Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. gynėjo advokato Rimo Andrikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. gegužės 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą, apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. B. , pastarajam sužinojus L. C. elektroninės bankininkystės kodus prisijungti prie AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir turint duomenų, kad L. C. pardavė butą, dėl ko banko sąskaitoje turi 160 000 Lt, 2012 m. gegužės 9 d. E. B. nurodė AB „SEB banko“ savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) , kur pervesti pinigus. Po to, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. E. B. per septynis kartus, kaip lėšų pervedimo pagrindą nurodydamas neegzistuojančias notaro sutartis, pervedė iš L. C. sąskaitos į jo, t. y. D. A. , banko sąskaitą 50 500 Lt, kuriuos 2012 m. gegužės 11 d. 22 val. 15 min. jis nusiėmė AB DNB banko bankomate prekybos centre „BIG“, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, ir su E. B. pinigais pasidalino, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

D. A. pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą dėl savanaudiškų paskatų nužudyti L. C. , iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. B. , 2012 m. gegužės 22 d., E. B. pranešus, kad 2012 m. gegužės 23 d. apie 12 val. 30 min., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ateis L. C. , žinodamas, kad pastarasis turi grynųjų pinigų ir AB „SEB“ banko korteles ir kodus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, E. B. perdavus raktus nuo buto bei šaunamąjį ginklą, pistoletą „Alfa“, bendrai jų nusikalstamai veikai daryti, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, pistoletu „Alfa“ ir dviem peiliais, 2012 m. gegužės 23 d. apie 12 val., atvyko į butą minėtu adresu, kuriame laukė ateinančio L. C. , o pastarajam atvykus ir įėjus į butą, koridoriuje jį užpuolė – šovė du kartus L. C. į krūtinės sritį, o po to sudavė ne mažiau kaip keturis smūgių peiliu į veido sritį, padarydamas jam tris durtines – pjautines žaizdas veide kairio skruosto srityje, vieną žaizdą kakle jungo srityje, dvi pjautines žaizdas kairėje plaštakoje ir dvi šautines žaizdas krūtinės kairėje viršuje su įstrigusiais metaliniais šratais krūtinės audiniuose ir tokiu būdu, siekdamas kartu su E. B. pasisavinti jo turtą, rankinę, kurioje buvo 3 000 Lt, AB „SEB“ banko korteles ir kodus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, pasikėsino L. C. nužudyti dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. C. , sugriebus už peilio ašmenų, pavyko atrakinti buto duris, išbėgti į laiptinę ir šaukti pagalbos.

Be to, D. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą surinkti informaciją apie L. C. privatų gyvenimą, veikdamas kartu su E. B. , 2012 metų balandžio – gegužės mėnesiais, E. B. pasinaudojant elektroninės bankininkystės kodais, periodiškai prisijunginėjo prie L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , tikrino L. C. sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas, nuo 2012 metų balandžio mėnesio, gavo iš E. B. raktą nuo L. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašto dėžutės, bei nurodymus kasdien tikrinti L. C. paštą, tikrino pastarojo pašto dėžutę ir išiminėjo visą gaunamą korespondenciją, 2012 m. gegužės 12 d. 20 val. 07 min. prekybos centre „Senukai“, esančiame Ukmergės g. 244, Vilniuje, nupirko dvi poras žiūronų „Bilora Biligon“, kurių pagalba per atstumą sekė L. C. prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokiais savo veiksmais neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. C. gyvenimą.

Taip pat, D. A. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 metų gegužės mėnesį, Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, įgijo „C“ kategorijos nešaunamuosius ginklus – tris svaidomuosius peilius, kuriuos nuolat nešiojosi su savimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, D. A. buvo sulaikytas 2012 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas šio ir Vilniaus apygardos nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. gegužės 19 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad D. A. kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tarp jų – vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Už šiuos nusikaltimus jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba ir nesimoko, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kaltinamojo D. A. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta iš esmės pažeidus BPK 123, 225, 233 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo turėjo priimti baudžiamąją bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija, o ne teisėjas vienasmeniškai.

Be to, skundžiama nutartis nėra pakankamai pagrįsta, joje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Gynėjo teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas netinkamai interpretavo BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad D. A. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Be to, D. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais, tačiau ten negyveno ir nedribo apie mėnesį dėl kitų priežasčių. Tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir nevedęs, negali turėti įtakos jo socialinių ryšių įvertinimui. Be to, byloje yra konkretūs duomenys, kad nusikalstamas veikas D. A. padarė dėl kito asmens nusikalstamos įtakos. Būtent noras nutraukti ryšius su šiuo asmeniu, siekis atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus, sąlygojo kaltinamojo atvykimą į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas. Gynėjo tvirtinimu, šie duomenys buvo netinkamai įvertinti, nes paties kaltininko atvykimas į policiją, nuoširdus prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikaltimą negali būti pripažinti D. A. noru slėptis nuo teismo. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą.

Gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Kaltinamojo D. A. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti D. A. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kito įtariamojo parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. D. A. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, tarp jų ir priskiriamas sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), už kurias sankcijose numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde teisingai nurodoma, kad tai, jog jis, būdamas jauno amžiaus, nėra vedęs, savaime nėra pagrindas taikyti suėmimą. Tačiau D. A. iki suėmimo niekur nedirbo ir nesimokė, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, kas patvirtina, kad jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ir darbiniais ryšiais. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tai, kad kaltinamasis tikėdamasis išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo, pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nešalina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam D. A. teismas nepagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nors dalis nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. A. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad būdamas laisvėje jis planuotų daryti naujus nusikaltimus. Be to, D. A. praeityje nebaustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas paveiktas kito asmens. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas – nepagrįstas, todėl šalintinas.

Kaltinamajam D. A. taikomas suėmimas neprieštarauja nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, nurodančioms, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Atsakant į kaltinamojo gynėjo skundo argumentą dėl procesinio pažeidimo, teisėjui vienasmeniškai priimant skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad BPK 123 straipsnio 6 dalyje nėra kategoriškai numatyta, kad bylą perdavus teismui ir ją nagrinėjant trijų teisėjų kolegijai, taip pat kolegialiai turi būti sprendžiamas ir suėmimo taikymo (suėmimo termino pratęsimo) kaltinamajam klausimas. Tuo tarpu, pvz., BPK 130 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamu atveju, konkrečiai nurodomas sprendimų dėl suėmimo taikymo priėmimas Lietuvos apeliaciniame teisme (kolegialiai). Be to, iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai D. A. , perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat vienasmeniškai (t. 8, b. l. 167-174). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylos perdavimo teismui, išsprendžia BPK 232 – 233 straipsniuose nurodytus reikalavimus, po to, atskira nutartimi – ir kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimą tais atvejais, kurie numatyti BPK 225 straipsnio 2 dalyje (kai bylą turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija). Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, ateityje turėtų būti formuojama teismų praktika, kad pirmosios instancijos teisme proceso metu baudžiamąją bylą nagrinėjant trijų teisėjų kolegijai, kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimas (panaikinimas) visais atvejais turėtų būti sprendžiamas kolegialiai.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. A. gynėjo advokato Rimo Andrikio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.