Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama M. K. skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nubaustas subendrinta bausme - laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

2015-02-19 Klaipėdos apygardos teismas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį pakeitė ir M. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 182 str. 3 d., nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 3 d. ir baudžiamąją bylą dėl šių nusikalstamų veikų nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kita nuosprendžio dalis, tame tarpe ir bausmės rūšis bei dydis, palikta nepakeista.

2015-04-08 Šilutės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. K. prašymas, įsigaliojus LR BK 2015-03-24 įstatymo pataisoms peržiūrėti baudžiamąją bylą bei 2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o paskirti vieną iš alternatyvių bausmių – baudą arba areštą. Nesant galimybei taikyti alternatyvios bausmės, prašo nuosprendį švelninti, kadangi atsižvelgiant į įstatymų pakeitimus, keičiasi ir jo teisinė padėtis, t y. neturėtų būti skaičiuojami teistumai, kuriuos turėjo būdamas nepilnametis, taip pat panaikinta speciali taisyklė recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę, o tai sudaro galimybę bausmės vykdymą atidėti

2015-05-04 Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi nuteistojo M. K. prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

Įvertinęs turimą medžiagą ir apylinkės teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015-03-19 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-03-24 BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju naujasis baudžiamasis įstatymas nenumato net formalios galimybė palengvinti nuteistojo M. K. teisinę padėtį.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. K. teistas 14 kartų, nusikalstamas veikas už kurias jis nuteistas šį kartą, padarė atlikdamas anksčiau paskirtą bausmę.

Teismas bausmės rūšį ir jos dydį parinka atsižvelgdamas į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimas yra teismo diskrecijos teisė. Įstatymai nedraudžia ir pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, tik toks skyrimas privalo būti motyvuotas. 2015-03-19 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015-03-24, pakeistas BK 56 straipsnis, kur panaikinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau tiek žemesnės instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę M. K., įvertino ne tik jo buvusius teistumus, bet ir eilę kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 str. 2 d., o būtent: padarytų nusikaltimų pobūdį, jų mąstą, tai, kad nusikalstamas veikas M. K. padarė atlikdamas paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietose, buvo visų nusikalstamų veikų iniciatorius, nesigaili nusikaltęs, nuolat daro nusikaltimus, kas rodo, jog skiriamos bausmės jam nedaro teigiamo poveikio, todėl ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo argumentas, kad teismas turėjo taikyti įsigaliojusias pataisas ne subendrinus bausmes, o kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, visiškai nepagrįstas, kadangi vadovaujantis bausmių skyrimo pagrindais , jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę ( BK 63 str. 1 d.). Tokiu atveju BK 75 str. nuostatos yra taikomos ne paskyrus bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, bet paskyrus galutinę subendrintą bausmę. O kaip iš pateiktų duomenų matyti, kad 2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tinkamas bausmės paskyrimo klausimas jau buvo sprendžiamas priimant 2015-02-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir jį iš dalies tenkinant.

Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas pripažįsta, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-05-04 nutartimi, tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo M. K. prašymą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nutartį.

Nutartis neskundžiama.