- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- I-688-342/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Tauras“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, susipažinusi su pareiškėjos UAB „Tauras“ skundu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus), trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto (sprendimo) panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 06 27 raštą (sprendimą) Nr. 13SD-841 dėl nuomos teisės į žemės sklypą, kuriuo pareiškėja informuojama, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi 1994 06 16 valstybinės žemės nuomos sutartis po dviejų mėnesių bus nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes nenagrinėtinas teismų.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.
Iš pareiškėjos ginčijamo 2011 m. birželio 27 d. NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 13 SD-841 turinio, matyti, kad jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių.
Atsakovo 2011 06 27 rašte pareiškėjas informuojamas apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą po dviejų mėnesių Taigi iš rašto turinio matyti, kad atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjos atžvilgiu ginčijamame rašte neįtvirtino, raštas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. 2011 m. birželio 27 d. raštas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, nes pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šis raštas nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti administracinio ginčo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes (ABTĮ 22 straipsnis). Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010).
Pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Todėl įvertinus skundžiamo rašto turinį, atsižvelgus į pareiškėjos skundo esmę, reikalavimą, darytina išvada, kad šis raštas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakytina priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Akivaizdu, kad pareiškėjos reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, susidariusių tarp atsakovo ir pareiškėjos nuomos sutarties pagrindu. Todėl pažymėtina, kad valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine - komercine veikla. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos. Kadangi valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS525- 310/2008).
Skundą atsisakius priimti jo trūkumai neanalizuotini.
Atsisakius priimti skundą pareiškėjai grąžintinas žyminis mokestis 100 Lt, sumokėtas 2011 12 14 valstybei (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos UAB „Tauras“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus), trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto (sprendimo) panaikinimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai UAB „Tauras“.
Grąžinti pareiškėjai Uždarajai akcinei bendrovei „Tauras“ 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2011 12 14 valstybei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.