Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1731-1201/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-06
Bylos Nr.
1-1731-1201/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
V. Ž.
Nukentėjusysis
V. G.-G., A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1731-1201/2023
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-43392-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.3.1; 2.1.7.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam V. Ž.,nukentėjusiesiems V. G.-G., A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. V. Ž., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. lapkričio 1 d. paskambino V. G.G., kuris į elektroninę erdvę buvo patalpinęs skelbimus apie superkamus nenaudojamus automobilius, ir pasiūlęs nupirkti tariamai jam (V. Ž.) priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 14 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs ir pateikęs V. G.-G. savo asmens dokumentą, prisistatė tariamu automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir jį neteisėtai pardavė už 400 Eur, tai yra apgaulės būdu iš nukentėjusiojo V. G.-G. įgijo pinigus – 400 Eur. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su automobilio savininku Č. buvo pažįstami. Č. jam buvo skolingas, ne kartą Č. buvo padėjęs. Nusprendė tuo pasinaudoti ir parduoti jo automobilį. Žinojo, kad jis miręs ir kad automobilis priklausė jam, nes ne kartą kartu su juo važinėjo, automobilis stovėjo prie Č. namų. Mintis parduoti šį automobilį kilo jau Č. mirus. Kam priklausė automobilis po jo mirties, nežinojo ir nesidomėjo. Rado skelbimą apie superkamus automobilius skelbimų lentoje prie namo ir paskambino V. G.-G. Tiksliai neprisimena, kada tai buvo, tačiau galėjo būti 2022 m. lapkričio 1 d. Asmeniui pasakė, kad turi automobilį Audi 100 ir nori jį parduoti, kad neturi automobilio raktų. Sakė, kad automobilis priklauso jam (kaltinamajam). Telefonu su V. G.-G. kalbėjo 2–3 kartus. Dėl automobilio kainos susitarė, kai susitiko. Automobilis nebuvo apgadintas, buvo užrakintas, į jo vidų pateko, kai kažkas išdaužė galinį langą ir atidarė dureles. Jis leido išdaužti šį langą. Prie automobilio susitiko trise – jis (kaltinamasis), jo pažįstamas ir V. G.-G. Daugiau pirkėjų nebuvo. Jis (kaltinamasis) padavė V. G.-G. savo asmens dokumentą, šis jam davė pasirašyti sutartį, ją pasirašė. Kas pildė sutartį – neprisimena. Sutarties kopijos negavo. V. G.-G. už automobilį sumokėjo 200 Eur – dvi kupiūras po 100 Eur. Pinigus paėmė jis, tai vyko lauke prie automobilio. Pirkėjas atsiskaitė vieną kartą. 100 Eur davė draugui, nes dalyvavo ir padėjo, 100 Eur pasiliko sau. V. G.-G. atlygino 400 Eur, nes šis to paprašė, o jis (kaltinamasis) sutiko. Savo veiksmus vertina neigiamai, taip pasielgė, nes buvo pavartojęs alkoholio.

3. Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2022 m. lapkričio 17 d., savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis šiek tiek pažinojo automobilio savininką Č., jam ne kartą padėjo užnešti krepšius su pirkiniais, pavasarį padėjo sodyboje. Č. jam žadėjo sumokėti už darbą, bet taip ir nesumokėjo, po kurio laiko sužinojo, kad Č. miręs. Jis žinojo, kad Č. turėjo automobilį, kuris stovėjo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytu automobiliu jis važinėjo, kai dar Č. buvo gyvas. Nusprendęs, kad jis gali parduoti Č. automobilį, nes jis jam nesumokėjo už darbą, internete suradęs skelbimą apie superkamus automobilius, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir sakė, kad nori parduoti automobilį Audi 100, bet neturi dokumentų ir raktų. Su pirkėju sutarė, kad automobilį iš jo nupirks. 2022 m. lapkričio 14 d. jie susitarė susitikti adresu (duomenys neskelbtini). Jis atėjo su pažįstamu V. Atvažiavo vyras, su kuriuo jis kalbėjosi telefonu, o po to pastarojo draugas. Jie plaktuku išdaužė priekinį kairį stiklą ir atidarė dureles, pradėjo laužyti vairą. Po to vyras, su kuriuo jis kalbėjo telefonu, padavė jam užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį, jis ją pasirašė, o vyras padavė pinigus 200 Eur – 2 kupiūras po 50 Eur ir 10 kupiūrų po 10 Eur. Jis atsisveikino ir išėjo. 100 Eur davė V., o 100 Eur pasiliko sau. Užėjęs į parduotuvę „Maxima” nusipirko cigarečių, degtinės butelį, maisto produktų. Apie 19.30 val. pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Kadangi įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2023 m. sausio 11 d., kaltinamasis V. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiksliai neprisimena, kiek jam buvo sumokėta, greičiausiai pirkėjas jam už automobilį sumokėjo 400 Eur. Tuo metu buvo neblaivus, todėl tiksliai gali neprisiminti įvykio aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2023 m. balandžio 6 d., kaltinamasis V. Ž. parodė, kad mintis parduoti automobilį buvo tik jo, su niekuo dėl to iš anksto nesitarė. Pirkėjas sutiko pirkti automobilį ir pasiūlė kainą – 200 Eur, jis sutiko. Kadangi jam vienam buvo nedrąsu susitikti su pirkėju, paskambino savo pažįstamam V. ir paprašė, kad jis dalyvautų automobilio pardavime. Šis sutiko, dėl atlygio jam nieko nesakė ir nežadėjo. Sutartą dieną jis su V. susitiko prie minėto automobilio. Maždaug po 15 minučių atvažiavo vyras. Vėliau atvyko ir šio vyro draugas. Jis tam vyrui padavė savo asmens dokumentą, o vyras surašė sutartį. Sutartyje jis tik pasirašė bei parašė vardą, pavardę, visa kita užpildė tas vyras. Sutartį jie pildė lauke. Pasirašius sutartį, vyras padavė sutartus pinigus – 200 Eur (2 kupiūras po 100 Eur). Pinigų perdavimą turėjo matyti ir V. Sutartis buvo surašyta vienu egzemplioriumi, kuris liko pas pirkėją, jis jokio dokumento negavo. Netrukus 100 Eur atidavė V., nieko jam nesakė, tiesiog davė už tai, kad jis dalyvavo kartu su juo automobilio pardavime, tai nebuvo skolos grąžinimas.

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G.-G. parodė, kad verčiasi automobilių prekyba. Į automobilių supirkimą paskambino žmogus, pasakė, kad parduoda automobilį Audi 100. Prisistatė automobilio savininku. Pirmą kartą paskambinęs pasakė, kad neturi raktelių ir dokumentų, vėliau paskambinęs pasakė, kad neranda raktelių. Sutarė, kad automobilį pirks be raktelių ir dokumentų. Telefonu susitarė dėl kainos – 200 Eur. Po kurio laiko šis žmogus vėl paskambino, pasakė, kad raktų ir dokumentų nerado, pasakė tikslų automobilio pirkimo adresą. Atvykus į sutartą vietą rado pardavėją su draugu, po 5 min. atvyko jo kolega A. J.. Automobilio stiklas jau buvo išdaužtas, automobilis atrakintas, valstybinius numerius nuėmė pats kaltinamasis, vairą išlaužė jis (nukentėjusysis) ir tralo vairuotojas, kad galėtų užtraukti automobilį ant priekabos. Atvažiavo dar vienas pirkėjas, jo (nukentėjusiojo) pažįstamas, tačiau susitarė su šiuo pirkėju, kad jis netrukdys ir jis išvažiavo. Po kelių minučių atvažiavo ir trečias pirkėjas su tralu iš Kauno, kuris pasiūlė už automobilį 400 Eur. Tada jis (nukentėjusysis) irgi pasiūlė 400 Eur. Pardavėjas pasirinko jį, nes jau buvo surašę sutartį ir jis jau buvo padavęs pardavėjui 200 Eur. Tuo metu sutartis pasirašyta dar nebuvo, buvo tik užpildyta. 200 Eur pardavėjui padavė dar atvažiavus antrajam pirkėjui, kad pardavėjui būtų ramiau. Vėliau padavė dar 200 Eur. Viso davė 4 kupiūras po 100 Eur. Pinigų perdavimo faktą matė jis pats, pardavėjas ir jo kolega. Sutartį jis (nukentėjusysis) pildė savo automobilyje prie parduodamo automobilio, pardavėjas tuo metu stovėjo apie 5 metrų atstumu nuo jo. Pardavėjas įrašė tik savo vardą, pavardę ir pasirašė. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo dvi – vieną atidavė pardavėjui. Pirkimo-pardavimo sutartyje kainą taisė jis (nukentėjusysis) tuo metu, kai atvažiavo pirkėjas iš Kauno. Pardavėjas gavo pinigus ir išėjo. Jo (nukentėjusiojo) draugas atvažiavo lengvuoju automobiliu su priekaba, kad ištemptų nupirktą automobilį. Trūko vietos kieme, todėl draugas paskambino policijai, kad vieno automobilio savininkas patrauktų trukdantį automobilį. To automobilio savininkė pasakė, kad jiems parduotas svetimas automobilis. Tada išėjo ir mirusio šeimininko žmona, kuri iškvietė policiją. Pardavėjas ikiteisminio tyrimo metu atlygino jam žalą. Byloje esančią nuotrauką (t. 1, b. l. 56) darė savo telefonu tam, kad „apsidrausti“, kad nepavogė automobilio, nes nebuvo dokumentų. Pardavėjas šioje nuotraukoje yra dešinėje.

5. Nukentėjusysis V. G.-G. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2022 m. lapkričio 14 d., parodė, kad pagal individualios veiklos pažymą užsiima automobilių remontu ir prekyba. 2022 m. lapkričio 1 d. paskambino vyras, kuris neprisistatė, pasiūlė iš jo pirkti automobilį Audi 100 už 200 Eur. Jie sutarė, kad susiskambins vėliau. 2022 m. lapkričio 14 d., apie 14.30 val., jam vėl paskambino tas pats vyras dėl automobilio Audi 100. Vyras nurodė, kad automobilis yra jo, kad automobilio dokumentus ir raktelius yra pametęs, automobiliu nesinaudoja, iš Vilniaus miesto savivaldybės jis gavo įpareigojimą automobilį patraukti ir jei to nepadarys, jam bus paskirta administracinė bauda. Tuomet jie sutarė, kad susitiks 16.30 val. kieme, kur ir stovi automobilis – (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku jis su savo draugu A. J. atvyko nurodytu adresu. Atvykęs pastebėjo kieme stovintį automobilį Audi 100, prie kurio stovėjo du vyrai, vienas jų buvo vyresnis, kitas – jaunesnis. Vyresnis vyras prisistatė V. Ž. ir pateikė asmens tapatybės kortelę. Iš asmens tapatybės kortelės nuotraukos jis atpažino, kad tai tas pats asmuo, todėl jam jokių abejonių nekilo. Jie pradėjo pildyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Į kiemą atvyko tralas, kaip suprato – iš Kauno, taip pat pirkti minėto automobilio. Tralo vairuotojas už automobilį pasiūlė 300 Eur, tuomet jis (nukentėjusysis) pasiūlė 400 Eur ir galutinai sutarė dėl automobilio pirkimo. Kai baigė pildyti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašė, jaunesnis vyras nuėmė valstybinio numerio ženklus. Jis (nukentėjusysis) padavė V. Ž. 400 Eur ir pardavėjai išėjo. Iškvietė tralą, kad paimtų nupirktą automobilį. Laukiant tralo namo gyventojai jo klausė, ar jis nupirko šį automobilį, jis patvirtino, kad nupirko. Automobilio kairės pusės galinis stiklas buvo išdaužtas, automobilis buvo atrakintas. Kai atvyko tralas, buvo sunku pakrauti automobilį, nes buvo užrakintas vairas. Kad nesugadintų šalia stovinčių automobilių, jis išlaužė automobilio vairo mechanizmą ir pradėjo krauti automobilį ant tralo. Jiems dar nespėjus pakrauti automobilio, prie jo priėjo moteris, kuri pasakė, kad ji yra šio automobilio savininko žmona, jos vyras miręs. Kai tai sužinojo, jis suprato, kad buvo apgautas. Tuomet jis tai moteriai pasiūlė iškviesti policiją. Nurodytą automobilį jis pirko būdamas įsitikinęs, kad jį parduoda pats savininkas, kadangi pardavėjas pateikė savo asmens dokumentą. Dėl šio įvykio patyrė 400 Eur turtinę žalą.

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad lapkričio 14 d. jai paskambino mama, pasakė, kad mirusio tėčio automobilį bando nutempti. Automobilio raktai ir dokumentai buvo pas ją (nukentėjusiąją). Įvykio metu automobilis jai dar nepriklausė, kadangi dar buvo tvarkomi paveldėjimo dokumentai. Oficialiai viską paveldėjo tik 2023 m. sausio 11 d. Mamai pasakė, kad ji išeitų į lauką ir sustabdytų tai, pati atvažiavo po 20–30 min. Atvykus į įvykio vietą buvo daug žmonių, išėjo kaimynai, buvo pirkėjas ir jo draugas, pardavėjo nebuvo. Pastebėjo, kad išdaužtas automobilio stiklas gale kairėje pusėje, vėliau pamatė, kad nėra numerių, automobilis buvo atrakintas, nors visada laikydavo jį užrakintą. Pirkėjas sakė, kad langą išdaužė ne jie, tik prisipažino, kad pažeidė vairo mechanizmą. Iki įvykio automobilis apgadintas nebuvo. Kaimynų teigimu, dar tos pačios dienos ryte viskas buvo tvarkoje. Vėliau atvažiavo policija. Išaiškėjo, kad sukčiavimo būdu, jai nežinant, buvo parduotas automobilis.

7. Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama 2022 m. gruodžio 14 d., parodė, kad vienas iš vyrų pasakė, kad automobilį nusipirko už 400 Eur.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d., apie 18–19 val., buvo namuose ir išgirdusi triukšmą kieme pamatė tralą, ant kurio stovėjo jos velionio vyro automobilis Audi 100. Išbėgo į lauką ir paklausė, kas vyksta. Tuo metu lauke buvo 5 vyrai, kaimynės. Ji pasakė, kad yra automobilio savininko našlė. Vienas iš vyrų jai paaiškino, kad nupirko automobilį ir jį išsiveža. Ji paklausė, kaip jie gali nupirkti, jeigu nėra savininko, nes dukra (A. K.) tuo metu priiminėjo palikimą pagal įstatymą ir šis procesas buvo užtrukęs. Vyras mirė 2022 m. gegužės 30 d. Vienas iš vyrų pasakė, kad paveldėtojas jiems pardavė automobilį. Jai kilo klausimas, kaip be dokumentų gali būti parduodamas automobilis, nes du raktelių komplektai ir techninis pasas buvo pas jas (Z. K. ir A. K.). Jai pasakė, kad dokumentų nereikia, parodė pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavėjų nuotrauką, tačiau tamsiu paros metu be akinių sutarties ir nuotraukos turinio nematė. Paklausė, už kiek nupirko automobilį, pirkėjas pasakė, kad už 400 Eur. Atsiskaitymo momento ji nematė. Tuomet iš kaimynės telefono ji (liudytoja) iškvietė policiją, paskambino savo dukrai, nes pas ją buvo techninis pasas. Po 10–15 min. atvažiavo policija, automobilis buvo pastatytas į vietą. Automobilį apžiūrėjo ir pastebėjo iš vairuotojo pusės išdaužtą keleivio langą, buvo „išdraskytas“ vairas, panelė prie vairo ir nuimti valstybiniai numeriai. Paskutinį kartą prieš įvykį automobilį matė tos pačios dienos ryte ar prieš tai dieną, tiksliai neprisimena, tačiau jokių pažeidimų nebuvo. Automobilis visada buvo rakinamas. Pirkėjai kalbėjosi su pareigūnais, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas žmogaus, kuris pardavė automobilį. Jai žinomos aplinkybės apie tai, kad jos vyras buvo įsigijęs garažus (duomenys neskelbtini) garažo masyve ir savivaldybė buvo priėmusi sprendimą dėl jų griovimo. Kadangi vyras buvo ligotas ir fiziškai nieko negalėjo dirbti, kartais samdydavo žmones, kad padėtų jam išnešti daiktus, matyt, prašė kažkokių žmonių ištuštinti ir garažus. Kaltinamąjį mato pirmą kartą, neprisimena, kad jis būtų jos velioniui vyrui padėjęs.

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad oficialiai verčiasi naudotų automobilių prekyba. Su V. G.-G. kartu nedirba, tačiau vienas kitam padeda, kai to reikia. Įvykio dieną važiavo pirkti automobilio į (duomenys neskelbtini), namo neprisimena. Atvykę rado automobilį ir du žmones – automobilio pardavėjus. Rasto automobilio langas buvo išdaužtas, neprisimena, ar automobilis buvo atrakintas. Sandorio sudarymas vyko su V. G.-G., jis tuo metu buvo atokiau. Derėjimosi dėl kainos ir atsiskaitymo momento nematė, tačiau V. G.-G. pasakė, kad automobilį pirko už 400 Eur. Buvo atvažiavęs ir geltonas tralas, kuris taip pat norėjo pirkti automobilį. Kalbų su atvažiavusiu tralu apie kainą jis negirdėjo.

10. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė. Iš V. G.-G. sužinojo, kad už automobilį jis sumokėjo 400 Eur. Kol jie buvo prie automobilio, į kiemą atvažiavo kažkoks tralas, kaip suprato, kad tai buvo kitas pirkėjas, tačiau tariamas automobilio savininkas pardavė automobilį V. G.-G., todėl tralas išvažiavo. Kas nufotografavo automobilį pardavinėjusius vyrus – nežino, galbūt V. G.-G. Su moterimi, kuri yra faktinė automobilio savininkė, jis bendravo, jai persiuntė nuotrauką, kurią jam atsiuntė V. G.-G.

11. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, kad užsiima automobilių prekyba. Įvykio dieną paskambino draugas V. G.-G. ir paprašė pervežti vieną automobilį. Atvažiavo nurodytu adresu, prie automobilio buvo V. G.-G., A. J., kurie jau buvo nusipirkę transporto priemonę, pardavėjų tuo metu nebuvo. Automobilio Audi 100 galinis langas buvo išdaužtas, automobilis atrakintas. Atvažiavęs negalėjo privažiuoti prie nupirkto automobilio, kadangi stovėjo kitas automobilis, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad paprašytų automobilio savininko patraukti trukdantį automobilį. Pradėjus krauti automobilį atėjo savininkė, kuri pasakė, kad čia jos automobilis ir jo neparduoda, iškvietė policiją. Sutarties sudarymo momento jis nematė, automobilio kaina nesidomėjo. Kitų pirkėjų nematė, tačiau iš V. G.-G. sužinojo, kad buvo atvykęs dar vienas tralas, kuris norėjo nupirkti tą patį automobilį.

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. (V. L.) parodė, kad V. Ž. yra jo kaimynas. V. Ž. buvo jam skolingas pinigų. Jam (liudytojui) V. Ž. pasakė, kad grąžins skolą, tačiau paprašė pabūti su juo, kadangi bijojo, kad jam neatiduos pinigų. Tuo metu nesuprato, už ką, nieko nežinojo, jam nieko neaiškino. Susitiko prie suoliuko, sėdėjo ir naršė internete – tada išsiaiškino, kad V. Ž. turėjo parduoti automobilį, nes bendradarbis buvo jam skolingas. V. Ž. skambino ne vienam pirkėjui. Automobilis buvo užrakintas. Tai žinojo, nes atvažiavę pirkėjai apžiūrinėjo automobilį, atidarinėjo dureles, viską tikrino. Automobilis nebuvo apgadintas, sako akimis matė, kaip pirkėjai daužė kūju langą ir laužė vairą, išplėšė valstybinius numerius. V. Ž. atsisėdo su vienu iš pirkėjų į automobilį pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. V. Ž. pirkėjų prašė 400 Eur, tačiau gavo tik 200 Eur – 2 kupiūras po 100 Eur. Pirkėjai pinigus V. Ž. perdavė automobilyje, matė, kad buvo 100 Eur kupiūros. Iš karto išlipęs iš automobilio V. Ž. jam padavė 100 Eur, tačiau jis neėmė, sakė gal pačiam V. Ž. labiau reikia. Vėliau nuėjo į parduotuvę, ten V. Ž. atidavė jam 100 Eur skolą, o 100 Eur pasiliko sau. Daugiau atvažiavusių pirkėjų nebuvo, tralo prie automobilio nematė. Automobilio krovimo momento nematė.

13. Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam paskambino V. Ž. ir pasiūlė grąžinti 100 Eur skolą. V. Ž. pasakė, kad šiuo metu turi galimybę uždirbti pinigų ir galės grąžinti skolą, bet tam tikslui paprašė ateiti į (duomenys neskelbtini) kiemą. Apie 15–16 val. atėjo į sutartą vietą, V. Ž. paaiškino, kad kieme stovi nenaudojamas automobilis, kuris priklauso jo bendradarbiui ar darbdaviui, tiksliai neprisimena, kuris skolingas V. Ž. už atliktą darbą. Jis suderino su tuo žmogumi, kad vietoj atlygio už atliktus darbus jis gali pasiimti nenaudojamą automobilį. Jam (liudytojui) tai nesukėlė jokių įtarimų, nes V. Ž. dažnai užsiima trumpalaikiais paslaugų teikimais. V. Ž. paprašė palaukti, kol atvažiuos pirkėjai ir sumokės už automobilį pinigus, paaiškino, kad bijo būti apgautas. Jis su V. Ž. atėjo prie automobilio Audi 100, juodos spalvos, valstybinio numerio neprisimena, automobilis buvo senas, „įaugęs“ į žolę, matėsi, kad neeksploatuojamas. Automobilio langai buvo tvarkingi, neišdaužti, durelės uždarytos, bet ar jos buvo užrakintos, jis nežino. V. Ž. paskambino keliems automobilių supirkėjams. Su vienu jų susitarė dėl automobilio pardavimo už 200 Eur. V. Ž. susitarė, kad tie asmenys atvažiuos tą pačią dieną ir pasiims automobilį. Jie atvažiavo labai greitai, maždaug po pusvalandžio. Atvažiavo du vyrai su dviem lengvaisiais automobiliais. Vienas vyras atvažiavo pirmas, kitas maždaug po 10 minučių. V. Ž. su pirmu vyru nuėjo į jo automobilį pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, o jis liko laukti lauke. Pinigų perdavimo fakto jis nematė. Vyras, su kuriuo V. Ž. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, išlipęs iš automobilio iškart nuėjo link savo automobilio bagažinės, iš ten ištraukė metalinį kūjį, kuriuo išdaužė automobilio Audi 100 galinį kairės pusės stiklą. Tada įkišęs ranką patraukė užraktą ir atrakino vairuotojo dureles. Kitas vyras įlipęs į automobilį pradėjo laužyti vairo kolonėlės užraktą, o tas pirmas vyras, kuris sumokėjo pinigus, stovėjo šalia ir traukė vairą į save įsirėmęs koja į vairą, jis išgirdo traškėjimą ir suprato, kad jie sulaužė vairą. Girdėjo tarp tų vyrų kalbas dėl valstybinio numerio, vienas jų pasakė – tegul būna. Kol jie buvo prie automobilio, joks tralas į kiemą atvažiavęs nebuvo. Jis su V. Ž. nuėjo į parduotuvę ir ten V. Ž. jam davė 100 Eur, po to jie išsiskyrė.

14. 2022 m. rugpjūčio 24 d. liudijimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto 14-ame notarų biure po Č. J. K., kuris mirė 2022 m. gegužės 30 d., mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. 117/2022. Dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė – mirusiojo dukra A. K..

15. Antstolės I. B. 2022 m. lapkričio 25 d. paveldimo turto apyrašas Nr. 0011/22/01547, iš kurio matyti, kad paveldimo turto apyrašas sudarytas pagal A. K. prašymą bei pateikus duomenis apie įpėdinei žinomą palikėjo turtą, visus palikėjo skolinius reikalavimus ir skolines pareigas, palikėjo kreditorius ir skolininkus. Paveldimo turto apyraše, be kita ko, nurodyta ir transporto priemonė Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

16. 2022 m. lapkričio 14 d. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad V. G.-G. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), V. Ž., prisistatęs automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, pardavė už 400 Eur ne jam priklausantį automobilį, į kurį neturi jokių teisių.

17. 2022 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. G.-G. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Iš joje esančių duomenų matyti, kad sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 14 d. 16.50 val.; pardavėjas – V. Ž., pirkėjas – V. G.-G.; pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės kaina 400 Eur; skiltyje dėl informacijos apie įvykius ir trūkumus nurodyta, kad dokumentus ir raktus pametė; sutartis pasirašyta V. Ž. ir V. G.-G.

18. 2022 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė yra neapverta, nesaugoma, ji yra apšviesta, joje nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Automobilis stovi ant gruntinės dangos, aplink visa aikštelė yra išasfaltuota, stovi tam nepritaikytoje vietoje. Apžiūros metu automobilis yra uždarytas, bet neužrakintas, ant automobilio priekinės ir galinės dalies valstybinių numerių nėra. Kairės pusės keleivių durelių stiklas yra išmuštas, stiklo šukės guli automobilio salono viduje ir ant grindinio. Automobilio vairo kolonėlės apdailos plastmasės yra nuimtos, prietaisų skydelio apatinė dalis yra nuimta ir padėta priekinėje keleivio pusėje ant grindų.

19. 2022 m. lapkričio 22 d. V. G.-G. atsiųsta fotonuotrauka, kurioje užfiksuota automobilio Audi priekinė dalis ir du vyrai.

20. 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 14 d. policijos pareigūno kūno kamera (angl. body camera) užfiksuotas vaizdo įrašas (pavadinimas: „2022_1114_214637_004“, trukmė: 5 min. 1 sek.), kuriame policijos pareigūnas bendrauja su dviem vyrais (kaip nustatyta – V. G.-G. ir A. J.). Vienas vyras (V. G.-G.) paaiškina, kad buvo sutarta pirkti automobilį už 200 Eur, po to atvažiavo tralas iš Kauno, kurio vairuotojas pasiūlė 300 Eur, tad, galiausiai, sutarė automobilį nupirkti už 400 Eur. Prieš pirkimą jiems (vyrams) buvo pateikti pardavėjo asmens dokumentai, todėl jokių abejonių nekilo.

21. 2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas (ID 92087938612, skambučio pradžia – 2022 m. lapkričio 14 d. 18:48:51), gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Jame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: „BPC: 112. P1: labas vakaras, norėtume iškviesti policiją, nes buvo pirkimas-pardavimas, čia norėjo išvežti, bet išėjo savininkė. BPC: ką išvežti norėjo, nelabai supratau. P1: mašiną norėjo išvežti. Tuoj duosiu aš savininkę. P: Laba vakara. BPC: Labas vakaras, tai jūs... P: nu, vienu žodžiu, aš pamačiau, kad mašina yra dedama ant tralo tokio. Aš išėjau, mano vyras miręs ir aš nežinau, kas čia sako pirko iš kažkokio žmogaus. Aš to žmogaus visai net nežinau. BPC: O mašina oficialiai šiaip tai jūsų kaip ir, ane, aš taip supratau? P: Mašina yra, dar palikimas nėra įformintas. <...> BPC: O tai su dukra nebendravot? Čia gal ji pardavė, negali būti? P: Ne, ne, dokumentą parodė, kažkoks V. BPC: Nu supratau, sakykit man miestą ir adresą, kur esat, atsiųsiu policiją aiškintis jums. P: Čia mes esame (duomenys neskelbtini) <...> BPC: O tralo valstybinį matot duomenis mašinos? Padiktuokit. P: Mašinos mašinos (duomenys neskelbtini) <...> P: Čia mašina, kuri krauna, prie kurios yra pritvirtintas tralas. BPC: Gerai, supratau. Jūsų vardas, pavardė? P: Z. K.. <...>“

22. VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra Č. J. K..

23. 2023 m. sausio 12 d. taikos sutartis dėl turtinės žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43392-22, iš kurios matyti, kad V. Ž. įsipareigoja iki 2023 m. sausio 12 d. atsiprašyti V. G.-G. už sukeltą turtinę žalą ir žalą atlyginti iki 2023 m. vasario 15 d. pervesdamas 200 Eur bei iki 2023 m. kovo 15 d. pervesdamas 200 Eur. Taikos sutartis pasirašyta V. G.-G. ir V. Ž..

Motyvuojamoji dalis

24. Iš pateiktos bankinio pavedimo kopijos matyti, kad V. Ž. pervedė V. G.-G. 400 Eur, paskirties grafoje nurodydamas „Žalos atlyginimas nuo V. Ž.“.

25. Alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0451 (patikros sertifikato Nr. 1713728, galioja iki 2023 m. sausio 11 d.) patikrintas V. Ž. blaivumas ir 2022 m. lapkričio 14 d. 22.09 val. V. Ž. nustatytas 1,82 promilių girtumas.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

26. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. lapkričio 14 d.) galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas), kuriuo naujai išaiškinta nedidelės vertės turto sąvoka – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Kadangi V. Ž. apgaule savo naudai įgyto svetimo turto vertė neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, nuo 2023 m. birželio 1 d. yra laikoma nedidelės vertės turtu. BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir V. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

27. BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

28. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau nesutiko su gautų pinigų suma. V. Ž. tvirtino, kad už automobilį nukentėjusysis jam sumokėjo 200 Eur – 2 kupiūras po 100 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo V. Ž. parodymai, duoti šio baudžiamojo proceso metu, yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, todėl teismas juos (dalyje dėl įgytų pinigų sumos) vertina kritiškai. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė, kad jam pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas padavė 200 Eur – 2 kupiūras po 50 Eur ir 10 kupiūrų po 10 Eur. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad greičiausiai pirkėjas jam už automobilį sumokėjo 400 Eur, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių. Paskutinį kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad pasirašius sutartį vyras padavė sutartus pinigus – 200 Eur, t. y. 2 kupiūras po 100 Eur. Taigi, kaip matyti, apklausų metu V. Ž. keitė savo parodymus tiek dėl gautų pinigų sumos, tiek ir dėl to, kokiomis kupiūromis ši suma buvo sumokėta. Nors V. Ž. parodymus dėl 200 Eur gavimo teisme patvirtino liudytoju apklaustas V. L., tačiau šio asmens parodymus aptariamu aspektu teismas taip pat vertina kritiškai – jis yra kaltinamojo draugas, parodymus davė neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kadangi jam pačiam buvo pareikšti įtarimai dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be kita ko, ir šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nenuoseklūs. Teisme V. L. nurodė, kad kaltinamasis už automobilį prašė 400 Eur, bet gavo tik 200 Eur (2 kupiūras po 100 Eur), jis matė pinigų perdavimo faktą, tai vyko automobilyje, nors nematė tikslios pinigų sumos, bet matė, kad buvo kupiūros po 100 Eur, be to, iš karto po pinigų gavimo V. Ž. jam pasiūlė 100 Eur kaip skolos grąžinimą, vėliau parduotuvėje juos ir davė, o kitą 100 Eur pasiliko sau. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju V. L. nurodė, kad V. Ž. su pirkėjais susitarė dėl automobilio pardavimo už 200 Eur, pinigų perdavimo fakto jis nematė. Pažymėtina, kad V. Ž. nenurodė tokių aplinkybių, kad jis prašė pirkėjų 400 Eur, be to, teigė, kad pinigai jam buvo perduoti lauke, o ne automobilyje, o V. L. 100 Eur davęs ne kaip skolos grąžinimą, o kaip padėką už tai, kad šis buvo kartu su juo parduodant automobilį. Taigi, teismas neturi pagrindo tikėti prieštaringais kaltinamojo ir liudytojo V. L. parodymais, todėl šių parodymų dalimi dėl įgyto turto vertės nesivadovauja.

