- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- ATP-684-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02519-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2012-04-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-04-06 14.00 val. Talino g. 11, Kaune vairavo transporto priemonę valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, policijos pareigūnui stabdžius aiškiai išreikštu gestu lazdele, vairuotojas nesustojo ir padidinęs greitį važiavo toliau. Persekiojant su įjungtais švyturėliais ir garso signalu per garsiakalbį buvo liepta sustabdyti transporto priemonę, bet vairuotojas važiavo toliau, didindamas greitį, keldamas pavojų sau ir pėstiesiems, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, keldamas pavojų vairuotojams, atvažiuojantiems iš priekio. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 202 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimu V. Š. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir jam skirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
V. Š. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde nurodoma, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo ją grąžinti, kad būtų tiksliai surašytas protokolas ir tinkamai pareikštas kaltinimas. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, kadangi iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kodėl nenurodyta jo atsakomybė už išvardintus kitus KET pažeidimus. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią, o, nesant vieno iš administracinio teisės pažeidimo subjektyvios pusės sudėties požymio, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 130 str. 1 d. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl jo administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu išklausytame garso įraše nesigirdi, jog persekiojamas būtent V. Š. automobilis ir kad pareigūnai per garsiakalbį reikalavo transporto priemonę sustabdyti. Todėl apeliantui pagrįstai kyla abejonių dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį, elgėsi teisėtai, tinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo esmėje nurodydami, kokius neteisėtus veiksmus padarė apeliantas. Su apeliantu pareigūnai nėra pažįstami, jų nesieja jokie ryšiai, todėl jie nėra šališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo metu buvo šviesus paros metas, matomumas labai geras. Pažymėtina, kad apeliantas pažeidė KET 202 punkto reikalavimus, už šį teisės pažeidimą jis yra ne kartą baustas administracinėm nuobaudom, tai įrodo ir pažyma apie jo baustumą. Už šio pažeidimo padarymą įstatymas numato gana didelę nuobaudą, todėl apeliantui buvo motyvas nepaklusti uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir jos išvengti tyčia pasišalinant iš pažeidimo vietos. Kauno miesto apylinkės teismas nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, reikalavimas panaikinti teismo nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai nepagrįstas, kadangi vadovaujantis ATPK 284 str. ir teismų suformuota praktika, teismas pats galėjo pašalinti neesminius trūkumus.
V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. V. Š. kaltė dėl padarytų pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, atitinkančiais išdėstytas aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose, garso įrašais. V. Š. prisipažino, kad automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau dėl nepaklusimo teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę jis kaltę neigė ir neigia, nurodydamas, kad jis sustojo, kai prie parduotuvės „Šilas“, esančios Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, jį prisivijo ir iš važiuojančio automobilio stabdė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. Š. padarė ATPK 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-04-06 Kauno apskrities VPK 3-ojo būrio patruliai A. U. ir A. B. tarnybiniu automobiliu patruliuodami Talino gatvėje pamatė saugos diržo neprisisegusį automobilio vairuotoją ir jį stabdė aiškiai išreikštu gestu lazdele. Automobilio vairuotojas nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo, todėl pareigūnai, įsijungę švyturėlius bei garso signalą, apie 10-15 min. persekiojo automobilį Talino, Sodų, Olandų, Siūlų gatvėmis, Juozapavičiaus prospektu, kol prie raudono šviesoforo signalo, kai nebuvo kur dingti, jis sustojo. Buvo pakviesti du ekipažai, bet sustojęs pažeidėjas vėliau pakluso, davė dokumentus, raktelius, buvo nuvežtas į komisariatą, kur jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažeidėjas į klausimą, kodėl nestojo, atsakyti negalėjo, nurodė, kad skubėjo. Kad automobilis stabdomas nestojo ir buvo persekiojamas įjungtais švyturėliais ir garso signalu, patvirtino teismo posėdžio metu perklausytas Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus pateiktas garso įrašas su radijo ryšio kanalu „Ka 10 Policija“ 2012-04-06 nuo 13.30 val. iki 14.30 val. perduota informacija. Garso įrašu nustatyta, kad stabdomas automobilis nestojo, buvo kviečiamas pastiprinimas, vyko nesustojusio automobilio persekiojimas, įraše girdisi garsinis policijos automobilio signalas, automobilis po to sustabdytas prie Juozapavičiaus pr. 33 parduotuvės „Šilas“, automobilio vairuotojas iš automobilio nelipo, automobilyje sėdėjo užsirakinęs. Pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) ir ATPK 134 str. 1 d. (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas).
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo netikėti savo pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų A. U. ir A. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomi jokie argumentai, galimai rodantys policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažeidėjo aiškinimas, jog jis nebėgo nuo policijos pareigūnų, pagrįstai laikytas tik jo gynybine versija siekant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde neigiama apelianto kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. Š. šio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skunde nurodytos aplinkybės, kad teismo posėdžiu metu išklausytame garso įraše nesigirdi, jog persekiojamas būtent V. Š. automobilis ir kad pareigūnai per garsiakalbį reikalavo transporto priemonę sustabdyti, nepaneigia policijos pareigūnų parodymų bei teismo nustatytų pažeidimo aplinkybių, kurias padarytas garso įrašas tik patvirtina. Aukštesniojo teismo nuomone, šių apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių pagrindu apeliantas tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų V. Š. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią. Remiantis bylos duomenimis, V. Š. veikė tyčia, nepaklusimas uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę vertinamas, kaip piktybiškas teisės ir elgesio normų ignoravimas. Apeliantas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2000 metų administracinėm nuobaudom buvo baustas net penkiasdešimt tris kartus, ne kartą baustas už ATPK 134 str. numatyto pažeidimo padarymą, tai patvirtina pažyma apie jo baustumą. Pagrįstai darytina išvada, kad V. Š., žinodamas, kad už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą įstatymas numato gana didelę nuobaudą, todėl galėjo bėgti nuo policijos pareigūnų, siekdamas išvengti jos.
Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, apylinkės teismas, nagrinėdamas V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo ją grąžinti institucijai tinkamam protokolo surašymui, kadangi ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, o pareigūnų jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta atsakomybė už visus išvardintus KET pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo teisę visas aplinkybes ir neaiškumus patikslinti pats. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė jokių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės ir kuriuos būtų reikėję ar reikėtų šalinti bylą grąžinus protokolą surašiusiai institucijai, minimas protokolas atitinka ATPK 260 str. 1 d. nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. Nuobaudos V. Š. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.