- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2438-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51464-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str.-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), esančio pirmo aukšto baro (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsitiktiniams praeiviams matant, pastūmė nukentėjusįjį D. D., nuo ko šis nukrito ant šaligatvio, koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiu būdu jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką bei nukentėjusiajam D. D. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. V., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, iš darbo grįžo apie 16.00 val., gėrė degtinę. Žmonai 18.30 val. į polikliniką reikėjo. Jis norėjo ją palydėti, ėjo iš paskos. Žmona nuėjo į polikliniką, o jis užėjo į barą Karoliniškių mikrorajone. Prieš tai buvo išgėręs apie 350-400 gramų degtinės, apsvaigęs nesijautė. Užsisakė užkandos ir du bokalus alaus, išėjo į lauką, atsisėdo prie staliuko ir išgėrė bokalą alaus. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, paprašė eiti į automobilį, patikrino dokumentus, nuvežė į policiją. Neprisimena, kaip sudavė smūgius nukentėjusiajam. Prie jo sėdėjo kažkoks žmogus bare, neatsimena nei veido, nei kad būtų buvęs kažkoks kontaktas su juo. Neatsimena, ar kas kibo prie jo, ar buvo konfliktas. Atsimena, kad priėjo pareigūnai, jie neaiškino kodėl jį sulaiko. Vartoja psichotropinius vaistus, gal nuo jų atmintis dingsta. Tą dieną vaistų nevartojo, nes išgėrinėjo.
Nukentėjusysis D. D., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), prie alaus baro kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sumuštas. Ryte pabudo, jam skaudėjo galvą, buvo guzas. Įvykio detalių neatsimena, nes buvo neblaivus. Konfliktas vyko su kaltinamuoju J. V.. Su juo bendravo baro teritorijoje, vartojo alkoholį. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Kaltinamąjį anksčiau pažinojo iš matymo. Prisimena, kad konflikto metu susistumdė su J. V. ir nusirito laipteliais, kurie buvo prie baro. Konfliktas vyko lauke, prie baro. Besikeldamas pajuto smūgį į galvą. Kas jį sudavė – nematė. Jis su kaltinamuoju tik susistumdė. Buvo pakankamai išgėręs, niekam pretenzijų neturi.
Liudytoja L. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad su vyru ėjo pasivaikščioti. Prie alaus baro išgirdo, kad vyrai barasi. Vienas vyras ėjo pro staliuką, kitas vyras sėdėjo su kažkuo prie staliuko. Jis atsistojo ir davė einančiam į veidą. Nukentėjęs asmuo nugriuvo, paskui atsisėdo. Tas kartu sėdėjęs vyras dar pribėgo ir spyrė į veidą nukentėjusiajam. Pastarasis prarado sąmonę, o jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis nugriuvo gal 20-30 m., nes ten nuokalnė buvo. Matomumas buvo geras, konflikte dalyvavo du asmenys. Tas, kuris mušė buvo nejaunas, šviesus gal žilas su akiniais, tai galėjo būti kaltinamasis. Nukentėjusysis buvo tamsus, vidutinio kūno sudėjimo. Jie ėjo su šuniuku, dar vyras su mašina iš kiemo išvažinėjo, sustojo, pasakė, kad greitąją reikia iškviesti. Kavinėje lauke buvo žmonių, jie visi sėdėjo, viską matė, tačiau į konfliktą nesikišo. Ji pareigūnams parodė, kuris spyrė.
Liudytojas S. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su žmona vedžiojo šunį. Matė kaip kavinėje vienas asmuo priėjo prie kito ir sudavė smūgį. Tas asmuo buvo kaltinamasis. Jis sėdėjo prie staliuko, o nukentėjusysis pareidinėjo. Kaltinamasis atsistojo ir sudavė smūgį jam į veidą. Nuo jo smūgio nukentėjusysis nukrito, paskui atsisėdo, o kaltinamasis priėjo ir spyrė jam į veidą. Jis prarado sąmonę, o kaltinamasis nuėjo ir atsisėdo prie staliuko. Jie iškvietė greitąją pagalbą, policiją, laukė kol atvyks. Kaltinamasis sėdėjo prie staliuko lauke. Tuo metu bare buvo gal kokie trys žmonės. Jie norėjo pakelti gulintįjį, bet jiems liepė jo nejudinti. Dar vienas vyras išvažiuodamas iš kiemo sustojo, klausė, ar iškvietė greitąją pagalbą.
Liudytojas M. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad patruliuodamas gavo iškvietimą į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Vienas asmuo gulėjo ant grindinio. Kaltinamasis sėdėjo su kažkokiu asmeniu lauke prie staliuko. Jis prie jo priėjo ir nuvedė į automobilį. Kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis kažką aiškino, bandė neigti muštynes. Liudytojai jiems nurodė šį asmenį, todėl jį ir sulaikė. Nukentėjusysis gulėjo ant grindinio, jam iškvietė greitąją pagalbą. Iš pradžių kaltinamasis kažką atsikalbinėjo, nenorėjo eiti su jais, bet jėgos naudoti neteko.