29. Tai, kad V. Ž. automobilį pardavė būtent už kaltinime nurodytą sumą – 400 Eur, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Nukentėjusysis V. G.-G. parodė, kad jie su V. Ž. telefonu susitarė dėl automobilio Audi 100 pirkimo kainos – 200 Eur. Jau esant prie automobilio, atvažiavo dar vienas pirkėjas, tuo metu transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo užpildyta, bet nebuvo pasirašyta. Kadangi šis pirkėjas buvo nukentėjusiojo pažįstamas, su juo sutarė, kad jis netrukdys pabaigti sandorio ir automobilio nepirks. Tuo metu, kad užtikrintų sandorio sudarymą, nukentėjusysis V. Ž. padavė 200 Eur. Po kelių minučių atvažiavo ir trečias pirkėjas su tralu iš Kauno, kuris pasiūlė automobilį įsigyti už 400 Eur. Tada nukentėjusysis irgi pasiūlė 400 Eur. V. Ž. pasirinko V. G.-G., nes jau buvo užpildę sutartį ir nukentėjusysis jau buvo padavęs jam 200 Eur. Vėliau nukentėjusysis kaltinamajam padavė dar 200 Eur. Viso davė 4 kupiūras po 100 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu V. G.-G. nurodė tokias pačias sandorio sudarymo aplinkybes, tik teigė, kad pirkėjas iš Kauno už automobilį siūlė 300 Eur, tačiau teismas šio prieštaravimo nelaiko esminiu, kuris leistų netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais. Tai, kad pirkti to paties automobilio buvo atvykęs dar vienas tralas, patvirtino liudytoju apklaustas A. J., buvęs įvykio vietoje, tokį faktą girdėjęs iš nukentėjusiojo nurodė ir liudytojas T. B. Liudytojas V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad V. Ž. dėl automobilio pardavimo pagal skelbimus skambino ne vienam pirkėjui. Tai, kad jau pradėjus pildyti pirkimo-pardavimo sutartį tarp asmenų vyko derybos dėl kainos, matyti ir iš šios sutarties turinio, t. y. transporto priemonės kaina sutartyje yra ranka pataisyta iš 200 Eur į 400 Eur. Nukentėjusysis V. G.-G. teisme paaiškino, kad kainą jis pataisė, kai atvažiavo tralas iš Kauno. Byloje yra policijos pareigūno kūno kamera filmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip dar įvykio vietoje V. G.-G. pareigūnui paaiškino, kad buvo sutarta pirkti automobilį už 200 Eur, viskas buvo surašyta, tada atvažiavo tralas iš Kauno, kurio vairuotojas pasiūlė 300 Eur, tada jis sumokėjo 400 Eur – vyko aukcionas. Liudytojai A. J. ir Z. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. G.-G. jiems teigė automobilį nusipirkęs už 400 Eur. Tokius pačius parodymus A. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tą patį ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusioji A. K.. Iš karto po įvykio pateiktame nukentėjusiojo protokole – pareiškime užfiksuota automobilio įsigijimo kaina – 400 Eur. Iš 2023 m. sausio 12 d. taikos sutarties, kurią pasirašė nukentėjusysis V. G.-G. ir kaltinamasis V. Ž., turinio matyti, kad šalys taip pat susitarė būtent dėl 400 Eur žalos atlyginimo, tokią sumą kaltinamasis nukentėjusiajam ir sumokėjo. V. Ž. teismui nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl jis savo noru nukentėjusiajam sumokėjo dvigubai didesnę pinigų sumą negu nurodo gavęs. Taigi, įvertinęs ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, kurie yra teisėti, pagrįsti, vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. Ž. už automobilį iš nukentėjusiojo gavo būtent 400 Eur. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šiuos pinigus V. Ž. įgijo savo naudai. Byloje nustatyta, kad parduoti automobilį buvo kaltinamojo mintis, dėl kurios jis su niekuo nesitarė, o po sandorio 100 Eur perduoti V. L. buvo kaltinamojo savanoriškas sprendimas.

30. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad šiuos pinigus, t. y. 400 Eur, V. Ž. įgijo apgaulės būdu. Tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis bei liudytojas A. J., tiesiogiai dalyvavę sudarant neteisėtą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, nurodė, kad V. Ž. prisistatė automobilio Audi 100 savininku ir pasiūlė V. G.-G. jį įsigyti. Jis V. G.-G. pateikė savo asmens dokumentą ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis nurodė iki susitikimo kelis kartus su V. Ž. kalbėjęs telefonu, vienas iš tų pokalbių galėjo vykti 2022 m. lapkričio 1 d., pokalbių metu kaltinamasis taip pat kalbėjo apie jam priklausančio automobilio Audi 100 pardavimą, teigė nerandantis (pametęs) šio automobilio dokumentų ir raktelių. Kad automobilis iš tiesų nepriklausė V. Ž., nukentėjusysis V. G.-G. sužinojo tik į kiemą išėjus Z. K., jau po to, kai sandoris buvo sudarytas, o kaltinamasis pasišalinęs iš įvykio vietos. Aptarti duomenys patvirtina, kad V. G.-G. buvo suklaidintas. Jam kaip naudotų automobilių prekyba besiverčiančiam asmeniui buvo natūralu įsigyti neeksploatuojamą nedidelės vertės automobilį. Nors pardavėjas nurodė nerandantis automobilio dokumentų ir raktelių, tačiau pateikė savo asmens dokumentą, todėl nukentėjusiajam jokių abejonių dėl to, kad jis yra transporto priemonės savininkas, nekilo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju apgaulė, t. y. kaltinamojo prisistatymas automobilio Audi 100 savininku, buvo naudojama būtent kaip V. G.-G. suklaidinimo ir jo turto, t. y. 400 Eur, užvaldymo būdas.

31. Nukentėjusiosios A. K. ir liudytojos Z. K. parodymai patvirtina, kad automobilis Audi 100 iki mirties priklausė Č. J. K., 2023 m. sausio 11 d. jį paveldėjo A. K., įvykio metu buvo tvarkomi palikimo priėmimo klausimai. Garso įrašas, kuriame užfiksuotas Z. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 14 d. Z. K. pranešė apie tai, kad kažkoks žmogus vardu V. ketino parduoti jos vyrui priklausantį automobilį, kurį turėjo paveldėti dukra A. K.. Iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 24 d. liudijimo matyti, kad Č. J. K. mirė 2022 m. gegužės 30 d., dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė – mirusiojo dukra A. K. Iš antstolės I. B. 2022 m. lapkričio 25 d. paveldimo turto apyrašo matyti, kad paveldimo turto apyrašas sudarytas pagal A. K. prašymą bei pateikus duomenis apie įpėdinei žinomą palikėjo turtą, visus palikėjo skolinius reikalavimus ir skolines pareigas, palikėjo kreditorius ir skolininkus. Paveldimo turto apyraše, be kita ko, nurodyta ir transporto priemonė Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ pažyma taip pat patvirtina, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas buvo Č. J. K..

32. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė žinojęs, jog automobilis Audi 100, kurį jis pardavinės, priklausė Č. J. K., kuris yra miręs, kam ši transporto priemonė priklausė po jo mirties, nurodė nesidomėjęs, taigi, V. Ž. neabejotinai suprato, kad automobilis jam nepriklauso ir teisės jį parduoti jis neturi. Nors V. Ž. tvirtino automobilį pardavinėjęs todėl, kad Č. J. K. nebuvo su juo atsiskaitęs už pagalbą, suteiktą iki jo mirties, vis tik, jokių tai patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Nepaisant to, jei kaltinamasis ir padėjo Č. J. K., o šis jam buvo žadėjęs tam tikrą atlygį, tai V. Ž. nesuteikė jokios teisės, panaudojant apgaulę, parduoti po jo mirties įpėdiniams priklausantį, t. y. svetimą, turtą.

33. Taigi, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Ž., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambino V. G.-G., kuris į elektroninę erdvę buvo patalpinęs skelbimus apie superkamus nenaudojamus automobilius, ir pasiūlė šiam nupirkti tariamai V. Ž. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 14 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjo šis automobilis, susitiko su V. G.-G., pateikė jam savo asmens dokumentą, prisistatė automobilio savininku ir jį neteisėtai pardavė už 400 Eur. Tokiais savo veiksmais V. Ž. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo įgijo jam priklausančius 400 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

III. Bausmės skyrimo motyvai

34. BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

35. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Ž. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų. Šia nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra atlyginta, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios A. K., savo veiksmus vertino neigiamai, nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi. V. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta . Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, per paskutinius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir už žemės sklypo netvarkymą, paskirta bauda sumokėta. V. Ž. vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nuo 2018 m. spalio 25 d. niekur oficialiai nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės terminą nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 6 mėnesius. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šios priemonės suteiks V. Ž. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skiriama bausmė turi būti efektyvi ir įvykdoma, skirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą, nėra galimybės, nes kaltinamasis pastaruosius penkerius metus niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi.

IV. Kiti klausimai

36. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

37. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktiniai diskai (3 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, V. Ž. įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinius diskus (3 vnt.) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. Ž., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teisėja Božena Mozūraitienė