Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei Z. S. N., atsakovo A. J. atstovėms advokatėms N. F., S. B., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. N. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.), tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš atsakovo reikalauja: pusės sumos, sumokėtos už namo adresu (duomenys neskelbtini), draudimo įmokas - 5670 Lt/2 = 2835 Lt; draudimo kompanijos neišmokėtos nuostolių sumos - 10973,47 Lt; pusės draudimo kompanijos prie nuostolių nepriskaičiuotos sumos (579 Lt ir 650 Lt), iš viso l229 Lt/2 = 614,50 Lt; pusės už elektros instaliacijos prekes sumokėtos sumos 128,56/2 = 64,28 Lt. Iš viso reikalauja iš atsakovo 14487,25 Lt.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas, trečiojo asmens atstovas. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Trečiojo asmens atstovo nedalyvavimo posėdyje priežastys nežinomos, atsakovo atstovė nurodė, kad pastarasis yra išplaukęs į jūrą, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Atsakovą atstovauja advokatės. Byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jos nuomone, atsakovas yra tinkamas, nepageidauja, kad atsakovu būtų patraukta draudimo bendrovė. Prašė atsakovo prisidėti prie remonto, bet šis į prašymus nereagavo (b.l.18). Elektros instaliacija buvo remontuojama po gaisro galimai rugpjūčio mėnesį. Draudimo bendrovės atstovai jai aiškino, kad kol nesibaigs baudžiamoji byla, tol puse draudimo sumos nemokės. Pasibaigus bylai, draudimo bendrovė likusios draudimo išmokos dalies taip ir neišmokėjo. Žadėjo esant A. J. sutikimui išmokėti. Namą ji apdraudė savo vardu, tam A. J. davė sutikimą. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Z.S. N. ir A. J. 1998-12-10 įsigijo po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.6). 2005-08-31 A. J. sutiko, kad namą apdraustų Z.S. N. (1 t., b.l.7). Būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad Z.S. N. su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., draudimo sutartį draudimo laikotarpiui nuo 2007-08-31 iki 2008-08-30 (1 t., b.l.57-58). Z.S. N. už laikotarpį nuo 2005-08-31 iki 2010-08-30 sumokėjo 5670 Lt draudimo įmokų AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l.8). 2008-05-27, 2008-07-25, 2008-09-29 priimti sprendimai Z.S. N. išmokėti 7762,43 Lt, 265 Lt, 2946,04 Lt draudimo išmokas (1 t., b.l.64, 67, 68, 70). Turto žalų vertintojo J. S. dėl 2008-04-11 kilusio gaisro apskaičiuotas nuostolio dydis – 22146,93 Lt, Z.S. N. nuosavybės teise priklausančiai daliai apskaičiuotas nuostolio dydis 11073,47 Lt, išmokėta draudimo išmoka – 8027,43 Lt, franšizė – 100 Lt, išmokama priemoka 2946,04 Lt (11073,47 Lt – 8127,43 Lt) (1 t., b.l.9). J. S. sudaryta lokalinė sąmata (1 t., b.l.65-66). UAB „Rigelis“ lokalinėje sąmatoje nurodyta namo remonto darbų kaina – 20630 Lt, Z.S. N. sumokėta (1 t., b.l.10-11, 12, 71, 73-76, 89). R. R. už elektros remonto darbus 2008-08-20 Z.S. N. sumokėjo 788,56 Lt (1 t., b.l.13, 78), už katilo remonto darbus UAB „Junkvila“ sumokėta 915 Lt (1 t., b.l.14, 15), už elektros prekes UAB „Elektrobalt“ – 128,56 Lt (1 t., b.l.16). UAB „Jukvila“ dujinio katilo remonto darbų kaina Dujinių katilų remonto akte nurodyta 265 Lt (1 t., b.l.69). 2012-06-06 AB „Lietuvos draudimas“ rašte nurodyta, kad Z.S. N. ir A. J. interesai yra iš esmės skirtingi, dėl yra pagrindo manyti, kad Z.S. N. neturi draudimo intereso dėl A. J. priklausančios namo dalies, todėl draudimas pagrįstai išmokėjo ½ dydžio draudimo išmoką. Panašiai nurodyta ir 2012-09-28 rašte (1 t., b.l.17, 83). Fotonuotraukos apie namo sugadinimus (1 t., b.l.109-128). 2013-04-09 A. J. pasirašė sutikimą, kad draudimo suma būtų išmokėta Z.S. N. (1 t., b.l.131). Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-18 sprendimu buvo atidalyta ieškovo A. J. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei Z. S. N. priteista namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. J. už ½ dalį namų valdos iš atsakovės Zitos S. N. priteista 190 000 Lt kompensacijos (1 t., b.l.132-135). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-11-14, A. J. dėl 2008-04-11 veikos išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d. (1 t., b.l.146-169).

Dėl draudimo įmokų priteisimo.

Ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti puse sumos, jos sumokėtos už namo adresu Ramunių g. 13, Jakų k., Klaipėdos r., draudimą, t.y. 2835 Lt (5670 Lt/2).

Byloje nustatyta, kad ieškovei su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį turėdama atsakovo A. J. sutikimą, sudarė ieškovė Z.S. N.. Pastaroji, vykdydama draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ už laikotarpį nuo 2005-08-31 iki 2010-08-30 sumokėjo 5670 Lt draudimo įmokų. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė, sudarydama draudimo sutartį dėl viso gyvenamojo namo draudimo, šią sutartį sudarė ne tik dėl savo, bet ir dėl atsakovo turtinių interesų (Draudimo įstatymo 100 str.).

CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK 6.1004 str. 1 d. įtvirtina draudėjo (naudos gavėjo) pareigą už draudiminę apsaugą mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Draudimo įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, kad draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudėjo pareiga mokėti draudikui draudimo įmokas įtvirtinta Būsto draudimo taisyklių Nr. 064, patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2006-12-14 sprendimu Nr.139, 1.3, 2.6.3 punktuose. Pažymėtina, kad tiesioginė pareiga naudos gavėjui – asmeniui, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (Draudimo įstatymo 2 str. 49 d., 100 str.), mokėti draudimo įmokas įstatyme nėra numatyta, o CK 6.1004 str. 3 d. numatyta tik draudiko teisė įvykus draudiminiam įvykiui įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką. Šiuo atveju 2007-08-10 Būsto draudimo liudijime (1 t., b.l.57-58) draudėju nurodyta ieškovė Z.S. N.. Todėl būtent ji, vykdant minėtas teisės aktų nuostatas privalėjo mokėti ir mokėjo draudikui draudimo įmokas. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra savanoriška, sudaroma tarp draudėjo ir draudiko, joje šalys gali laisvai susitarti ir nurodyti asmenį, kuris, įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę į draudimo išmoką. Draudėjo teisė reikalauti iš naudos gavėjo sumokėtų draudimo įmokų nėra nustatyta, juolab, kad šiuo atveju atsakovas A. J. draudimo išmokos pagal ieškovės sudarytą draudimo sutartį net nėra gavęs.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl dalies draudimo įmokų jai priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl draudimo bendrovės neišmokėtos nuostolių sumos priteisimo.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, šalindama 2008-04-11 įvykusio gaisro padarinius, gyvenamajam namui, esančiam adresu Ramunių g. 13, Jakų k., Klaipėdos r., remontuoti patyrė išlaidų, kurių, atsižvelgiant į tai, kad minėtas namas šalims priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tik ½ dalį atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė prašo iš atsakovo A. J. priteisti AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėtą nuostolių sumą - 10973,47 Lt.

CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Draudimo įstatymo 100 str. numato, kad draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėju (asmeniu, turinčiu teisę gauti draudimo išmoką) gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Tokiu atveju teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi naudos gavėjas (Draudimo įstatymo 95 str.).

Šiuo atveju ieškovė sudarydama būsto draudimo sutartį apdraudė ne tik jai, bet ir atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tokiu būdu buvo apdrausti atsakovo A. J. turtiniai interesai ir jis pagal minėtas teisės aktų nuostatas tapo naudos gavėju, t.y. asmeniu, turinčiu teisę gauti draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą išmokėti draudimo išmokos, tenkančios A. J., dalį, motyvavo ir ieškovė sprendžiamą reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas nepateikė sutikimo, kad minėta draudimo išmokos dalis būtų išmokėta ieškovei Z.S. N. (1 t., b.l.17). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės 2012-12-12 prašymo nurodyti, ar jis sutinka, kad Z.S. N. būtų išmokėta visa draudimo suma už namo remonto darbus, negavo, nes nuo 2012-10-30 iki 2012-12-14 buvo išplaukęs į jūrą, todėl neturėjo galimybės tokio sutikimo duoti, nors tokį sutikimą būtų davęs. Atsakovas pateikė AB Limarko laivininkystės kompanijos raštą, kuriame nurodyta, xxkad 2012-10-30 - 2012-12-14 laikotarpiu A. J. dirbo motorlaivyje „America Feeder“ ir buvo plaukiojime jūroje (1 t., b.l.28). Ieškovė pateikė AB „Lietuvos paštas“ duomenis, kad minėtas prašymas (pašto siunta) pristatytas ir įteiktas gavėjui 2012-12-14 (1 t., b.l.19, 39-40). Pažymėtina, kad nors tuo metu atsakovas dėl teismui nežinomų priežasčių sutikimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo nedavė, tačiau 2013-04-09 tokį sutikimą atsakovas pasirašė (1 t., b.l.131), kas rodo jo, kaip naudos gavėjo, valią nepretenduoti į draudimo kompanijos apskaičiuotą jam tenkančią draudimo išmokos dalį. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje bei šios draudimo bendrovės byloje esančių raštų (1 t., b.l.17, 55, 82, 83, 86) matyti, kad draudimo išmokos dalis ieškovei nebuvo išmokėta motyvuojant ne tik tuo, jog nėra A. J. sutikimo, bet ir dėl senaties, priešingų šios bylos šalių interesų ir pan. Vienok, pažymėtina, kad šioje dalyje sprendžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtų nuostolių sumą iš atsakovo, o ne reikalavimas draudimo bendrovei priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį, todėl trečiojo asmens atsikirtimai šioje byloje nenagrinėtini, o spręstinas tik ieškovės reikalavimo atsakovui pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atsakovui priteisti AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėtą nuostolių sumą - 10973,47 Lt, yra kilęs iš draudimo teisinių santykių, nes minėti nuostoliai atsirado įvykus draudiminiam įvykiui ir buvo apskaičiuoti draudimo kompanijos, atsakovas pareigos šiuos nuostolius atlyginti ieškovei neturi, todėl ieškovės reiškiamu pagrindu šioje dalyje ieškovės ieškinys, atmestinas.

Dėl draudimo bendrovės neapskaičiuotos nuostolių sumos priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti puse AB „Lietuvos draudimas“ dėl gyvenamojo namo remonto darbų patirtų prie nuostolių nepriskaičiuotos sumos 614,50 Lt (579 Lt + 650 Lt)/2), puse už elektros instaliacijos prekes sumokėtos sumos 64,28 Lt (128,56 Lt/2). Nurodė, kad draudimo kompanija, apskaičiuodama draudimo išmoką, ją sumažino 579 Lt (skirtumas tarp medinių ir plastikinių dailylenčių), už dujinio katilo remontą vietoje 915 Lt apskaičiavo 265 Lt išmoką, liko 650 Lt suma. Be to, taisant elektros instaliaciją, UAB „Elektrobalt“ ji sumokėjo 128,56 Lt už įsigytas elektros instaliacijai reikalingas priemones. Reikalauja dalies šių išlaidų iš atsakovo kaip iš bendraturčio.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-18 sprendimu buvo atidalyta A. J. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir Z. S. N. priteista namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini)., o ieškovui A. J. už ½ dalį namų valdos iš atsakovės Z. S. N. priteista 190 000 Lt kompensacijos (1 t., b.l.132-135). Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 papildomu sprendimu nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-18 sprendimu Z. S. N. priteistą namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), sudaro gyvenamasis namas ir žemės sklypas (1 t., b.l.136-138). Kaip matyti iš 2010-05-18 sprendimo, sprendžiant dėl kompensacijos už namų valdos dalį iš Z.S. N. A. J. priteisimo, toje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo nurodant, kad šis klausimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo pareikšti kaltinimai A. J. dėl 2008-04-11 kilusio gaisro pagal BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d. Taigi, dalinant tarp šalių namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir sprendžiant kompensacijos klausimą, nebuvo vertinamos ieškovės patirtos išlaidos šalinant gaisro padarinius. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-11-14, A. J. dėl 2008-04-11 veikos buvo išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d., o Z.S. N. civilinis ieškinys 37584,47 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies jai priteisiant 1300 Lt (Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-14 nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2011-05-30 nuosprendis – padidinta iki 2080 Lt) už kitomis nusikalstamomis A. J. veikomis padarytą žalą. Tai, kad Z.S. N. nebuvo atlyginta dėl įvykio padaryta turtinė žala baudžiamojoje byloje neužkerta jai kelio šios žalos reikalauti civilinio proceso tvarka. Taigi, byloje nustatyta, jog ieškovės patirtos bendro su atsakovu turto remonto išlaidos, kurios nebuvo apskaičiuotos ir įtrauktos į draudimo išmokos sumą, ieškovei nėra atlygintos.

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.82 str. 3 d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad turto žalų vertintojo J. S. dėl 2008-04-11 kilusio gaisro apskaičiuotas nuostolio dydis – 22146,93 Lt, iš jų – 265 Lt už UAB „Junkvila“ dujinio katilo remontą, iš UAB „Rigelis“ atliktų darbų sumos minusuota 579 Lt skirtumas tarp medinių ir plastikinių dailylenčių (1 t., b.l.9). Nors 2008-06-18 UAB „Junkvila“ dujinių katilų remonto akte nurodyta, kad katilo remonto kaina – 265 Lt, tačiau, iš 2008-06-19 PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog UAB „Junkvila“ apskaičiuota katilo remonto darbų kaina – 915 Lt, šią sumą Z.S. N. sumokėjo (1 t., b.l.14, 15, 69). Tokiu būdu, matyti, kad į draudimo išmokos sumą nebuvo įskaičiuota 650 Lt nurodytų darbų vertė. Taip pat apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo įskaičiuota elektros prekių vertė – 128,56 Lt, pagal UAB „Elektrobalt“ 2008-08-11 PVM sąskaitą – faktūrą (1 t., b.l.16), bei minusuotas 579 Lt skirtumas tarp medinių ir plastikinių dailylenčių (1 t., b.l.9), ieškovė šią sumą UAB „Ringelis“ buvo sumokėjusi kartu su bendra apskaičiuota 20629,94 Lt suma (1 t., b.l.89). Nurodytų verčių atsakovas iš esmės neginčija. Tokiu būdu, konstatuojant, kad atsakovas A. J., kaip ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas privalėjo proporcingai turimai daliai prisidėti prie bendro su ieškove turto išlaikymo ir išsaugojimo, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, jai iš atsakovo priteisiant 678,78 Lt (579 Lt + 650 Lt + 128,56 Lt)/2) nuostolių atlyginimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 435 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l.5). Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l.129,130).

Byloje ieškovė reiškė tris reikalavimus, iš kurių du atmestini, o vienas tenkintinas. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 1/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 145 Lt (435 Lt/3), o atsakovui iš ieškovės – 2/3 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 806,67 Lt (1210 Lt/3 x 2) (CPK 93 str.). Užskaičius atsakovo ieškovei mokėtiną sumą, iš ieškovės atsakovui priteistinas 661,67 Lt (806,67 Lt – 145 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei Zitai S. N. iš atsakovo A. J. (A. J.) priteisti 678,78 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis Lt 78 ct) nuostolių atlyginimą (atlikus užskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta iš dalies, esant prašymui vykdomasis raštas išduotinas tik dėl 17,11 Lt nuostolių atlyginimo).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovui A. J. (A. J.) iš ieškovės Z. S. N. priteisti 661,67 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt vieną Lt 67 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (atlikus užskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta visiškai, esant prašymui vykdomasis raštas neišduotinas).

Užskaičius ieškovės Zitos S. N. sumas mokėtinas atsakovui A. J. (678,78 Lt (ieškovei priteistas nuostolių atlyginimas) - 661,67 Lt (atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos)= 17,11 Lt, laikytina, jog atsakovas įvykdė dalį reikalavimo (661,67 Lt) dėl nuostolių atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.