių namų, nes neturėjo gyvenamosios vietos, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad buvo blaivus. Iš tiesų, tą vakarą D. K. gėrė kartu su juo ir alų, ir degtinę (2 t., b. l. 36-37).

13. Liudytojas N. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad įvykio metu gyveno „T. n.“. Santykiai su K. M. buvo draugiški. D. K. yra impulsyvus, agresyvus asmuo, santykiai su juo prasti, nes nukentėjusysis mėgsta vartoti narkotinę medžiagą – kanapes, o pavartojęs išprovokuoja konfliktus. Įvykio dieną K. M. draugė plovė indus, tvarkėsi, o D. K. rūkė narkotinę medžiagą. Po to nukentėjusysis pradėjo nešvankiais žodžiais įžeidinėti nuteistojo draugę, grybštelėjo jai už sėdmenų. Dėl tokio D. K. veiksmo išsigandusiai N. M. iš rankų iškrito indai, ji pradėjo verkti. Tuomet priėjo K. M., kuriam D. K. bandė įspirti, čiupo nuteistajam už drabužių krūtinės srityje. Šis stumtelėjo nukentėjusįjį, kuris griuvo veidu į dušo kabiną, pataikė į aliuminį kampuotį. D. K. yra konfliktiškas asmuo, jis išprovokuoja konfliktus, o po to vaidina auką. Nukentėjusysis grasino, kad „pasodins“ K. M., nors iš tiesų nukentėjo moteris, kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo išgąsdinta, pradėjo verkti. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo duoti parodymų, nes turėjo pastovų darbą, nenorėjo lankytis policijoje (2 t., b. l. 37-38).

14. Liudytojas A. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. spalio 14 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. V., apie 22.10 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas pranešėjas, praskeltas antakis ir nosis. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. K., kuris paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir K. M. bendro naudojimo virtuvėje, taip pat nurodė, kad konflikto metu K. M. sudavė jam į veido sritį ranka ar kažkokiu kietu daiktu, panašiu į kastetą, ir pasišalino. Pranešėjas nebuvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi adekvačiai, šnekėjo suprantamai. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir pranešėją D. K. išvežė į ligoninę. Siekdamas rasti asmenį, kuris galimai sužalojo pranešėją, kartu su M. V. apvažiavo teritoriją ir netoli (duomenys neskelbtini) pastebėjo asmenį, kuris atitiko pranešėjo nurodytą apibūdinimą. Patikrinęs nustatė, kad tai K. M., šis asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK. Sulaikytas asmuo elgėsi ramiai, nesipriešino, bet buvo akivaizdžiai neblaivus. Kartu su sulaikytu asmeniu buvo moteris (t. 1, b. l. 47-48).

15. Liudytojas M. V. parodymai iš esmės yra analogiški liudytojo A. Š. parodymams (1 t., b. l. 53-54).

16. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. spalio mėnesio viduryje, vakare, apie 19-20 val., jis nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kurioje jau buvo K. M., jo draugė, N. R., D. K. ir D. Č.. Nukentėjusysis ir D. Č. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, buvo neblaivūs. K. M. su drauge ir N. R. gaminosi valgyti. Jam atėjus, nuteistasis kaip tik išėjo, jis pradėjo gamintis arbatą, tuomet ar tai D. Č., ar D. K. pareikalavo atiduoti kortelę, dedamą į garso kolonėlę, vartojo necenzūrinius žodžius. Muštynės neįvyko, jie tik garsiai aiškinosi, kur dingo kortelė. Tuomet jį pakvietė K. M. į šalia esančią prausyklą. Nuteistasis paklausė, kas vyksta, jis atsakė, kad jį kaltina atminties kortelės vagyste. Tuomet atėjo K. M. draugė, o netrukus atėjo ir D. K. bei D. Č.. K. M. draugės atžvilgiu nukentėjusysis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, ją įžeidinėti. Nuteistasis perspėjo, kad taip nekalbėtų su jo drauge. Tuomet D. K. priėjo prie K. M. ir jie susikibo, tačiau smurtinio pobūdžio veiksmų nematė. Nukentėjusysis D. K. pirmas priėjo prie K. M., pastūmė šį. Kas vyko toliau nebematė, nes jį išvedė K. M. draugė į kambarį ir užrakino, kad jo nepultų D. K.. Konflikto metu D. Č. taip pat stovėjo prausykloje, šį asmenį laikė N. R., kad nesikištų (t. 1, b. l. 36-37).

17. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-66) nurodyta, kad D. K. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. spalio 14 d.

18. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, specialistė Z. M. patvirtino savo duotą išvadą ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti dešimtimi trauminių poveikių, kaip teigia nukentėjusysis, nes medicininiuose dokumentuose daugiau jokių sužalojimų požymių nėra aprašyta. Sužalojimas kaktoje galėjo būti padarytas ir nukritus, ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Susipažinusi su įvykio vietos fotonuotraukomis specialistė paaiškino, kad nosies sužalojimas, medicininiu požiūriu, irgi galėjo būti padarytas tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek kietam bukam daiktui atsitrenkiant į nosį, tiksliau pasakyti, kaip šis sužalojimas atsirado, neįmanoma (2 t., b. l. 95).

19. Iš apžiūros protokolo (1 t., b. l. 89-90) matyti, kad 2017 m. spalio 14 d., 22.06 val., D. Č. paskambino Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu ir pranešė, kad yra sumuštas žmogus, kurį sumušė pažįstamas asmuo, kuris su mergina kažkur išėjo. Tuomet telefonas buvo perduotas kalbėti D. K., kuris nurodė, kad jam yra sumuštas antakis ir nosis, jis yra išgėręs, tačiau sąmoningas.

20. Iš K. M. asmens sveikatos istorijos išrašo (1 t., b. l. 108) matyti, kad jis 2017 m. spalio 17 d. buvo atvykęs chirurgo apžiūrai, nuteistajam nustatyta paviršinė žaizda kairio dilbio viduryje, nubrozdinimas, mėlynė. Šiame išraše taip pat užfiksuota, kad K. M. nurodė, jog susižalojo 2017 m. spalio 14 d. susistumdymo metu, nukrito ant plytelių briaunos.

21. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir pripažindamas K. M. kaltu, rėmėsi nukentėjusiojo D. K. parodymais, nurodydamas, kad viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad būtent K. M. be jokios priežasties sudavė jam į veido sritį. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad tokie D. K. parodymai sutampa su kitais įrodymais – specialisto išvada, garso įraše (skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą) užfiksuotais duomenimis, kuomet pokalbio metu nukentėjusysis skundėsi, kad jam sumuštas antakis, nosis, paaiškino, jog jį sumušė pažįstamas, kuris po to su mergina pasišalino. Teigiama, kad liudytojams M. V. ir A. Š., tai yra į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nukentėjusysis irgi nurodė būtent K. M., kaip asmenį, kuris jį sumušė, kad netiesiogiai D. K. parodymus patvirtina ir D. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusysis jam iš karto po įvykio pasakė, jog jį sumušė K. M..

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju be nukentėjusiojo D. K. parodymų apie jo atžvilgiu K. M. pavartotą fizinį smurtą, daugiau jokių įvykio liudytojų, betarpiškai mačiusių, kad 2017 m. spalio 14 d., vakare (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „T. n.“ bendruomenės gyvenamajame name, bendro naudojimo prausykloje, nukentėjusiojo atžvilgiu būtų pavartotas fizinis smurtas, nėra.

23.1. Kitas nagrinėjamo įvykio dalyvis – nuteistasis K. M., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtina, kad nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė, jo nesužalojo. Dar daugiau, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, nuosekliai teigia, kad D. K., būdamas neblaivus, pradėjo įžeidinėti, vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, jo draugę N. M., kad į pastabas nutraukti tokius veiksmus nereagavo, buvo agresyvus, todėl jie susistumdė, kibo vienas kitam į atlapus ir, kadangi prausyklos grindys buvo slidžios, kartu (paslydo ir) nukrito. Matė, kad po kritimo nukentėjusysis susižalojo, jam iš nosies bėgo kraujas. Tvirtina, kad krisdamas susižalojo ir pats.

23.2. Taigi abiejų nagrinėjamo įvykio (konflikto) dalyvių parodymai diametraliai priešingi.

23. Liudytojai, 2017 m. spalio 14 d. vakare buvę (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „T. n.“ bendruomenės gyvenamajame name – N. M., N. R. ir E. P., ne tik paneigia D. K. parodymus, kad nukentėjusysis neįžeidinėjo nuteistojo draugės N. M., bet ir nurodo, kad po tokio įžeidžiančio, užgaulaus nukentėjusiojo D. K. elgesio N. M. atžvilgiu, tarp nuteistojo K. M., kuris siekė apginti savo draugę, ir D. K. prasidėjo tarpusavio konfliktas, jie kibo vienas kitam į atlapus, susistumdė. Taigi šie asmenys iš esmės patvirtina būtent nuteistojo K. M. nurodomą įvykių eigą, atskleidžia konflikto tarp D. K. ir nuteistojo priežastį, tai yra paaiškina, dėl kokios priežasties prasidėjo nesutarimai (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „T. n.“ bendruomenės gyvenamajame name. Netikėti šių liudytojų (o kartu ir K. M.) parodymais kolegija neturi pagrindo. Tokie minėtų asmenų parodymai iš esmės šioje dalyje ne tik yra nuoseklūs (išskyrus N. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu tvirtino įvykio aplinkybių neprisimenantis), bet ir sutampa tarpusavyje, logiškai paaiškina, kodėl, dėl kokios priežasties prasidėjo nesutarimai tarp nuteistojo ir D. K.. Pažymėtina, kad šių asmenų (K. M. ir paminėtų liudytojų) teiginius apie nagrinėjamo įvykio metu buvusį agresyvų, įžūlų nukentėjusiojo elgesį, patvirtina ir vėlesnis (pasireiškęs iš karto po įvykio) D. K. elgesys – nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės skubios pagalbos priimamąjį nukentėjusysis ne tik trukdė medicinos darbuotojai jo girtumui nustatyti paimti kraujo mėginį (1 t., b. l. 73), bet ir labai įžūliai, agresyviai elgdamasis išplūdo dėl tokio netinkamo elgesio perspėjusius D. K. policijos pareigūnus, nuolat grasino pavartoti jų atžvilgiu fizinį smurtą, priešinosi pareigūnams, spardėsi (2 t., b. l. 48-50). Tokie K. M., N. M., N. R. ir E. P. parodymai apie nukentėjusiojo agresyvų elgesį, priekabiavimą, atitinka ir D. K. draugo – liudytojo D. Č. pateiktą nukentėjusiojo apibūdinimą kaip agresyvaus, linkusio sukelti konfliktus asmens, kurio paaiškinimais negalima tikėti. Tuo pačiu šių asmenų parodymai paneigia D. K. tvirtinimą, kad K. M. be jokios priežasties, jam stovint prie kriauklės ir prausiantis rankas, priėjęs smogė eilę kartų į galvos sritį, dėl ko patyrė nosies kaulų lūžį. Juolab, kad tikint nukentėjusiojo parodymais tampa visiškai neaiški ir smurtinio nuteistojo elgesio priežastis, tokio veiksmo motyvas. Nelogiška, kad K. M., priėjęs, be jokios priežasties, tiesiog smogė eilę kartų, kaip tvirtina D. K., besiprausiančiam nukentėjusiajam. Kartu pažymėtina, kad D. K. parodymai apie tai, kad jam nuteistasis sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį irgi neatitinka objektyviai nustatytų bylos aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip jau minėta, nepatvirtina ne tik nei vienas iš tuo metu buvusių (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „T. n.“ bendruomenės gyvenamajame name asmenų, kurie tvirtina nematę apskritai nei vieno smūgio nukentėjusiajam, bet ir specialisto išvada bei tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimai – medicininiuose dokumentuose toks ar bent panašus sužalojimų (smūgių) skaičius D. K. neužfiksuotas. Nukentėjusiojo kūne rastos tik dvi trauminių poveikių žymės.

24.1. Nenuoseklūs bei tarpusavyje prieštaringi nukentėjusiojo D. K. parodymai ir apie kitas nagrinėjamo įvykio aplinkybes – apie tai, į kurią kūno vietą jam buvo suduotas pirmas smūgis, vartojo alkoholinius gėrimus prieš smurto pavartojimą nukentėjusysis, ar jų nevartojo (tik ryte išgėręs skardinę alaus) ir kt.

24. Nustačius tokią konflikto kilimo priežastį – įžeidžiantį nukentėjusiojo D. K. elgesį nuteistojo draugės N. M. atžvilgiu ir laikant įrodyta, jog dėl tokių neteisėtų, užgaulių D. K. veiksmų, K. M. siekiant apsaugoti savo nėščią draugę, prasidėjo nesutarimai (konfliktas) tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo K. M., šie asmenys susistumdė, krito, paneigiama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. M. (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „T. n.“ bendruomenės gyvenamajame name, prausykloje, be jokios priežasties priėjęs iš priekio trenkė vieną kartą D. K. į veido sritį, nuo ko šis nukrito ant žemės, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje ir nosies kaulų lūžimą.

25. Galimybę, kad nuteistasis K. M. tyčia sudavė į veidą nukentėjusiajam, tokiais veiksmais sulaužydamas D. K. nosies kaulą, kitomis aplinkybėmis nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra po užgaulių nukentėjusiojo veiksmų N. M. atžvilgiu prasidėjusio šių asmenų tarpusavio konflikto (susistumdymo) metu, ar šiek tiek vėliau, teisėjų kolegija taip pat atmeta. Tokios įvykių sekos (tokių nuteistojo veiksmų), kaip jau aptarta šiame nuosprendyje, nepatvirtina nei vienas iš 2017 m. spalio 14 d. įvykio dalyvių, taip pat nei vienas iš apklaustų liudytojų.

26.1. Atvirkščiai, nuteistasis K. M. (taip pat ir liudytoja N. M.) nuosekliai tvirtina, kad prasidėjus konfliktui su nukentėjusiuoju, jie griebė vienas kitam už atlapų (rūbų), susistumdė ir abu nukrito. Ir būtent krisdamas D. K. susižalojo – prasikirto kaktą virš dešinio antakio ir susilaužė nosies kaulą. Tokį nuteistojo teiginį netiesiogiai patvirtina ir išrašas iš K. M. asmens sveikatos istorijos, kurioje nurodyta, kad jis 2017 m. spalio 17 d. buvo atvykęs chirurgo apžiūrai, šiam asmeniui nustatyta paviršinė žaizda kairio dilbio viduryje, nubrozdinimas, mėlynė. Sveikatos istorijoje taip pat užfiksuota, kad K. M. teigia, kad susižalojo 2017 m. spalio 14 d. nukritęs ant plytelių briaunos (1 t., b. l. 106–108).

26.2. Dar daugiau, specialistė Z. M., susipažinusi su įvykio vietos fotonuotraukomis (2 t., b. l. 70-76), įvertinusi įvykio vietos paviršius, paaiškino, kad nosies sužalojimas, medicininiu požiūriu, galėjo būti padarytas tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek kietam bukam daiktui atsitrenkiant į nosį, nurodė, jog tiksliau nustatyti sužalojimo atsiradimo aplinkybes neįmanoma. Taigi nosies kaulų lūžis (kaip ir kirstinė žaizda kaktoje) D. K. galėjo atsirasti ir, skirtingai nei nuosprendyje teigia pirmosios instancijos teismas, nuteistojo (ir liudytojos N. M.) nurodytomis įvykio aplinkybėmis, krentant po susistumdymo su K. M. ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

26. Iš tiesų, kaip nuosprendyje pripažindamas K. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis D. K. nuo pat pradžių, tiek pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams M. V. ir A. Š., taip pat liudytojui D. Č. (tiek viso ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu) nurodė, kad jį sužalojo K. M.. Tačiau vien iš tokio nukentėjusiojo tvirtinimo negalima daryti išvados, jog D. K. buvo sužalotas tokiomis aplinkybėmis ir tokiu būdu, kokius nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistajam veikiant tyčinės kaltės forma.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nukentėjusysis, pasakodamas apie jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdį ir aplinkybes, nebuvo nuoseklus, be to, apklausų (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) neretai pabrėždavo, kad įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, taip pat ir apklausiamas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, D. K. teigė, kad buvo užpultas ir sužalotas prausykloje, prausimosi metu, be jokios priežasties (kartu teigdamas, kad neatsimena kaip viskas vyko). Tuo tarpu iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams M. V. ir A. Š. nukentėjusysis nurodė, kad vykstant žodiniam konfliktui tarp jo ir K. M. bendro naudojimo virtuvėje, pastarasis sudavė (D. K.) į veido sritį. 2017 m. spalio 15 d., 0.00 val. pasiūlius nukentėjusiajam D. K. papasakoti, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nukentėjusysis be kita ko taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu be jokios priežasties jį užpuolė K. M. ir pradėjo mušti rankomis (1 t., b. l. 3). Kiek vėliau (2017 m. lapkričio 2 d.) apklausiamas D. K. jau tvirtino, kad jam prausiantis į prausyklą atėjo K. M., ir nieko nesakęs, trenkė į kaklo sritį, o jam suklupus – į galvą (1 t., b. l. 11-12). Šios apklausos metu nukentėjusysis nurodė ir tai, kad dėl patirtos galvos traumos kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena. Apklausiamas papildomai, 2018 m. balandžio 20 d., D. K. teigė (1 t., b. l. 18-19), kad virtuvėje prasidėjo konfliktas tarp jo ir K. M., tačiau nuteistasis jį sužalojo vėliau, jam prausiantis prausykloje. Šios apklausos metu nukentėjusysis vėlgi skundėsi dėl patirtų traumų neatsimenantis kai kurių įvykio aplinkybių, dėl kokios priežasties įvyko konfliktas, netgi visiškai neatsimenantis 2017 m. lapkričio 2 d. apklausos. Atliktos akistatos su K. M. metu (1 t., b. l. 57-58) D. K. į klausimą kaip (kokiu būdu) buvo sužalotas (K. M.) atsakė, kad neatsimena, todėl negali atsakyti, nes patyrė galvos traumą.

28. Visos tokios paminėtos aplinkybės ne tik kelia abejonių ar tikrai nukentėjusysis D. K. dėl patirtos traumos prisimena visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, savo elgesį ir veiksmų pobūdį, konflikto kilimo priežastis ir eigą, su(si)žalojimo aplinkybes, bet ir verčia abejoti paties D. K. parodymų tikrumu, realumu, sukelia abejonių ar tikrai sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti (atsirado) tokiu būdu ir aplinkybėmis, kokias nurodo D. K..

29. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tokius nenuoseklius, kai kuriose aplinkybėse ir nelogiškus (25 nuosprendžio punktas) nukentėjusiojo D. K. teiginius, šio asmens sveikatos būklę, atminties praradimus, visa tai sulyginus su kitais aptartais šiame nuosprendyje įrodymais (25-29 nuosprendžio punktai), susiejus juos į loginę seką, neabejotinai galima tvirtinti tik tai, kad nukentėjusysis patyrė traumą po kontakto su nuteistuoju K. M.. Tačiau kokio pobūdžio buvo šis kontaktas – toks, kokį nurodo nuteistasis ir paminėti liudytojai, ar toks, kokį buvus teigia nukentėjusysis D. M., neabejotinai nustatyti nėra galimybės. Neabejotinai teigti, kad D. K. buvo sužalotas be jokios priežasties, tuo metu, kai nukentėjusysis prausėsi, K. M. priėjus prie jo ir veikiant tyčia sudavus į veido sritį, negalima. Tokie nukentėjusiojo parodymai, priešingai nei teigiama skundžiamame teismo nuosprendyje, negali būti pakankami (lemiami) pagrindžiant K. M. kaltumą.

30. Visi kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomi kaip įrodymai patvirtinantys K. M. kaltę yra išvestiniai, iš esmės (išskyrus specialisto išvadą) tai liudytojų parodymai (ir pokalbio įraše užfiksuotas nukentėjusiojo pasakojimas), kurie girdėjo nukentėjusiojo aiškinimą, kad jį sužalojo K. M.. Specialisto išvadoje (ir specialistės Z. M. paaiškinime) konstatuota tik tai, kokie sužalojimai užfiksuoti D. K.. Be to, kaip jau minėta (nuosprendžio 19, 27.2 punktuose) specialistė, susipažinusi su įvykio vietos nuotraukomis, paaiškino nukentėjusiajam užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek kietam bukam daiktui atsitrenkiant į nosį.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai tam pakanka įrodymų ir tie įrodymai nekelia jokių abejonių dėl vieno ar kito asmens kaltės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taip pat vadovaujamasi nuostata, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-228/2014, 2K-348/2016 ir kt.). Šiuo atveju, esant paminėtoms abejonėms dėl nukentėjusiojo D. K. parodymų patikimumo, kurių apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose pašalinti nepavyko, Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir K. M. išteisintinas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. M. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: K. M. iš kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjai Evaldas GražysArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika