Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-27 · Civilinė byla Nr. e2A-403-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
e2A-403-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06003-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
D. D., J. D., V. D.
Atsakovas
L. K., D. K.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-403-459/2015

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-06003-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.5.2.16; 44.2.4.2; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. D. ir J. D. bei atsakovės L. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir J. D., V. D., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą D. D. ir J. D., ieškinį atsakovams D. K. ir L. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-20 pirmosios instancijos teisme priimtas ieškovų D. D., J. D. ir V. D., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą D. D. ir J. D., ieškinys atsakovams D. K. ir L. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovai nurodė, kad 2012-07-20 atsakovų nepilnametis sūnus N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu ties (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pėsčiųjų taku ėjusią nepilnametę V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), mergaitei pargriuvus pervažiavo jai dešinę koją, dėl to jai lūžo dešinės kojos blauzdikaulis ir šeivikaulis su kampine dislokacija. Klaipėdos apskrities VPK 2012-07-30 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. Kadangi kaltas asmuo yra nepilnametis, už nepilnamečio sukeltą žalą atsakingi yra jo tėvai. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir L. K. ieškovei V. D. 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, J. D. – 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 490,49 Lt turtinės žalos atlyginimą, D. D. – 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1088,54 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu tenkino dalį ieškinio: ieškovams J. D. ir D. D. solidariai iš atsakovų priteisė 980,99 Lt turtinės žalos atlyginimą, o ieškovei V. D. – solidariai iš atsakovų priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnį žalą sudaro turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovai pagrindė 980,99 Lt žalą už vaistus ir pirkinius gydymosi laikotarpiu. Su šia reikalaujama suma sutiko ir atsakovė L. K., todėl teismas nesprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 980,99 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Ieškovas D. D. taip pat prašė priteisti 598,05 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis, nes ieškovas buvo priverstas išeiti nemokamų atostogų, kad galėtų prižiūrėti dukrą V. D.. Teismo posėdžio metu D. D. paaiškino, jog nežinojo, kad turėjo teisę į ligos pašalpą. Teismas padarė išvadą, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir nėra tiesiogiai susijusios su įvykiu, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametei V. D. padarytų sužalojimų pasekmės nebuvo komplikuotos, sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nors V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neabejotinai šie sužalojimai sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą, apribojo galimybę judėti, sukėlė baimę, nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimųs, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Ji buvo gydoma ligoninėje, patyrė pilną narkozę, operaciją, teko vartoti vaistus, buvo gydoma du kartus reabilitacijos įstaigoje. V. D., būdama mažametė, įvykio metu patyrė baimę, nesaugumo jausmą, dėl to pakankamai ilgą laiką (nuo 2013-03-14 iki 2013-06-10) lankėsi pas psichologą. Teismas taip pat įvertino atsakovų turtinę padėtį. Nurodė, jog nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad asmuo, sukėlęs žalą, realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Nurodytų motyvų pagrindu teismas V. D. iš atsakovų priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai D. D. ir J. D. prašo priteisti iš atsakovų kiekvienam po 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodami tuo, kad patyrė didelių išgyvenimų dėl dukters sužalojimo, jautė ir tebejaučia nerimą dėl pasekmių, kurios gali pasireikšti ateityje. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Viena vertus, natūralu, kad sužalotos mergaitės tėvai D. D. ir J. D. patyrė dvasinių išgyvenimų dėl dukters patirtų sužalojimų, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi santykiai. Kita vertus, bet kokie vaiko sužalojimai tėvams sukelia nerimą ir dvasinių išgyvenimų ir vien tai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendros taisyklės bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai nuo nagrinėjamo įvykio nenukentėjusiems asmenims. Be to, teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas tėvams dėl jų vaikų patirtų sužalojimų paprastai priteisiamas tuomet, kai vaikas sužalojamas tėvų akivaizdoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovų D. D. ir J. D. atvejis neatitinka išimtinumo sąlygų, o pats įvykis įvyko ir vaiko sveikata sužalota ne jų akivaizdoje, todėl ieškovų D. D. ir J. D. prašymą priteisti kiekvienam po 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimą ir priteisti ieškovams 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas, priteisdamas V. D. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė protingumo ir proporcingumo principą. Teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį. Nuo įvykio praėjo jau beveik dveji metai. Laikui bėgant dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai blėsta, todėl ta aplinkybė, kad ieškovai delsė pasinaudoti teismine gynyba, o V. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai, leidžia daryti išvadą, jog patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti 6000 Lt suma.

Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams D. D. ir J. D. priteisimo ir kiekvienam ieškovui priteisti po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pažymėjo, kad atsakovė sutiko, jog kiekvienam ieškovui būtų priteista po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atsakovės pareiškimas laikytinas ieškinio dalies pripažinimu, todėl teismas privalėjo priimti ieškinio dalies pripažinimą, o ne atmesti šią ieškinio dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, priteisdamas V. D. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir atsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais ir teisės aktais, teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-07-20 atsakovų L. K. ir D. K. nepilnametis sūnus N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu ties (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pėsčiųjų taku ėjusią mažametę V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), mergaitei pargriuvus pervažiavo jai dešinę koją, dėl to jai lūžo dešinės kojos blauzdikaulis ir šeivikaulis su kampine dislokacija. 2012-07-31, 2012-08-08, 2012-08-20, 2012-08-31 V. D. lankėsi gydymo įstaigoje dėl potrauminių reiškinių. 2013-03-14–2013-06-10 V. D. lankėsi Klaipėdos pedagoginėje psichologijos tarnyboje pas psichologą. 2013-07-22–2013-08-12 V. D. buvo gydoma reabilitacijos įstaigoje. 2013-12-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė išvadą Nr. G2816/13 (03), kurioje konstatuota, kad V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012-07-30 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. V. D. tėvai D. D. ir J. D., atstovaudami tiek savo, tiek dukters interesams, kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų – N. K. tėvų 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei V. D., 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 490,49 Lt turtinės žalos atlyginimą – J. D., 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1088,54 Lt turtinės žalos atlyginimą – D. D.. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio: ieškovams J. D. ir D. D. solidariai iš atsakovų priteisė 980,99 Lt turtinės žalos atlyginimą, o ieškovei V. D. solidariai iš atsakovų priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tiek ieškovai, tiek atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovė L. K., motyvuodama savo sunkia turtine padėtimi, prašo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 3000 Lt, o ieškovai teigia, jog atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovams J. D. ir D. D., todėl teismas privalėjo priimti ieškinio pripažinimą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civiliniame kodekse nėra nustatytas priteistino neturtinės žalos atlyginimo minimalus ar maksimalus dydis, todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametei V. D. padarytų sužalojimų pasekmės nebuvo komplikuotos, sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nors V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šie sužalojimai apribojo mažametės galimybę judėti, sukėlė fizinį skausmą, baimę, nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Ji buvo gydoma ligoninėje, patyrė pilną narkozę, operaciją, teko vartoti vaistus, mergaitė du kartus buvo gydoma reabilitacijos įstaigoje. V. D., būdama mažametė, įvykio metu patyrė baimę, nesaugumo jausmą, dėl to lankėsi pas psichologą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgė į kaltininko kaltės formą: nurodė, jog N. K. mažametę sužalojo netyčia. Klaipėdos apskrities VPK 2012-07-30 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nepilnametis N. K. išgyvena dėl įvykusio įvykio ir labai dėl to gailisi. Be to, teismas įvertino ir atsakovų turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovams priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), jokio kito nekilnojamojo turto atsakovai neturi, vidutinis atsakovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1500,00 Lt, atsakovas D. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę iki 2021 metų ir atlikdamas bausmę nedirba, atsakovai turi 180 000,00 Lt dydžio kreditinį įsipareigojimą AB SEB bankui, mėnesio kredito įmokos suma siekia 1100,00 Lt. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė priteisti iš atsakovų V. D. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikiamus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau, kolegijos nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neužtikrino protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju konstatuota, jog N. K. mažametę sužalojo netyčia. Atsakovų turtinė padėtis iš tiesų yra sunki. Akivaizdu, jog nors žala priteistina iš atsakovų solidariai, atsižvelgiant į tą faktą, jog D. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna jokių pajamų, faktiškai visa žalos atlyginimo prievolė teks atsakovei. Atsakovė pripažino, jog ji būtų pajėgi atlyginti 3000 Lt neturtinės žalos. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į jį būtina atsižvelgti ir teisingai įvertinti visų kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti kontekste. Kadangi sveikata mažametei buvo sutrikdyta nesunkiai, N. K. tai padarė netyčia ir labai gailėjosi, atsakovų turtinė padėtis sunki, teismas priteisė iš atsakovų 980,99 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurio atsakovė neginčija, atsakovė prašo priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Lt, o tai garantuoja realų teismo sprendimo įvykdymą, siekiant užtikrinti protingą ir teisingą pusiausvyrą tarp abiejų šalių interesų, pirmosios instancijos teismo V. D. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 3000 Lt.

Ieškovai D. D. ir J. D. ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jiems priteisimo, ir prašo priteisti kiekvienam ieškovui po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pažymėjo, kad atsakovė sutiko, jog kiekvienam ieškovui būtų priteista po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atsakovės pareiškimas laikytinas ieškinio dalies pripažinimu, todėl teismas privalėjo priimti ieškinio dalies pripažinimą, o ne atmesti šią ieškinio dalį. Kolegija nesutinka su šiuo ieškovų argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, jog ji sutiko, kad kiekvienam ieškovui būtų priteista po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadinasi, iš viso 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog atsakovė L. K. ir jos atstovas Rimantas Tumėnas prašė tenkinti dalį ieškinio ir priteisti 5000 Lt turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo iš viso. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodyta nuostata leidžia teigti, jog dėl pasekmių, kurios kyla pripažinus ieškinį, ypatinga svarba tenka tinkamam tokio pripažinimo įforminimui. Kaip jau nurodyta, atsakovė atsiliepime aiškiai nurodė, su kokia neturtinės žalos atlyginimo suma ji sutinka – 3000 Lt iš viso. Šią savo poziciją atsakovė palaikė ir apeliaciniame skunde, prašydama priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Lt. Kadangi atsakovė pripažino tik dalį ieškinio ir tas pripažinimas buvo dėl konkrečios sumos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pripažintą sumą, turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokiu mastu tenkinti ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų solidariai priteisė didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, nei atsakovė nurodė sutinkanti mokėti. Kolegija apeliacinio skundo pagrindu iki 3000 Lt mažindama V. D. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį neperžengia atsakovės pripažinto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, todėl ieškovų argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo jiems priteisimo atsakovės pripažinimo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant V. D. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keičiant teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį ieškinio, priteisė iš atsakovų valstybei po 104,50 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti pagal įstatymą. Kadangi pakeitus teismo sprendimą, keičiasi patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija (3980,99 x 3 proc.), valstybei iš atsakovų priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 119,43 Lt, t. y. iki 59,72 Lt iš kiekvieno atsakovo. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 3000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos. Patenkinus 18 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovams iš atsakovų priteistina 540 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų – iš kiekvieno atsakovo po 270 Lt.

Kadangi atsakovė ginčijo tik sprendimo dalį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 90 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė sumokėjo 209 Lt žyminio mokesčio, apeliacinis skundas tenkintinas, taigi atsakovei iš ieškovų priteistina po 45 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovei iš valstybės biudžeto grąžintina 119 Lt permokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d., 87 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, sumažinant solidariai iš atsakovų L. K. ir D. K. ieškovei V. D. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 868,86 Eur (3000 Lt).

Sumažinti valstybei iš atsakovų L. K. ir D. K. priteisto žyminio mokesčio dydį iki 17,30 Eur (59,72 Lt) iš kiekvieno atsakovo.

Sumažinti D. D. ir J. D. iš L. K. ir D. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 78,20 Eur (270 Lt) iš kiekvieno atsakovo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovei L. K. iš ieškovų D. D. ir J. D. priteisti po 13,03 Eur (45 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovei L. K. iš valstybės biudžeto grąžinti 34,46 Eur (119 Lt) permokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėRimvida Zubernienė