Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 28 d., apie 09.27 val., kelio Nr. 164 5 kilometre vairavo sunkiasvorę transporto priemonę Volvo FL10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 6,10 t buvo viršyta automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova (leistina ašių apkrova – 18 t, faktinė apkrova - 24,10 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės“ III skyriaus 5.3 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pateikė 2010 m. balandžio 23 d. tachografo registracijos lapą, kuris naudotas ilgiau nei 24 val., todėl yra neįskaitomas, taip pažeisdamas 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų su pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 561/2006, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, už tai atsakomybė numatyta ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu J. G. už ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 750 Lt bauda, o už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, J. G. galutinai paskirta 750 Lt bauda.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomo tachografo registracijos lapo naudojimas ilgiau kaip 24 valandas užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt <...>.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. G. kaltės padarius ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės (išlaiko šeimą, yra iš dalies darbingas, mažai uždirba) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, minėtos aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą įtvirtina ATPK 31 ir 32 straipsniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių ATPK 32 straipsnyje numatytų J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus neginčijo, padėjo juos išaiškinti, dėl padarytų pažeidimų gailisi. Tai, remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina asmens atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą. Tačiau Institucijos nutarimu J. G. buvo paskirtas sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos baudos vidurkis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas J. G. paskirti ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalies ir 145 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą minimalią baudą, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarimas keistini, skiriant J. G. 500 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą pakeisti ir J. G. paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt.

Likusioje dalyje Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.