- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- eII-345-369/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00181-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- R. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2005 m. liepos 9 d., skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-226-2026 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-226-2026 R. A. buvo nubaustas 60 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2025 m. spalio 2 d. 15.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen EOS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo važiuojamojoje dalyje ne vienoje eilėje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 144 punktą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o jei tai neįmanoma, bent sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į nusižengimo menkumą ir proporcingumo principą. Pareiškėjas pateikė Institucijai paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, tačiau jo manymu, jo pateikti argumentai nebuvo išsamiai ir motyvuotai įvertinti. Pažeidimo vietoje – (duomenys neskelbtini), nėra jokio horizontaliojo ženklinimo ar aiškių infrastruktūrinių priemonių, aiškiai ribojančių šaligatvį ir važiuojamąją dalį. Automobilis stovėjo pakraštyje, kaip dažnai stovima šioje gyvenamųjų namų teritorijoje. Stovėjimo šioje vietoje praktika yra įprasta ir toleruojama. Daugelis gyventojų bei svečių dažnai statosi automobilius pakraštyje ir iki šiol nebuvo imtasi aktyvių priemonių riboti ir aiškiai reglamentuoti tokį stovėjimą. Pareiškėjo automobilis nekliudė eismui ir nesukėlė jokio pavojaus nei automobilių, nei pėsčiųjų eismui. Nė vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas keisti savo maršruto ar sulėtinti greičio dėl stovinčio automobilio.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimo 2025 m. spalio 3 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas reg. Nr. A97-36332/25 su fotonuotraukomis apie transporto priemonės „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimą neleistinoje vietoje. Pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje buvo pradėtas tyrimas ir, nustačius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas KET nustatyto reikalavimo pažeidimas. KET 144 punkte numatyta, jog transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. KET 141 punkte nustatyta – „Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.“ Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta greta važiuojamosios dalies krašto jau pastatyto automobilio, taip jis sudarė antrą eilę, o toks statymo būdas nėra leistinas KET. Pažymėtina, kad iš KET 144 punkte įtvirtintos nuostatos, leidžiančios transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje viena eile, seka, kad niekam negali būti suteiktos išskirtinės teisės net ir trumpam laikui ar siekiant asmeninių interesų šių reikalavimų nesilaikyti, taip pat nėra numatytos jokios šio reikalavimo taikymo išimtys. Iš fotonuotraukų nustatyta, kad transporto priemonė „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta (duomenys neskelbtini), įrengtos asfalto-betono dangos automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamoje (išvažiavimo, įvažiavimo) dalyje, važiuojamosios dalies kraštai atskirti borteliais, nurodantys važiuojamosios dalies kraštą. Pareiškėjo automobilis buvo pastatytas ne pakraštyje, o greta važiuojamosios dalies krašto jau priparkuoto kito automobilio. Toks statymo būdas, sudarant antrą stovėjimo eilę, KET nėra leistinas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pažeidimas nebuvo pavojingas, nesukėlė jokios žalos, nepažeidė valstybės saugomų interesų, vertinamos kaip gynybinė pozicija ir nėra esminės. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra formalus, jo sudėtis nereikalauja jokių pasekmių kilimo. Kelių eismo taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. R. A. teiginys, kad šioje vietoje tokia praktika yra įprasta ir toleruojama, vertintinas kritiškai, iš ko daroma išvada apie pareiškėjo Kelių eismo taisyklėse įtvirtinto sustojimo ir stovėjimo tvarkos nuostatų nežinojimą, asmeninių interesų iškėlimą, o tai negali pateisinti įstatymų nesilaikymo. Pareiškėjo nurodyta įprasta toleruojama stovėjimo praktika nusižengimo vietoje, kuri yra draudžiama pagal KET, negali būti laikoma precedentu, suteikiančiu teisę pažeisti KET nustatytą tvarką. Pareiškėjas savo skundu prašo sumažinti paskirtą baudą. Institucija su tokiu pareiškėjo prašymu nesutinka. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl buvo paskirta sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Įvertinus visas bylos aplinkybes teigtina, kad administracinio nusižengimo protokolas R. A. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose.
Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį, neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė skunde nurodytais argumentais panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą jo atžvilgiu ar sumažinti jam paskirtą baudą iki 30 Eur. Papildomai paaiškino, kad nori tiksliai apibūdinti vietą, nes institucijos aprašymas yra klaidinantis. Prašo teismo atkreipti dėmesį į pridedamus „Google Street View“ įrodymus. (duomenys neskelbtini) yra privažiavimo kelias, vedantis į kelių gyvenamųjų namų ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros pastatų parkavimo aikštelę. Ši aikštelė yra žiedinė (apskritimo formos) — transporto priemonės juda viena kryptimi pagal laikrodžio rodyklę. Privažiavimo juosta yra tokio pločio, kad du automobiliai tuo pačiu metu toje pačioje juostoje suvažiuoti negali. Tai fizinė aikštelės savybė —ji egzistuoja nepriklausomai nuo jo automobilio. Atvykęs pamatė tokią situaciją: prie kairiojo aikštelės krašto, lygiagrečiai privažiavimo juostai, jau stovėjo automobilis jo kapoto kryptis į pagrindinį kelią. Tai yra, automobilis stovėjo statmenai bendrąja aikštelės kryptimi, bet lygiagrečiai privažiavimo juostos kraštui. Toliau, už šio automobilio, jau prasidėjo statmeno stovėjimo eilė — automobiliai stovėjo statmenai keliui, t. y. lygiagrečiai pagrindinei gatvei. Jis pastatė savo automobilį šalia pirmojo, taip pat prie krašto ir lygiagrečiai — ten, kur vizualiai buvo laisva erdvė. Svarbiausia: net jei jo automobilio nebūtų buvę — pro šią vietą vienu metu galėtų važiuoti tik vienas automobilis. Jo automobilis nesukūrė papildomų kliūčių, kurių prieš tai nebuvo. Pažeidimo vietoje nėra horizontalaus ženklinimo (linijų), nurodančių stovėjimo vietas, vertikalių ženklų, draudžiančių stovėti, jokio ženklo, nurodančio važiavimo tvarką. Vairuotojas negali pažeisti draudimo, kuris niekur aiškiai nenurodomas. „Google Street View“ nuotraukos iš 2023 ir 2024 metų, pateiktos kaip įrodymai, aiškiai rodo, kad tuo pačiu būdu toje pačioje vietoje stovėjo kiti automobiliai — ir niekas nebuvo baudžiamas. Institucija teigia, kad KET 144 punktas draudžia stovėti daugiau nei vienoje eilėje. Sutinka su normos tekstu. Tačiau KET 144 punktas taikomas važiuojamajai daliai viešajame kelyje — ne privačios gyvenamojo namo aikštelės privažiavimo juostai, kurioje nėra jokio ženklinimo, nurodančio, kur baigiasi stovėjimo zona ir kur prasideda važiavimo juosta. Be to: kai prie krašto jau stovėjo automobilis, nebuvo jokio išorinio požymio, leidžiančio suprasti, kad tai draudžiama zona. Jo veiksmai atitiko tai, ką kiti vairuotojai darė metų metus, nepatirdami jokių baudų. Institucija savo atsiliepime rašo, kad nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių — ir vis tiek paskyrė baudos vidurkį (60 Eur), o ne minimumą (30 Eur). Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, kai nėra sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama ne didesnė nei vidurkis. Šiuo atveju tai reiškia, kad teisinga bauda — ne daugiau kaip 30 Eur. 60 Eur skyrimas be jokių sunkinančių aplinkybių prieštarauja šiai normai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o šio straipsnio 4 dalis - pagal šį kodeksą atsako tik asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse numatytus administracinio nusižengimo požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Tiesioginiai draudimai statyti automobilį yra nustatyti KET 150 punkte. Kelių eismo taisyklės draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose (150.5 punktas); ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (150.10 punktas).
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo vairuotas automobilis „Volkswagen EOS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas stovintis įvažiavime į prokuratūros automobilių stovėjimo aikštelę šalia lygiagrečiai kelkraščiui priparkuoto automobilio „Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas traktuoja, kad jis nusižengimo nepadarė, nes pažeidimo vietoje – (duomenys neskelbtini), nėra jokio horizontaliojo ženklinimo ar aiškių infrastruktūrinių priemonių, aiškiai ribojančių šaligatvį ir važiuojamąją dalį. Teismo vertinimu tai, kad šiuo atveju nėra horizontaliojo ženklinimo linijų, jokios teisinės reikšmės neturi, nes neegzistuoja tokio ženklinimo, kuris leistų statyti automobilį ir jį palikti stovėti viduryje važiuojamosios kelio dalies. Kaip matyti važiuojamoji kelio (įvažiavimo) dalis yra akivaizdžiai atribota nuo vejos paaukštintu borteliu, akivaizdu, kad pareiškėjo automobilis stovi ne pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o įvažiavime į ją, vietoje, kuri savo esme nėra teritorija, skirta transporto priemonių stovėjimui.
Pareiškėjas teismo posėdyje ginčijo, jog įvažiavimas į teritoriją (automobilių aikštelę) negali būti laikomas savo esme viešuoju keliu, turinčiu važiuojamąją dalį, kuriam taikytinos KET 144 punkto nuostatos. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 96 punktą - važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Pagal KET 3.7 punktą – kelias eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą viena iš kelių rūšių yra vidaus keliai - tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams ar vietinės reikšmės savivaldybėms perduotiems rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose. Pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 9.2 punktą, vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų. Kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Eismo kokybės lygiai išsamiau išdėstyti 2 priede (9.3 punktas). Pagal 2 priedo 1.3 punktą viena iš kelių paskirčių yra privažiavimo paskirtis (privažiuojamieji keliai) – kai sudaromos sąlygos nuovažomis privažiuoti prie sodybų, laukų ir kitų teritorijų. Akivaizdu, kad įvažiavimas į prokuratūros aikštelę, einantis nuo (duomenys neskelbtini) g. ir kertantis šaligatvį bei dviračių taką, yra naudojamas transporto priemonių eismui, tai inžinerinis statinys, jis skirtas įvažiavimui į prokuratūros aikštelę (teritoriją), todėl jis atitinka kelio požymius. Teismų praktikoje bendro naudojimo įvažiavimas į sklypą buvo vertintas kaip atitinkantis bendrojo naudojimo kelio sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-25-489/2025).
Kaip teisingai nurodo Institucija, vienintelė KET nuostata, leidžianti įvažiavimo važiuojamojoje dalyje statyti automobilį yra KET 141 punktas, nustatantis, jog sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Pareiškėjo R. A. teiginys, kad jo automobilis stovėjo pakraštyje, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes važiuojamosios dalies pakraštyje pagal KET 141 punkto taisyklę stovi automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET 144 punktas nustato, jog transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. Abi šios teisės normos gramatiškai suformuluotos taip, kad jos nustato ne draudimą, o leidimą – automobilio statymo taisykles. Tačiau jos nustatydamos vienintelį parkavimo būdą važiuojamojoje dalyje iš esmės netiesiogiai draudžia statyti automobilį važiuojamojoje dalyje kitokiu būdu. Iš nuotraukos matyti, kad pareiškėjo automobilis priparkuotas važiuojamojoje dalyje antra eile, vadinasi jis nestovi kelio pakraštyje, ir stoks stovėjimo būdas pažeidžia KET 141 straipsnio ir 144 straipsnio reikalavimus, o vieta (kelio važiuojamosios dalies vidurys) iš esmės traktuotina kaip vieta, neskirta transporto priemonių stovėjimui.
Pareiškėjo teiginys, kad tokia yra įprasta šioje gyvenamųjų namų teritorijoje automobilių valdytojų parkavimo praktika, nešalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, kadangi kitų asmenų daromi KET pažeidimai negali legalizuoti tokio automobilio statymo būdo. Taip pat abejotina, kad pareiškėjas galėtų turėti duomenų, ar buvo bausti kitų transporto priemonių, pastačiusių automobilius tokiu būdu ir užfiksuotų 2023 m. ar 2024 m. google maps (street view) nuotraukose, vairuotojai, kad galėtų teigti, jog tokia statymo praktika yra toleruojama.
Pareiškėjas traktuoja, kad jo automobilis įvažiuoti į aikštelę kitoms transporto priemonėms netrukdė, nes eismas aikštele yra žiedinis, vienpusis ir liko pakankamai vietos įvažiuoti į aikštelę automobiliui. Kadangi, kaip pat pabrėžė skunde pareiškėjas, įvažiavime horizontalaus kelio ženklinimo nėra, vadinasi per šį įvažiavimą galima tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti transporto priemonėms, jų judėjimo kryptys nenustatytos. Vadinasi tikėtina situacija, kad vienu metu gali į aikštelę įvažinėti ir išvažinėti dvi transporto priemonės. Pareiškėjas neleistinu būdu susiaurino įvažiavimo į automobilio stovėjimo aikštelę plotį, ir tikėtina, kad vienu metu į ją įvažiuojantis ir išvažiuojantis automobiliai prasilenkti jau negalėtų be pavojaus sukelti vienas kitam apgadinimus.
Dėl nuobaudos skyrimo
R. A. traktuoja, kad jis buvo nubaustas neproporcingai didele bauda.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcija nustato baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pareiškėjas buvo nubaustas sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančia bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad R. A. praeityje jau buvo baustas už automobilio statymo tvarkos pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą, susijusį su transporto priemonės stovėjimu – vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimą. Pažeidėjas galėjo išvengti didesnio finansinio nuostolio dėl administracinės nuobaudos skyrimo, jei būtų įvykdęs administracinio nusižengimo protokole jam surašytą administracinį nurodymą ir sumokėjęs nustatytą 15 Eur baudą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nutarimą priėmė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, byloje buvusius duomenis. Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju nustatant baudos dydį, buvo tikslinga atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas sistemingai nepažeidinėja KET reikalavimų, per 5 metus yra baustas administracine tvarka tik du kartus, nusižengimo padarymo metu galiojo tik viena nuobauda, laiko tikslinga jam sumažinti už padarytą nusižengimą paskirtą baudą iki mažesnės nei sankcijos vidurkis – 40 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-226-2026 ir R. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje skirti mažesnę baudą – 40 (keturiasdešimt) eurų.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.