Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-13 · Administracinė byla Nr. I-703-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
I-703-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-703-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02708-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), priteisti 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-06-13 Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo Areštinėje laikomas perpildytose kamerose, naktį buvo priverstas miegoti degant šviesai, o tualetu pareiškėjas turėjo naudoti matant kitiems asmenims. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, atsirado nervinė egzema.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime (b. l. 24–30) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo teisė į plotą pažeista nebuvo, sanitarinio mazgo įrengimas Areštinėje atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009) reikalavimus. Nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima nuolat stebėti laikomų asmenų elgesį, tačiau kameroje esanti prieblanda netrukdo asmenų miegui. Buvimo Areštinėje metu pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.

4. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 74), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1 700 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2016-05-10 iki 2016-06-13 Areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Areštinėje buvo laikomas perpildytose kamerose.

7.1. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2016-05-10 iki 2016-06-13 (t. y. 34 dienas): nuo 2016-05-10 iki 2016-05-17 buvo laikomas vienas vienvietėje kameroje Nr. 14, kurios plotas 8,23 m²; nuo 2016-05-17 iki 2016-05-20 su dar dviem asmenimis buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 1, kurios plotas 16,69 m²; nuo 2016-05-20 iki 2016-05-25 su dar vienu asmeniu buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 1, kurios plotas 16,69 m²; nuo 2016-05-25 iki 2016-05-31 su dar dviem asmenimis buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 1, kurios plotas 16,69 m²; nuo 2016-05-31 iki 2016-06-03 su dar vienu asmeniu buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 1, kurios plotas 16,69 m²; nuo 2016-06-06 iki 2016-06-11 su dar dviem asmenimis buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 1, kurios plotas 16,69 m²; nuo 2016-06-11 iki 2016-06-13 buvo laikomas vienas vienvietėje kameroje Nr. 14, kurios plotas 8,27 m².

7.2. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

7.3. Remiantis Vilniaus AVPK į bylą pateiktais dokumentais, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas kamerose, kurių plotai – 8,23 m² ir 8,27 m², o kameroje, kurios plotas – 16,69 m², pareiškėjas buvo laikomas kartu su vienu arba dviem asmenimis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kokį plotą Areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, užima sanitariniai mazgai, tačiau matyti, kad visą pareiškėjo laikymo Areštinėje laikotarpį laisvas plotas, kuris galimai buvo skirtas sanitariniam mazgui buvo: laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-17 – 3,23 m² (8,23 m² (kameros plotas) - 5 m² (Areštinėje laikomam asmeniu tenkantis plotas)); laikotarpiais nuo 2016-05-17 iki 2016-05-20, nuo 2016-05-25 iki 2016-05-31 ir nuo 2016-06-06 iki 2016-06-11 – 1,69 m² (16,69 m² (kameros plotas) - 5 m² (Areštinėje laikomam asmeniu tenkantis plotas)*3 (laikytų asmenų skaičius)); laikotarpiais nuo 2016-05-20 iki 2016-05-25 ir nuo 2016-05-31 iki 2016-06-03 – 6,69 m² (16,69 m² (kameros plotas) - 5 m² (Areštinėje laikomam asmeniu tenkantis plotas)*2 (laikytų asmenų skaičius)); laikotarpiu nuo 2016-06-11 iki 2016-06-13 – 3,27 m² (8,27 m² (kameros plotas) - 5 m² (Areštinėje laikomam asmeniu tenkantis plotas)). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui jo laikymo Areštinėje metu teko mažiausiai 5 m² ploto, įvertinęs laisvą plotą, kuris galimai buvo skirtas sanitariniam mazgui, vadovaudamasis protingumo principu, teismas daro išvadą, kad skundžiamais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų 5 m² (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto) kameros plotą nebuvo pažeista.

8. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Areštinėje buvo priverstas tualetu naudotis matant kitiems asmenims. Kaip minėta, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Vilniaus AVPK atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai Areštinės kamerose yra atskirti pertvaromis, tą patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-22 patikrinimo aktas Nr. 24(22.4.13)-PA-1567 (b. l. 31–32), kuriame nurodyta, kad kiekvienoje kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas sienele nuo gyvenamosios dalies ir tai atitinka Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad sanitarinis mazgas areštinėse turėtų būti įrengtas kitaip. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalį ginčo laikotarpio (10 dienų) J. M. Areštinės kamerose buvo laikomas vienas, taigi jo privatumas šiuo laikotarpiu nebuvo pažeistas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Areštinė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

9. Skunde pareiškėjas nurodo, kad naktį Areštinės kamerose buvo priverstas miegoti degant šviesai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog J. M. dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į Areštinės administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-07-19 raštu Nr. 2.10-4078(16.27.4.11.10.24) (b. l. 70), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Areštinėje. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintoje Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (originali įsakymo redakcija, įsigaliojusi 2015-02-12) nustatyta, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį (40 punktas). Taigi reikalavimas Areštinės kameras laikyti apšviestas nakties metu yra įtvirtintas teisės aktais. Byloje nėra duomenų, kad Areštinės kamerų naktinis apšvietimas ginčo laikotarpiu būtų neatitikęs teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

10. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Areštinėje jam nervinė egzema. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Areštinėje sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Areštinės Sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos suteikimo žurnale (b. l. 55–59) duomenų, apie tai, kad J. M. ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl pablogėjusios sveikatos, nėra. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 14–23) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Areštinėje ginčo laikotarpiu.

11. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjas nuo 2016-05-10 iki 2016-06-13 Areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Šioje byloje nenustatyta, kad Areštinės pareigūnai nurodytu laikotarpiu laikydami pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės priteisti 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas