- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- ATP-935-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. K. surašytas už tai, kad 2015 m. birželio 15 d. 0.32 val., UAB „I.“ restorane „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), P. K. užsisakė sulčių 0,76 Eur vertės ir už jas nesumokėjo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu P. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir jam skirta 86 Eur bauda.
Šalies argumentai
P. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas iš esmės rėmėsi tik suinteresuotos pusės argumentais ir remiantis jais surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Savo paaiškinime jis yra nurodęs tikrąsias įvykio aplinkybes. 2015-05-15 po 24 val. picerijoje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), jis su drauge užsisakė dvi picas „Prosciuto e funghi“ ir stiklinę apelsinų sulčių. Tik paragavę sulčių pajuto nuo jų sklindantį blogą kvapą. Pasikvietę padavėją apie tai pasakė. Padavėja pasakė, kad kadangi jie jau yra jų nugėrę, turės sumokėti už pusę stiklinės. Jau vien šis reikalavimas buvo visiškai absurdiškas, nes jiems buvo pateiktas nekokybiškas produktas, už kurį jokio užmokesčio negalima reikalauti. Padavėja nekvietė jokių kitų picerijos darbuotojų patvirtinti ar paneigti jo teiginio, paprasčiausiai nunešė stiklinę ir atnešė kitą pilną. Nuo naujos sulčių stiklinės dvelkė toks pat blogas kvapas, todėl jis jų net neragavo. Dar kartą pasikvietė padavėją ir apie tai pasakė, be to, įtardamas, kad stiklinės blogai išplautos, paprašė atnešti tuščią stiklinę, kurią pauosčius akivaizdžiai jautėsi anksčiau minėtas kvapas. Paprašius padavėją pauostyti tuščią stiklinę ji atsakė, jog užuodžia vandens kvapą. Padavėja įtartiną kvapą toliau neigė, bei kaip ir anksčiau nesikreipė į darbuotojus. Jam buvo pateikta sąskaita ir jis atsiskaitė. Nors jam buvo pateiktas nekokybiškas produktas, jis sumokėjo ir už pusę jo nugertos sulčių stiklinės (kvitas pridedamas). Jam kategoriškai atsisakius sumokėti už antrąją stiklinę, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jie atvykę taip pat matė V. Ū., vaikštančią su pilna sulčių stikline rankose, bet pagal padavėjos žodžius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Teismas iš esmės remiasi liudytojos padavėjos V. Ū. parodymais. Teismas juos įvertino kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius jos pareiškime nurodomoms aplinkybėms. Su tuo jokiu būdu negalima sutikti. Visų pirma, nors ji parodė pati paklaususi, ar išminusuoti iš sąskaitos sulčių kainą, o kitos stiklinės jis atsisakė, vis tiek paskaičiavusi 1/2 stiklinės sulčių kainos. Ji parodė, kad kai ji priėjo atsiskaityti, jis atsisakė sumokėti už sultis. Kaip tuomet galima paaiškinti jo turimą apmokėtą sąskaitą, kurioje įskaičiuota 1/2 stiklinės sulčių kaina. Tolesni parodymai dar labiau logiškai nesuprantami - nors jis atsisakė sumokėti, be to, anot jos, jau prieš tai sykį atsisakė jos nešamos sulčių stiklinės, ji jam atnešė dar vieną sulčių stiklinę. Po to ji iškvietė apsaugą. V. Ū. parodymuose net neužsiminta, kuomet ir kokiomis aplinkybėmis jis atsiskaitė, už kurią pusę stiklinės jis sumokėjo. Tokių parodymų vertinti kaip nuoseklių ir pagrįstų tikrai negalima.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi remiasi liudytojos V. Ū. pateikiama versija, neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas įrodymų šaltinis. Teismas, nustatant tiesą, neatkreipė dėmesio į daugelį svarbių aplinkybių. Visų pirma, kodėl picerijos darbuotoja, jei buvo įsitikinusi savo teisumu, paprašė už nugertą stiklinę ne visos, o tik pusės kainos, kur dedama likusi sulčių dalis, kodėl nebuvo kviečiami padavėjai vadovaujantys darbuotojai išspręsti kilusio ginčo, kodėl net atvykus policijos darbuotojams nebuvo paimti jam pateikto galimai nekokybiško produkto pavyzdžiai. Suma, už kurios nesumokėjimą jis yra nubaustas, yra be galo nežymi, jo tuo metu apmokėta sąskaita ją viršija beveik 10 kartų, todėl jam nebuvo jokio reikalo tyčia vengti jos sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į P. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas P. M. prašo P. K. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
P. K. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog P. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. smulkųjį svetimo turto pagrobimą, kadangi nesumokėjo už sultis. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), UAB „I.“ padavėjos pareiškimu, sąskaita (b. l. 4), pažyma apie baustumą (b. l. 11-14), kita byloje surinkta medžiaga.
Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtas liudytojos V. Ū. pateiktas kvitas patvirtina, jog P. K. nesumokėjo už stiklinę sulčių. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė kvitą (b.l. 30), kuris taip pat patvirtino, kad jis sumokėjo tik už pusę stiklinės sulčių, o už antrą stiklinę nesumokėjo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir paties apelianto skunde nurodyti argumentai, jog jis kategoriškai atsisakė mokėti už antrąją stiklinę bei liudytojos V. Ū. parodymai. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog P. K. padarė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais veiksmais.
ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. ATPK 10 straipsnis reglamentuoja, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Kaip matyti iš ATPK 10 straipsnio turinio, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia.
Ir nors apeliantas neigia, kad padarė administracinį teisė pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. K. turėjo aiškią galimybę suprasti savo priešingą teisei veikimo pobūdį, kadangi jam atsisakius sumokėti, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Apelianto argumentai, kad liudytojos V. Ū. parodymų negalima vertinti kaip nuoseklių ir pagrįstų, atmetami. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai liudytojos V. Ū. parodymus pripažino kaip nuoseklius ir objektyvius. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant duomenų, patvirtinančių, kad liudytoją V. Ū. su P. K. sietų konfliktiški, priešiški santykiai, nėra pagrindo abejoti liudytojos V. Ū. parodymais.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50 straipsnį, jam minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 86 eurų bauda – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
P. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoja V. Ū. buvo apklausta jam teismo posėdyje nedalyvaujant, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis buvo pasirašytinai supažindintas su teismo posėdžio vieta ir laiku (b. l. 19), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl pirmosios instancijos teismas, apklausdamas liudytoją V. Ū., ATPK 272 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakartotinai apklausti liudytoją V. Ū. nėra pagrindo.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o P. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.