Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-20-1-00512-2014-9)

2015 m. rugsėjo 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, išteisintajai A. V., jos gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. išteisinta pagal BK 253 str. 1 d., kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo kaltinama pagal BK 253 str. 1 d. dėl to, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdama leidimo, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 25 centrinio įskėlimo kapsules skirtas medžioklinių šovinių užtaisymui, du medžioklinius šovinius skirtus 12-to kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, du TT tipo šovinius skirtus Tokarevo konstrukcijos pistoletams TT ir pistoletams-kulkosvaidžiams, du Luger tipo šovinius skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro ginklams – pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams, du 38 SPL kalibro revolverinius šovinius skirtus pramoninės gamybos revolveriams, vieną PM tipo šovinį skirtą pramoninės gamybos 9 mm kalibro PM tipo ginklams – pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams, iki 2014-08-13, kuomet šie šaudmenys ir jų dalys kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, jog A. V. išteisinta pagal BK 253 str. 1 d., kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių ir teigia, kad jos kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Tačiau sutikti su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais negalima.

Pagal BK 253 str. 1 d. baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šie veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Konkrečiu atveju veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad asmuo, neturėdamas leidimo šaudmenims, kuriems pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas laikyti, juos laiko.

Iš byloje esančių įrodymų ir rašytinės bylos medžiagos negalima daryti pagrįstų ir abejonių nekeliančių išvadų, kad A. V. neteisėtai laikė kaltinime nustatytoje vietoje nustatytą skaičių šaudmenų ir jų dalių. Byloje nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis šaudmenys atsirado A. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pati A. V. teisme parodė, kad tame bute gyveno 20 metų, paskui išsikėlė į kaimą, bute pradžioje gyveno vaikai, o paskui butą nuomojo, bet negali nurodyta kas gyveno, tačiau paskutiniu metu, nuo 2014 m. žiemos niekas negyveno. Į butą galėjo patekti nuomininkai, dukra J. Z., kuri gyvena Anglijoje. Su dukra šiame bute ji buvo praeitą žiemą. Balkonai yra pereinami iš 7 į 8 butą, juos kas nori, tas gali pereiti ar ką nors įmesti. Teigia, jog ji jokių šaudmenų nematė. Gretimame bute gyvenančios liudytojos, kurios dalyvavo kratos metu kviestiniais asmenimis, nurodė, kad kratos metu rasti daiktai buvo atnešti iš balkono, juos atnešė pareigūnas, iš kur konkrečiai juos paėmė – nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad šaudmenys rasti buto esančio (duomenys neskelbtini), balkone, kuris yra atviras, todėl neatmetama galimybė, kad kas nors galėjo šovinius į balkoną įmesti, ką pagrįstai paminėjo ir apylinkės teismas. Todėl prokuroro skunde nurodyti motyvai, kad rastų šaudmenų niekas negalėjo įmesti į balkoną yra atmetami.

Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad būtent A. V. įgijo jai priklausančiame bute rastus šaudmenis, o vien faktas apie šiame bute surastus šaudmenis, įvertinus tai, kad pati A. V. nuosekliai neigė, kad šaudmenys priklauso jai ir nesant kitų jos parodymus paneigiančių įrodymų, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. V. laikė šaudmenis, kuo ji ir buvo kaltinama. Prokuroras skunde cituoja atlikusio kratą policijos pareigūno T. B. nurodytas aplinkybes, jog šoviniai balkone nebuvo atvirai padėti, tačiau šių jo parodymų daugiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, vieta, kur rasti šoviniai nenustatyta, nefotografuota, kratoje dalyvavę kviestiniai, šios vietos nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi nuostatos, kad uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti kaip jie ten atsirado, nėra besąlygiškas įrodymas, jog asmuo tyčia juos įgijo ir laikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-268/2008, 2K-488/2009, 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-281/2011).

Tai, kad A. V. dar 2005 metais buvo teista už panašaus pobūdžio nusikaltimus, jokiu būdu nepatvirtina jos kaltės šioje byloje dėl neteisėto šaudmenų laikymo. Nors A. V. nenurodė, kam jos butas buvo nuomojamas, tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad būtent ji laikė minėtus šaudmenis. Todėl atmetami ir skundo argumentai, kad liudytojos A. M. ir J. P., gyvenusios toje pačioje laiptų aikštelėje, nematė kitų asmenų, kurie gyventų A. V. nuomojamame bute, kas prokuroro nuomone, paneigia aplinkybę apie bute buvusius kitus asmenis – nuomininkus. Minėta liudytoja J. P. apie (duomenys neskelbtini) gyventojus nieko pasakyti negalėjo, teigdama, jog yra girdėjusi tik rakinamas duris, gyventojų nematė. A. M. teigė, jog kaimynę matydavo retai, o minėtame bute gyvena tik apie du mėnesius iki įvykio, t. y. kai ji buvo pakviesta dalyvauti kratoje, todėl remtis šių liudytojų parodymais ir konstatuoti, jog A. V. bute be jos daugiau niekas negyveno – nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Z. nurodė, kad 2014 metais ne kartą buvo atvykusi kartu su savo draugu S. H. į Lietuvą ir abu gyveno jos mamos A. V. bute. Liudytoja taip pat nurodė, jog S. H. minėtame bute palikdavo vieną, pati išskirsdavo į Angliją. Mama visada gyvendavo kaime. S. H. šiuo metu yra nuteistas Anglijoje už įvairius nusikaltimus, tarp jų ir dėl disponavimo narkotikais. Pažymėtina ir tai, jog būtent dėl S. H. ir J. Z. galimos nusikalstamos veikos pagal J. K. teisinės pagalbos prašymą ir buvo atlikta krata A. V. nuosavybės teise priklausančiame bute ir būtent pas J. Z. paimtais raktais, kuriuos atsivežė J. K. pareigūnai, buvo atrakintas A. V. butas. Šios aplinkybės tik patvirtina A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotus parodymus, jog jos bute gyveno kiti asmenys.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagrįstai išteisinta pagal BK 253 str. 1 d., kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl tenkinti prokuroro skundą ir skundžiamą nuosprendį panaikinti, bei priimti naują nuosprendį, kuriuo A. V. nuteisti pagal BK 253 str. 1 d., pagrindo nėra.

Byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus du raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. V., išlaidas sudaro atitinkamai 23,16 Eur ir 57,90 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. V. nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.