Liudytojas P. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba policijos patruliu, darbo metu būna daug įvykių, todėl šio įvykio aplinkybių neprisimena. Atsimena, kad vyras gulėjo ant žemės, buvo iškviesta greitoji pagalbą. Jie sulaikė kažkokį asmenį. Jo kolegai liudytojai nurodė asmenį, kuris mušėsi. Jis buvo neblaivus, agresyvus.
Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išraše nurodyta, kad 2017-09-26 19.38 val. gautas M. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie alaus baro, priešais gaisrinę, sumuštas vyras apie 50 metų, guli, galimai be sąmonės (b. l. 11-13).
2017-10-06 atlikta įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiaaukščio namo pirmame aukšte įrengto alaus baro (duomenys neskelbtini). Įėjimas į barą asfaltuotas, įrengti laipteliai. Vaizdo stebėjimo kamerų ant pastato ir šalia jo nėra (b.l. 14, 15-16).
2017-09-26 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-26, patruliuojant kartu su vyr. patruliais M. S. ir P. S., apie 19.50 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sumuštas vyras, kuris guli ant žemės. Įvykio vietoje juos pasitiko liudytoja L. M., kuri nurodė vyriškį - J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris spyrė koja D. D., gim. (duomenys neskelbtini). D. D. po smūgio parkrito ant žemės ir susitrenkė galvą. Į įvykio vietą atvyko GMP 0872 apžiūrėjo nukentėjusįjį D. D. išsivežė į RVUL. J. V. buvo sulaikytas ir apie 20.24 val. pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 10).
Iš 2017-09-26 alkotesterio kvito Nr. 6801 duomenų matyti, kad 20.26 val. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK J. V. nustatytas 1,92 % promilių girtumas (b. l. 70).
2018-04-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo med. ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs nukentėjusiojo D. D. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktą asmens ambulatorinio gydimo statistinę kortelę Nr. 77503/2017, pateikė specialisto išvadą, kad D. D. RVUL 2017-09-26 nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, tačiau jokių objektyvių medicininių požymių, kurie šią diagnozę patvirtintų, nekonstatuota. Todėl, tai kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Kaltinamasis J. V. savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad jis tik sėdėjo prie baro ir vartojo alkoholį, tačiau jokio konflikto, kurio metu sudavė smūgius nukentėjusiajam, neprisimena. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teismas remiasi nešališkų liudytojų L. M. ir S. M. parodymais, kurie tiesiogiai matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Šie liudytojai nurodė matę kaip kaltinamasis J. V., pakilęs nuo baro staliuko, sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, o jam pargriuvus ir atsisėdus – pribėgo ir spyrė į galvą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę. Liudytojų L. M. ir S. M. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų M. M. ir P. S. parodymai, kad būtent kaltinamąjį J. V., kaip asmenį, sudavusį smūgius nukentėjusiajam D. D., jiems atvykus į įvykio vietą nurodė minėti liudytojai. Tai, kad J. V. sudavė smūgius D. D. patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad besikeldamas nuo grindinio, jis pajuto smūgį. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgia į tai, kad D. D. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, nurodė, kad ne viską prisimena, jo parodymai atskirose detalėse nėra nuoseklūs. Visgi aplinkybę, kad jam buvo suduotas smūgis, D. D. nurodė nuosekliai nuo pirmosios apklausos momento. Taigi, šių byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. V. viešoje vietoje pastūmė nukentėjusįjį D. D., nuo ko šis nukrito ant šaligatvio, koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad konfliktą sukėlė ir pirmas smurtauti pradėjo nukentėjusysis D. D..
J. V. teismo posėdyje nurodė, kad konflikto neatsimena, kadangi serga depresija, vartoja psichotropinius vaistus. Pažymėtina, kad kaltinamojo sveikatos būklė šioje byloje buvo tirta. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-17 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-301/2018 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 86). Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną jis vaistų nevartojo, kadangi išgėrinėjo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. V. veiksmus, smurto protrūkį prieš nukentėjusįjį nulėmė būtent alkoholio vartojimas, o ne psichikos sveikatos sutrikaimai.
Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. V. smurtą prieš nukentėjusįjį D. D. panaudojo viešoje vietoje – baro teritorijoje, šį įvykį matė ne tik baro lankytojai, bet ir pašaliniai asmenys. Liudytojai L. M. ir S. M. parodė, kad įvykį matė dar vienas vyras, kuris išvažiuodamas iš kiemo sustojo, buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis sukėlė BK 284 str. numatytus padarinius - savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, remdamasis išvardintų, nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. J. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šis nusikaltimas padarytas tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, be jokios aiškios dingsties. Nukentėjusysis D. D. teismo posėdyje nurodė, kad pretenzijų J. V. neturi. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - J. V. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, dirbantis. Kaltinamasis gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas. Nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 80-81).
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam J. V. skirtina BK 284 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 70,63 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. D. gydymo išlaidų. Civilinis ieškovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (b. l. 60-62). Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo J. V..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Priteisti iš J. V. 70,63 eurų (septyniasdešimt eurų šešiasdešimt tris euro centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.