Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-08 · Civilinė byla Nr. 2S-872-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
2S-872-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
T. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-872-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė T. S. 2008-12-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą bei uždrausti atsakovui J. S. lankytis Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro Panaros medicinos punkte, kur dirba ieškovė, taip pat prisiartinti jam arčiau kaip 100 metrų iki jos gyvenamosios patalpos, esančios Gardino g.6, Merkinėje, Varėnos rajone.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 8 d. nutartimis ieškovės T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir jos reikalavimams užtikrinti iki kol bus išspręstas turto priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, areštavo ieškovei T. S. ir atsakovui J. S. priklausantį turtą pagal ieškinyje nurodytą sąrašą, uždraudė atsakovui lankytis ieškovės darbovietėje – Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro Panaros medicinos punkte, esančiame Panaros kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone; uždraudė atsakovui bet kuriuo paros metu prisiartinti arčiau kaip 100 metrų iki ieškovės gyvenamosios vietos Gardino g. 6, Merkinėje, Varėnos rajone.

Šalies argumentai

Ieškovė T. S. 2009-04-23 padavė patikslintą ieškinį ir prašė santuoką, sudarytą 1978-08-26 Radviliškio rajono civilinės metrikacijos biure tarp T. S. ir J. S. , nutraukti dėl atsakovo J. S. kaltės; priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl santuokos nutraukimo, padalinti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 380383 Lt kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų įstaigose, bendrai 472296 Lt sumai iki bus išspręstas jų priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas per pastaruosius 5 metus iki šios bylos iškėlimo teisme iš savo veiklos gautų pajamų, tai yra iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), be jos žinios ir sutikimo panaudojo 789913 Lt savo tikslams, kurie nesusiję su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, todėl, atsižvelgiant į piniginių įsipareigojimų ieškovei apimtį, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie patikslintą ieškinį, perleis ar paslėps turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės T. S. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir jos reikalavimams užtikrinti iki kol bus išspręstas turto priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, papildomai areštavo atsakovui J. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB ir kitų bankų sąskaitose 472296 Lt apimtyje. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis apie atsakovo atliktas bankines operacijas 2004-2008 metais, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba būtų negalimas, nes atsakovas gali perleisti turtą ar jo dalį kitiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. S. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas. Teismas, be jokio teisinio pagrindo areštuodamas atsakovo sąskaitose esančias pinigines lėšas, pažeidė jo teises, kadangi buvusios ir esančios banko sąskaitose piniginės lėšos yra tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai, kurias išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kurios reikalingos sąskaitų apmokėjimui. Areštavus šias lėšas atsakovas negalės atsiskaityti už trąšas, javus ir kt., o neatsiskaitęs bus priverstas mokėti delspinigius, palūkanas, dėl ko atsidurs sunkioje finansinėje padėtyje. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklės numato, kokiais tikslais ir kokiu būdu gali būti naudojamos išmokos, t.y. išimtinai tik ūkiui skirtos išmokos. Teismas, areštuodamas pinigines lėšas, skirtas žemės ūkio paramai, pažeidžia ne tik atsakovo interesus, bet ir viešąjį interesą. Atsakovas savo ūkį įregistravo 2002-03-19 ir vienintelis jame dirba, ieškovė nėra ūkininkė, todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 6 dalimi gautos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra jo asmeninė nuosavybė. Dėl to teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo areštuoti jo pinigines lėšas. Teismas taip pat pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi, areštavus jo asmenines lėšas, sutrikdyta ūkinė veikla ir jis negali šių lėšų naudoti pagal paskirtį, negali atlikti žemės ūkio darbų, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko atsiras reali žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundui patenkinti ir apskųstąją teismo nutartį panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – šalių santuokoje įgyto turto padalijimas (b.l. 2-11). Siekdamas užtikrinti būtent pastarąjį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas 2008-12-30 ir 2009-01-08 nutartimis (b.l. 27-29) areštavo šalims priklausantį turtą pagal ieškinyje nurodytą sąrašą iki bus išspręstas turto priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi (b.l. 38-42) ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Ieškovei T. S. patikslinus ieškinį (b.l. 61-69) teismas ieškovės prašymu skundžiama nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui J. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB ir kitų bankų sąskaitose bendrai 472296 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie patikslintą ieškinį, perleis ar paslėps turtą, dėl ko sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad areštuotos lėšos yra tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai, kurias išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kurios reikalingos atsakovo ūkio sąskaitų apmokėjimui. Atsakovas savo ūkį įregistravo 2002-03-19 ir vienintelis jame dirba, ieškovė nėra ūkininkė, todėl, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 6 dalimi, gautos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra jo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

Prie atskirojo skundo atsakovas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų (b.l. 79-214), patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi areštuotos atsakovo sąskaitose esančios piniginės lėšos yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmokėtos tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai. Šios lėšos yra reikalingos atsakovui sąskaitų už atliktus žemės ūkio darbus apmokėjimui. Minėtos išmokos (lėšos) privalo būti naudojamos išskirtinai ūkiui vystyti (Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklės) ir negali būti dalinamos. Be to, kaip tvirtina į bylą pateiktas Ūkininko ūkio registracijos pažymėjimas ir Ekologinės gamybos ūkio sertifikatas, atsakovo J. S. ūkis yra registruotas 2002-03-19 ir jame dirba vienas atsakovas (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2009-01-08 pažyma, žemės nuomos sutartys). Tokiu būdu nagrinėjamoje stadijoje darytina išvada, kad gauta parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal atsakovo pateiktas paraiškas, t.y. piniginės lėšos, esančios skundžiama nutartimi areštuotose sąskaitose banke, yra jas gavusio atsakovo asmeninė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai (CK 3.89 str.). Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas nurodytas lėšas, į šias aplinkybes be pagrindo neatsižvelgė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina vadovautis ir teisingumo principu (CPK 17, 146 str.), kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. turi būti parenkamos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Remiantis teismų praktika, taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Tuo tarpu nagrinėjama pirmosios instancijos teismo nutartis akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vystyti normalios ūkinės veiklos, tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir įstatymų pagrindu kylančių prievolių, susijusių su piniginiais mokėjimais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimui išspręsti iš esmės – ieškovės T. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski