Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-15 · Administracinė byla Nr. I-4517-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
I-4517-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Valstybės- ir atsakovų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4517-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2, 21,61 (S) (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. gruodžio 15d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., atsakovės- Valstybės- ir atsakovų atstovams Mariui Vainauskui bei Birutei Cicilijai Petrauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo priteisti solidariai iš atsakovės- Lietuvos Valstybės- atstovų- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- Departamentas) ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau- PN) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškina, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija yra kalta dėl jo sveikatos sutrikimų, nes, nuo 2008m. vasario 13d. jį perkėlus atlikinėti paskirtą nuobaudą į kamerų tipo patalpas, jis buvo nuolat perkeliamas iš kameros į kamerą, be to, būdavo talpinamas į kamerų tipo patalpas bei baudos izoliatorius kartu su rūkančiais nuteistaisiais (atitinkamai nuo 2008m. balandžio mėn. pabaigos tokioje kameroje jis buvo laikomas 10 parų, nuo 2008m. liepos 11d. iki liepos 21d., nuo 2008m. rugpjūčio 8d. iki rugpjūčio 10d., nuo 2008m. rugpjūčio 13d. iki rugpjūčio 15d., nuo 2008m. rugpjūčio 22d. iki rugsėjo 22d.), nors jis pats nerūko. Apie tai, jog yra nerūkantis ir nenori gyventi kartu su rūkančiais asmenimis, jis balandžio mėnesio pradžioje žodžiu informavo Vilniaus 2-ųjų PN Vidaus tyrimų skyriaus viršininką R. U., tačiau jam buvo atsakyta, kad nėra kitokios galimybės, o liepos mėnesį tiek žodžiu, tiek raštu jis kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų PN administraciją, tačiau jam vėl buvo atsakyta, kad nėra galimybės patalpinti jį atskirai nuo rūkančių, nes visi nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, rūko. Taip Vilniaus 2-ųjų PN administracija nesilaiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir šiurkščiai pažeidė jo teises, numatytas Tabako kontrolės įstatymo 19 str.1 d. 3 punkte bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.6 punkte, kurie draudžia vienoje uždaroje patalpoje prievarta laikyti rūkančius ir nerūkančius asmenis, verčiant pastaruosius kvėpuoti tabako dūmais bei numato, kad nerūkantis asmuo privalo būti atskirtas nuo rūkančių asmenų. Dėl tokių neteisėtų Vilniaus 2-ųjų PN administracijos veiksmų jis 2008m. rugpjūčio 6d. pradėjo badauti ir nutraukė 11d., nes pablogėjo jo sveikatos būklė. Jis su atitinkamais prašymais 2008-08-11 kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų PN administraciją, o 2008-08-18 bei 2008-08-20 skundu Nr.42-174 kreipėsi į Departamentą, kuris atsakė 2008-09-11 raštu Nr.2S-3077, bet šis raštas yra formalus, biurokratiškas, šališkas, juo neteisingai bei neobjektyviai klausimas išspręstas Vilniaus 2-ųjų PN administracijos naudai. Dėl tokių Departamento biurokratinių sprendimų jis patyrė nervinę įtampą, pažeminimą, jam sutriko miegas. Dėl neteisingų ir neteisėtų Vilniaus 2-ųjų PN administracijos pareigūnų veiksmų jis patyrė kankinimą, pažeminimą, nervinę įtampą, emocinį sukrėtimą, pergyvenimus, depresiją, stresą, jam sutriko miegas, dėl to jam padaryta žala sveikatai, kurią jis vertina 50 000 Lt ir kuri turi būti atlyginta (b.l.2-4).

Atsiliepimas

Atsakovės- Lietuvos valstybės- atstovas Vilniaus 2-ieji PN, atsikirsdami į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad V. J. 2008-02-13 buvo paskirta nuobauda- patalpinimas į kamerų tipo patalpas, gi nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir uždarytiems į baudos izoliatorių, rūkymas nėra ribojamas. V. J. iki liepos mėnesio į administracijos pareigūnus su prašymais laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų nuteistųjų nesikreipė ir dėl to priekaištų nereiškė, pastaruoju metu patalpintas į kamerą su kitu nerūkančiu nuteistuoju. Nuteistasis V. J. įstaigos parduotuvėje perka ne tik maisto prekių ir būtiniausių reikmenų, bet ir rūkalų, tad įstaigos administracija neturėjo informacijos, kad jis nerūko. Pareiškėjo perkėlimai iš vienos kameros į kitą buvo atliekami dėl tarnybinio būtinumo, siekiant į kamerų tipo patalpas paskirti kitus nuteistuosius. Pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas jam padarytos neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė, jis nepateikia įrodymų, kaip Vilniaus 2-ųjų PN administracijos veiksmai ar

priimti sprendimai jam sukėlė nervinę įtampą, pažeminimą, pergyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, didžiulį sielvartą, depresiją, sutrikdė miegą ir tuo padarė žalą sveikatai, gi valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, o šiuo atveju administracija veikė teisėtai, atsižvelgdama į valstybės galimybes bei tuo metu buvusią situaciją, todėl pareiškėjui nepadarė jokios žalos ir nėra pagrindo ją atlyginti (b.l.12-13).

Atsiliepimas

Atsakovės- Lietuvos valstybės- atstovas Departamentas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Departamento 2006-04-04 raštu Nr.10/07-1070 laisvės atėmimo įstaigų direktoriams buvo nurodyta užtikrinti, kad, skirstant nuteistuosius ir suimtuosius į kalėjimų ir tardymo izoliatorių kameras, baudos izoliatorius, karcerius bei kamerų tipo patalpas, būtų kiek įmanoma atsižvelgiama į nerūkančių asmenų interesus nebūti laikomais su rūkančiais, o Departamentui pavaldžiuose pataisos namuose šių įstaigų direktorių įsakymais nustatytos specialios vietos rūkymui ir už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji baudžiami. Departamentas 2008-09-11 raštu Nr.2S-3077 pranešė pareiškėjui, kad Vilniaus 2-ųjų PN Vidaus tvarkos, patvirtintos direktoriaus 2007m. sausio 11d. įsakymu Nr.3-4, 4 punktas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžia rūkyti įstaigos gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėse, koridoriuose, laiptinėse, poilsio ir darbo vietose. Nagrinėjant pareiškėjo skundą nustatyta, jog jis, besirūpindamas dėl netinkamo nuteistųjų elgesio (rūkymo ne tam skirtose vietose) pataisos namuose, į Vilniaus 2-ųjų PN administraciją nei karto nesikreipė, šios įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U., bendraudamas su V. J., psichologinio smurto prieš jį nevartojo, jo nežemino, elgėsi mandagiai ir taktiškai, taip, kaip reikalauja teisės aktai, ir dėl atsisakymo būti vienoje kamerų tipo patalpoje su rūkančiais nuteistaisiais V. J. į R. U. nesikreipė. Rūkančiųjų ar nerūkančiųjų nuteistųjų atskyrimo kriterijus nėra numatytas Bausmių vykdymo kodekse (toliau- BVK) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, nors kiti nuteistųjų atskiro laikymo kriterijai šiuose teisės aktuose yra nustatyti (aptarti specialiai), kas reiškia, jog nei Vilniaus 2-ųjų PN administracija, nei pareigūnai neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti pareiškėją nuo rūkančių nuteistųjų. Tačiau tai nereiškia, kad problemos nėra sprendžiamos, nes Vilniaus 2-iuose PN patvirtinta tvarka, kuri draudžia rūkyti ne tam skirtose vietose, o asmenims, bausmę atliekantiems kameros tipo patalpose ar drausmės izoliatoriuje, pageidaujant, jie pagal galimybes perkeliami į patalpas pas nerūkančius asmenis arba būna laikomi vieni. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad laisvės atėmimo vietoje buvo pažeidžiamos jo teisės, jis laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dėl ko jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jis nenurodė, kokiais konkrečiais Departamento veiksmais ši žala jam buvo padaryta, taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Departamento veiksmų. Be to, neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, o Vilniaus 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės 2008m. rugsėjo 10d. pažymoje nurodoma, kad V. J. somatinė būklė per š.m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius stabili ir pablogėjimų neužfiksuota. Vadovaujantis CK nuostatomis, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė, todėl pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų jis nepateikė (b.l.14-16).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, nesutiko su teisėjos pasiūlymu patikslinti skundą ir jo reikalavimą adresuoti atsakovei Valstybei, papildomai paaiškino, kad nuteistasis pagal BVK 10 straipsnį turi visas Lietuvos Respublikos piliečio teises. PN atsiliepime rašo netiesą, jis ir iki šiol nuobaudą atlieka su rūkančiu asmeniu- R. V.. Rūkalus jis perka kitiems nuteistiesiems, tarp jų- ir kameroje su juo sėdinčiam V.. Į gydytoją pulmonologą dėl savo sveikatos pakenkimo problemų, susijusių su kitų asmenų rūkymu, jis kol kas nesikreipė. Jis kreipėsi dėl širdies sutrikimų, jam buvo skirti papildomi pasivaikščiojimai. Bado akciją jis skelbė būtent dėl to, kad yra verčiamas būti su rūkančiais. Departamentas jam moralinę žalą padarė savo biurokratišku atsakymu į jo skundą, be to, atsakyme melagingai nurodė, kad šiuo metu jis bausmę atlieka su nerūkančiu nuteistuoju. Jis nesiprašė patalpinti į vieną kamerą su V..

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės Vilniaus 2 PN atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, negalėjo paaiškinti, ar atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjas kameroje atlieka bausmę su nerūkančiu nuteistuoju, yra teisinga.

Atsakovės atstovės Departamento atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad teisės aktai nenumato imperatyvios prievolės atskirti rūkančius nuteistuosius nuo nerūkančių. Laisvo nuteistųjų judėjimo zonose ši problema išspręsta, nes rūkoma tik specialiose vietose, o uždaro tipo patalpose sprendžiama pagal galimybes. Pareiškėjas PN administracijai iki šiol nėra pateikęs konkretaus prašymo skirti jį į kamerą su nerūkančiu, be to, jis ir pats elgiasi nerūpestingai- perka rūkalus kitiems

nuteistiesiems, įskaitant R. V., su kuriuo nuobaudą atlieka vienoje kameroje. Netenkinančiu atsakymu į skundą neturtinė žala apskritai negali būti padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog nuteistajam V. J., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-iuose PN, už padarytus pažeidimus minėtos įstaigos drausminės komisijos 2008-02-13 sprendimu buvo paskirta drausminė nuobauda- pervedimas 12-kai mėnesių į drausmės grupę, tačiau, 2008m. vasario 13d. jam atsisakius tokią bausmę atlikti, už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą 2008m. vasario 14d. V. J. buvo paskirta drausminė nuobauda- uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; taip pat nustatyta, kad už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą V. J. drausminė nuobauda- uždarymas į baudos izoliatorių- buvo paskirta 2008-07-21 (5 paroms), 2008-08-07 (10 parų) o drausminė nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas- 2008-02-29 (3 mėnesiams), 2008-05-29 (3 mėnesiams), 2008-09-12 (2 mėnesiams) (b.l.74-79).

Pareiškėjas Vilniaus 2-ųjų PN direktoriui 2008-07-21 pateikė prašymą Nr.29-47 informuoti jį raštu, ar galima jį, nerūkantį asmenį, laikyti kamerų tipo patalpoje kartu su rūkančiais nuteistaisiais ir ar tuo nėra pažeidžiamos jo teisės (b.l.22). Direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs prašymą, 2008-07-22 raštu Nr.42-150 pranešė, kad Tabako kontrolės įstatymas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato rūkymo ribojimo įkalinimo įstaigose, todėl Departamento direktoriaus 2007-01-15 rašte Nr.IS-198 „Dėl rūkymo bendro naudojimo patalpose" nurodoma „baudos izoliatoriuose, kamerų tipo patalpose rūkančius nuteistuosius esant galimybei laikyti atskirai nuo nerūkančių"; kadangi beveik visi nuteistieji, atliekantys nuobaudas, rūko, jį patalpinti į kamerą su nerūkančiu nuteistuoju nėra galimybės (b.l.34).

Pareiškėjas 2008-08-06 skundu, 2008-08-06 skundu Nr.29-55, 2008-08-11 skundu Nr.29-56 ir 2008-08-11 prašymu Nr.29-57 kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų PN direktorių, kuriuose kaltino Vidaus tyrimų skyriaus (VTS) viršininką R. U. tuo, kad šis, naudodamasis tarnybine padėtimi ir darydamas jam psichologinį spaudimą dėl to, jog jis atsisakė suteikti informacijos apie kitus nuteistuosius, žinodamas kad jis jau pusė metų nerūko, jį dažnai perveda iš vienos kameros į kitą, kur yra laikomi rūkantys nuteistieji, tuo pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo jam suteiktas teises ir darydamas žalą jo sveikatai, prašė imtis priemonių dėl R. U. naudojimosi tarnybine padėtimi (b.l.23-24,27-28,29,30-31). Direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs minėtus skundus, 2008-08-20 raštu Nr.42-174 pranešė, kad jo kaltinimai R. U. yra nepagrįsti, nes nustatyta, kad šis su juo bendravo mandagiai ir korektiškai, kad pareiškėjas nesikreipė į administracijos darbuotojus dėl to, kad negali atlikti jam skirtos nuobaudos kartu su rūkančiais nuteistaisiais, o iš vienos kameros į kitą jis buvo pervedamas dėl tarnybinio būtinumo, siekiant į kamerų tipo patalpas paskirti kitus nuteistuosius (b.l.7).

Pareiškėjas 2008-08-18 prašymu ir 2008-08-25 skundu kreipėsi į Departamentą, teigdamas, kad, jam atsisakius teikti informaciją apie kitus nuteistuosius, Vilniaus 2-ųjų PN VTS viršininkas R. U. naudoja prieš jį psichologinį spaudimą, jį žemina ir pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo jam suteiktas teises, nes jis be pareiškėjo sutikimo perkelia jį, nerūkantį asmenį, iš vienos kamerų tipo patalpos į kitą, taip pat į baudos izoliatorius pas rūkančius nuteistuosius, tuo darydamas žalą jo sveikatai. Prašė paaiškinti, ar jis, jam nesutinkant, gali būti laikomas kamerų tipo patalpoje su rūkančiais nuteistaisiais, ar tuo nėra pažeidžiamos Tabako kontrolės įstatymo jam suteikiamos teisės ir ar toks buvimas vienoje kameroje su rūkančiais nuteistaisiais nekenkia jo sveikatai, taip pat prašė ištirti, kodėl R. U., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, darė jam psichologinį spaudimą bei pažeidė Tabako kontrolės įstatymo jam suteiktas teises, tuo darydamas žalą jo sveikatai (b.l.17-21,25-26). Be to, 2008-08-25 skunde pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus pavaduotojo 2008-08-20 rašte Nr.42-174 taip pat melagingai teigiama, jog jis nesikreipė į administracijos darbuotojus, kad negali atlikti jam skirtą nuobaudą kartu su rūkančiais nuteistaisiais, nes jis buvo parašęs prašymą Vilniaus 2-ųjų PN direktoriui, į kurį atsakyta 2008-07-22 raštu Nr.42-150, kuris jo netenkino, nes buvo netiksliai atsakyta į jo klausimus; pažymėjo, kad jis dėl tokių neteisėtų Vilniaus 2-ųjų PN administracijos veiksmų, t.y. laikymo kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais bei nepagrįsto perkėlimo iš kameros į kamerą, 2008m. rugpjūčio 6d. pradėjo badauti ir badavimą nutraukė 11 d., nes pablogėjo jo sveikatos būklė, o 2008m. rugpjūčio 11d. jis Vilniaus 2-ųjų PN direktoriui parašė prašymą, kuriame nurodė, dėl ko badavo (b.l.17-21).

Departamentas 2008m. rugsėjo 11d. raštu Nr.2S-3077, atsakydamas į pareiškėjo 2008-08-18 prašymą ir 2008-08-25 skundą, paaiškino, kad Departamento 2006-04-04 raštu Nr.10/07-1070 „Dėl rūkymo kamerose" laisvės atėmimo įstaigų direktoriams buvo nurodyta užtikrinti, kad skirstant nuteistuosius ir suimtuosius į kalėjimų ir tardymo izoliatorių kameras, baudos izoliatorius, karcerius bei kamerų tipo patalpas, būtų kiek įmanoma atsižvelgiama į nerūkančią asmenų interesus nebūti laikomais bendrose patalpose su rūkančiaisiais. Departamentui pavaldžiuose pataisos namuose šių įstaigų direktorių įsakymais yra nustatytos specialios vietos rūkymui ir už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami. Vilniaus 2-ųjų PN Vidaus tvarkoje, patvirtintoje direktoriaus 2007m. sausio 11d. įsakymu Nr.3-4, 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems nuteistiesiems draudžiama rūkyti įstaigos gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėse, koridoriuose, laiptinėse, poilsio ir darbo vietose. Pareiškėjas, pastebėjęs neteisėtą kitų nuteistųjų elgesį (rūkymą ne tam skirtose vietose), turi teisę nedelsdamas apie tai informuoti įstaigos administraciją, kuri privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apsaugotos nerūkančių asmenų teisės, gi jis į įstaigos administraciją dėl kokių nors problemų nei karto nesikreipė. Padaryta išvada, kad teiginiai dėl Vilniaus 2-ųjų PN VTS viršininkas R. U. elgesio neatitinka tikrovės, nes Vilniaus 2-ųjų PN 2008-09-09 pažymoje Nr.9-3964 (04) F nurodoma, kad šios įstaigos VTS viršininkas R. U., bendraudamas su juo, psichinio smurto nenaudojo, jo nežemino, bendravo mandagiai ir taktiškai, kaip reikalauja galiojantys teisės aktai, dėl atsisakymo būti vienoje kamerų tipo patalpoje su rūkančiais nuteistaisiais jis į R. U. nesikreipė, dėl tarnybinio būtinumo jis buvo pervedamas į kitas kamerų tipo patalpas. Atkreipė dėmesį, kad šioje pažymoje taip pat nurodoma, jog nuteistiesiems kreipiantis į įstaigos administraciją dėl nenoro būti vienoje kameroje su rūkančiais nuteistaisiais, esant galimybei, jie laikomi atskirai nuo rūkančiųjų. Vilniaus 2-ųjų PN 2008-09-10 pažymoje Nr.9-3986 F teigiama, kad jis į šios įstaigos administraciją dėl laikymo kameroje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų nesikreipė ir šiuo metu į kamerų tipo patalpą yra patalpintas kartu su nerūkančiu nuteistuoju, o Vilniaus 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės 2008-09-10 pažymoje nurodoma, kad jo somatinė būklė per š.m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius yra stabili ir pablogėjimo neužfiksuota (b.l.5-6).

Vilniaus 2-ųjų PN 2008-08-08 pranešime Departamentui ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai nurodoma, jog nuteistasis V. J. 2008-08-06 12.30 val. sąmoningai atsisakė valgyti ir tokius veiksmus motyvavo tuo, kad jis įstaigos administracijos buvo neteisėtai pervestas į kitą kamerą (b.l. 45). Vilniaus 2-ųjų PN VTS viršininkas R. U. 2008-08-18 tarnybiniu pranešimu pranešė Vilniaus 2-ųjų PN direktoriui, kad su nuteistuoju V. J. jis bendrauja mandagiai ir korektiškai, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai ir jokios informacijos suteikti jo neprašė, taip pat nurodė, kad V. J. dėl to, kad negali būti kartu su rūkančiais asmenimis, į jį nesikreipė, dėl tarnybinio būtinumo, siekiant į kamerų tipo patalpas paskirti kitus nuteistuosius, V. J. buvo perkeliamas į kitas kameras (b.l.33). Vilniaus 2-ųjų PN 2008m. rugsėjo 9d. rašte Nr.9-3694 (04) F nurodoma, kad VTS viršininkas R. U., bendraudamas su nuteistuoju V. J., psichinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jo nežemino, bendravo su juo mandagiai, taktiškai, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, šiame rašte taip pat nurodoma, kad be V. J. sutikimo kiti nuteistieji kartu su juo į vieną kamerą skiriami nebuvo, o pats V. J. į R. U. dėl atsisakymo būti vienoje kameroje su rūkančiais nuteistaisiais nesikreipė, V. J. buvo pervedamas į kitas kameras dėl tarnybinio būtinumo, pažymėta, kad nuteistiesiems kreipiantis į administraciją dėl nenoro būti vienoje kameroje su rūkančiais nuteistaisiais, esant galimybei, jie laikomi atskirai nuo rūkančiųjų (b.l.38). Vilniaus 2-ųjų PN 2008m. rugsėjo 10d. rašte Nr.9-3986 (06) F nurodoma, kad V. J., 2008m. gegužės 29d. 3 mėnesiams patalpintas į kamerų tipo patalpas, atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams nereiškė pretenzijų dėl to, kad jis negali būti vienoje kameroje su kitais rūkančiais nuteistaisiais, taip pat kad pastaruoju metu jis patalpintas į kamerą su kitu nerūkančiu nuteistuoju (b.l.39).

Vilniaus 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės 2008m. rugsėjo 10d. pažymoje nurodoma, kad nuteistojo V. J. somatinė būklė per š.m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius stabili, pablogėjimų neužfiksuota (b.l.35), o 2008m. spalio 23d. pažymoje nurodoma, kad V. J., nuo 2008-02-13 atliekantis bausmę kamerų tipo patalpose, per tą laiką konsultuotas psichiatro- 6 kartus, vidaus ligų gydytojo- 11 kartų, odontologo- 3 kartus, šeimos gydytojo- 1 kartą, ambulatoriškai pastoviai stebimas psichiatro, diagnozė- F10.2, šiuo metu būklė patenkinama, paūmėjimo nėra (b.l.58). Byloje esantys V. J. sveikatos būklės, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-iuose PN, patikrinimo dokumentai (b.l.59-73) bei jo sveikatos istorijos dokumentai (b.l.89-173) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki skundo teismui padavimo jis skundėsi miego sutrikimu, nemiga, dirglumu, nerimu, dantenų skausmu, skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, sloga, galvos perštėjimu ir jam minėtiems sutrikimams gydyti buvo paskirti atitinkami medikamentai, taip pat rekomenduoti papildomai pasivaikščiojimai, ir jo būklė šiuo laikotarpiu buvo vertinama patenkinamai, be to, jo plaučių funkcijos buvo patikrintos 2008-08-13, 2008-08-26 ir konstatuota, kad plaučiuose- verikulinis alsavimas, karkalų nėra. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki skundo teismui padavimo jam nebuvo diagnozuotas joks sveikatos sutrikimas, kurio išsivystymą galėjo įtakoti kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru ir nuo 2008-02-13 į medikus dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru dėl kokių nors sveikatos sutrikimų jis nesikreipė. Be to, išanalizavus įrašus V. J. sveikatos istorijos dokumentuose (nuo 2003 m.) matyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nes nuo 1996 m. vartoja narkotines medžiagas ir daugkartiniai tokių medžiagų vartojimo faktai nuo 2003 m. birželio mėn. 19 d. taip pat buvo nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje.

Nustatyta, kad nuteistasis V. J. Vilniaus 2-ųjų PN parduotuvėje 2006-08-03, 2006-10-19, 2008-03-27, 2008-10-08, 2008-10-16 be kitų prekių, pirko rūkalus (b.l.48-57).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė kankinimą, pažeminimą, nervinę įtampą, emocinį sukrėtimą, ir pan., dėl ko jam padaryta žala sveikatai, kuri turi būti atlyginta. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt ir prašo ją priteisti solidariai iš atsakovės- Lietuvos Valstybės- atstovų Departamento ir Vilniaus 2-ųjų PN. Pareiškėjo teigimu, 50 000 Lt neturtinė žala jam buvo padaryta laikant jį, nerūkantį asmenį, kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiais nuteistaisiais, ir jį nuolat perkeliant iš vienos kameros į kitą, bei Departamentui 2008-09-11 raštu Nr. 2S-3077 neteisingai, formaliai, biurokratiškai, šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjus jo 2008-08-20 skundą Nr. 42-174 dėl neteisėtų ir neteisingų Vilniaus 2-ųjų PN administracijos pareigūnų veiksmų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos CK, kurio 6.245-6.250 str. įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos- žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 str., kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Iš tokios teisės normos konstrukcijos darytina išvada, kad pagal įstatymą toks reikalavimas, koks yra pareikštas skundu (t.y. neturtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti solidariai iš atsakovės- Valstybės- atstovų), apskritai negali būti patenkintas. Aukščiau minėta, kad, šią bylą nagrinėjusiai teisėjai pareiškėjui išaiškinus jo teisę tikslinti skundo reikalavimą ir jį adresuoti, taip kaip numatyta CK, Valstybei, pareiškėjas prašė skundo reikalavimą nagrinėti ir patenkinti tokį, „koks jis surašytas skunde“.

Gi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, be to, būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijų- Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Departamento- neteisėtų veiksmų pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, buvo neteisėtai laikomas kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais bei ar Departamentas 2008-09-11 raštu Nr. 2S-3077 neteisingai, formaliai, biurokratiškai, šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo 2008-08-20 skundą Nr. 42-174, t. y. ar šios institucijos veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus.

I. Dėl pareiškėjo teiginio, kad nuo 2008 m. vasario 13 d. jį perkėlus atlikti paskirtą nuobaudą į kamerų tipo patalpas, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija, pažeisdama jo, kaip nerūkančio nuteistojo teises, neteisėtai talpino jį į kamerų tipo patalpas bei baudos izoliatorius kartu su rūkančiais nuteistaisiais (atitinkamai šiais laikotarpiais: nuo 2008 m. balandžio mėn. pabaigos (tokioje kameroje jis buvo laikomas 10 parų), nuo 2008 m. liepos mėn. 11 d. iki liepos 21 d., nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. 8 d. iki rugpjūčio 10 d., nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. 13 d. iki rugpjūčio 15 d., nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. 22 d. iki rugsėjo 22 d.), dėl ko jam sutriko sveikata.

Pareiškėjas šį savo teiginį grindžia BVK 10 str., pagal kurį nuteistieji turi visas LR piliečio teises, Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.6 punkto reikalavimų pažeidimu.

Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru,

BVK 1 str. 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Jo 10 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisinę padėtį, nurodo, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (1 dalis) ir kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (2 dalis). Taigi, nuteistieji uždaro tipo bausmių atlikimo vietose neturi LR piliečio teisių pilna apimtimi, jų apimtis nustatoma specialiais- bausmės atlikimo tvarką reglamentuojančiais- teisės aktais.

Bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai ir kiti teisės aktai (BVK 1 str.3 d.). BVK 5 str. 4 dalis nustato, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti

neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (4 d.). Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (5 d.). BVK 70 str. 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos, patvirtintos Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2007m. sausio 11d. įsakymu Nr. 3-4, 4 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama rūkyti įstaigos gyvenamose patalpose, virtuvėlėse, koridoriuose, laiptinėse, poilsio ir darbo vietose (b.l.41-42).

Taigi, nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys bausmių atlikimo tvarką laisvės atėmimo įstaigose, tiesiogiai nenumato nuteistųjų privalomo atskyrimo pagal rūkymo- nerūkymo principą.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtą 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 18.6 punktas numato, kad kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu), taigi, ir pareiškėjo nurodomas tarptautinis teisės aktas šalims narėms nenumato imperatyvios prievolės atskirti rūkančius nuteistuosius nuo nerūkančių.

LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jam padarytą neturtinę žalą dėl to, kad jis, nerūkantis asmuo, buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rūkančiaisiais kalinamaisiais ir dėl to jam pablogėjo sveikata, ir pasisakydamas rūkančių ir nerūkančių kalinamųjų asmenų atskyrimo vienų nuo kitų (atskiro laikymo) klausimu, 2008m. vasario 6d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-195/2008 konstatavo, kad šis kalinamųjų atskyrimo kriterijus nėra numatytas (nustatytas) nei Kardomojo kalinimo įstatyme (12 str.), nei šio įstatymo pagrindu patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintose Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (49 p.), nors kiti kalinamųjų atskiro patalpinimo kriterijai šiuose teisės aktuose yra nustatyti (specialiai aptarti). CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija (Institucija), nei jo pareigūnai neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti pareiškėją nuo kitų, rūkančių kalinamųjų. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamuoju aspektu tarp nurodytų teisės aktų (Kardomojo kalinimo įstatymo ir Taisyklių) ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto (pagal kurį Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti

tabako dūmais užterštu oru) įžvelgiama tam tikra kolizija. Tačiau, kolegijos manymu, ji galėtų būti išsprendžiama arba draudimo rūkyti patalpose, kuriose laikomi kalinamieji, arba papildomo kalinamųjų atskiro laikymo kriterijaus nustatymo būdu, t. y. atitinkamu kalinamųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo (papildymo) būdu. O tai iš esmės yra ne (šiuo atveju) Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos (Institucijos) veikimo ar neveikimo vertinimo (CK 6.271 str. 4 d. taikymo prasme) dalykas, o nurodytų teisės aktų leidėjų apsisprendimo reikalas. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmai neatitinka CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, padarė išvadą, kad teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjo nurodytą žalą nėra. Iš tokios teisminės praktikos pavyzdžio darytina išvada, kad ir aptariamu atveju, jei manyti, kad ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaro tipo kamerose, privalo būti sudarytos sąlygos nuobaudas atlikti atskirai nuo rūkančiųjų, toks pažeidimas nėra šiuo atveju Vilniaus 2-jų PN administracijos (Institucijos) veikimo ar neveikimo vertinimo (CK 6.271 str. 4 d. taikymo prasme) dalykas, o teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų atskyrimo požymius, leidėjų apsisprendimo reikalas.

Įvertinus tai, kas pasakyta šioje sprendimo dalyje, darytinos tokios išvados: 1) pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jį laikant kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiais nuteistaisiais, jam buvo padaryta neturtinė žala; 2) nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus 2-ųjų pataisos administraciją nei karto nesikreipė dėl netinkamo nuteistųjų elgesio (rūkymo ne tam skirtose vietose) pataisos namuose; 3) nors nuteistasis V. J. į kamerų tipo patalpas buvo patalpintas 2008-02-13, tačiau iki 2008 m. liepos mėnesio į Apsaugos ir priežiūros bei Vidaus tyrimų skyrių pareigūnus su prašymu laikyti jį atskirai nuo rūkančių nuteistųjų nesikreipė; 4) nei BVK, nei Taisyklėse nėra numatytas rūkančių ar nerūkančių nuteistųjų atskyrimo kriterijus, kas CK 6.271 str. 4 d. taikymo požiūriu reiškia, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija neturėjo teisės aktuose nustatytos pareigos atskirti pareiškėją nuo kitų, rūkančių nuteistųjų.

II. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Departamentas 2008-09-11 raštu Nr. 2S-3077 neteisingai, formaliai, biurokratiškai, šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo 2008-08-20 skundą Nr. 42-174

Viešojo administravimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnis nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Aukščiau aptarto Departamento 2008-09-11 rašto Nr. 2S-307, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundus, turinio analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad jis iš esmės atitinka cituotus reikalavimus, yra pagrįstas surinktais įrodymais, be to, pareiškėjas jį, kaip neteisėtą, panaikinti ir neprašo. Teismas sutinka su šios atsakovės atstovo nuomone, kad pareiškėją netenkinančio atsakymo į skundą davimu neturtinė žala negali būti padaryta, jis teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nuginčytas neteismine arba teismine tvarka. Kaip jau minėta, pareiškėjas šio Departamento akto teisėtumo neginčija.

Įvertinus išdėstytą, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė