Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. (toliau – V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties V. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistė Žydrė Krivičienė 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. Ž. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje ir nubausta įspėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Ž. skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį matyti, kad V. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei ta aplinkybe, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. Ž. skundą dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Žydrės Krivičienės 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi byla buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai buvo įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi teismas padarė išvadą, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracija neišsamiai ir nekokybiškai atliko tyrimą byloje, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti 2018 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybėje užregistruotame P. Lukšio 18 namo, Kėdainiuose, gyventojų pareiškime nurodytų aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir paskyrė V. Ž. administracinę nuobaudą. Priimant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, teismas rėmėsi liudytojų A. M., S. U., B. P., D. Č., B. S., B. B., taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Ž. parodymais. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, o atsižvelgė į jų tarpusavio sąsajas, loginį ryšį. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodyta aplinkybė, kad liudytojos A. M., S. U., B. P., D. Č. siekė apkalbėti V. Ž., teismo vertinimu, laikytini deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais neparemtais teiginiais, todėl atmestini.

9. Skunde V. Ž. nurodo, kad byloje nebuvo jokio įrodymo, patvirtinančio faktą, kad ji darė pažeidimus – mėtė nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršė aplinką ir laikė prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose. Apeliantės teigimu, ji Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo nepažeidė, o šiame įstatyme taip pat nėra užsimenama apie bešeimininkių kačių maitinimą ir, kad tai galėtų būti traktuojama kaip pažeidimas. Skunde apeliantė atkreipia dėmesį, kad šis įstatymas nenukreipia į ANK dėl jos neva atliktų neteisėtų veiksmų ANK 366 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Tokie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. ANK 366 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-126 (redakcija nuo 2019 m. gegužės 30 d.) patvirtintų taisyklių 29.9 punktą. Bešeimininkių kačių šėrimo taisykles numato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 46 punktas, jog „Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose ir Aprašo 45 punkte nurodytu ženklu pažymėtose vietose. Asmenys, šeriantys bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.). Šiuo vadovaujantis, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. AD-1-1192 patvirtino taisykles (toliau – Taisyklės) „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje“. Šių taisyklių 40 punkte taip pat numatyta, kad „Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.)“. Administracinėn atsakomybėn V. Ž. patraukta ne dėl jos skunde nurodytų aplinkybių – nuorūkų, popieriaus ar įvairių atliekų mėtymo ar kitokio aplinkos teršimo bei prekių pakuočių laikymo tam tikslui nepritaikytose vietose. V. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl to, jog pro balkono langą purtė katinų plaukus, nesant savivaldybės leidimo šėrė bešeimininkius katinus greitai gendančiu maistu, po ko palikdavo nesutvarkytą šėrimo vietą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 35) bei tai, kad V. Ž., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati pripažino kieme šerianti kates. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai.

10. Skunde prašoma iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos, sietinos su apeliacinio skundo surašymu V. Ž. administracinio nusižengimo byloje. Kadangi V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, jos turėtos išlaidos laikomos nepagrįstomis, todėl iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos nepriteisiamos.

11. Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reguliavimą ir pagrįstai atmetė V. Ž. skundą dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Žydrės Krivičienės 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, dėl ko skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.