- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-5911-1031/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02234-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Ernestas Šukys (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina B. A. priėmė palikimą po savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo P. A. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai B. A. ir P. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai buvo įgiję nekilnojamojo turto – ½ dalį namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties motina į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėja pažymėjo, kad pareiškėjos motina B. A. po savo sutuoktinio P. A. mirties santuokoje įgytą turtą – dalį namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojosi jais kaip savais - name nuolat gyveno, rūpinosi turto išlaikymu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už namo išlaikymą. Tokiais savo veiksmais per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą faktiškai priėmė po sutuoktinio P. A. mirties likusį palikimą: namo ir ūkinio pastato dalį bei turėtus buities reikmenis (baldus, namų apyvokos daiktus). Pareiškėja laiko, kad motinai likus faktiškai gyventi po sutuoktinio mirties ji palikimą priėmė faktiniu turto valdymu.
(duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos motina, todėl pareiškėja kreipėsi į Šiaulių rajono notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo į motinos palikimą, tačiau nepaisant to, kad pareiškėja priima palikimą, atsiradusį po motinos mirties, nėra duomenų, kad jos motina būtų priėmusi palikimą, atsiradusį po pareiškėjos tėvo mirties. Todėl pareiškėja prašo nustatyti tokį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų vienareikšmiškai galima nustatyti, kad palikimas buvo priimtas aktyviais veiksmais per 6 mėnesių terminą, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo E. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja prašymų papildyti bylos medžiagą iki teismo posėdžio nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėja yra B. A. ir P. A. duktė (12 b. l.). Suinteresuotas asmuo E. M. taip pat yra B. A. ir P. A. duktė (8 b. l.). Kiti B. A. ir P. A. vaikai yra mirę (7, 10-11, 52-53 b. l.). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su B. A. (13, 53 b. l.). Po pareiškėjos tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (17, 20, 21, 22 b. l.). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs (19 b. l.). Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). Tuo pagrindu pareiškėjai 2020-01-24 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, mirus B. A. (26 b. l.).
(duomenys neskelbtini) metais, kai mirė P. A. galiojo 1964 metų redakcijos LTSR civilinis kodeksas (toliau - 1964 m. CK). Galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalis iš esmės numatė dabartiniam teisiniam reguliavimui tapačius palikimo priėmimo būdus, kurių vienas yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 3 dalis).
B. A. ir P. A. iki P. A. mirties buvo sutuoktiniai. B. A. paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos motinos B. A. paveldėjimo teisė būtų atimta, ji turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos motinos B. A. gyvenamąją vietą patvirtina, kad iki sutuoktinio mirties ir po jos pareiškėjos motina gyveno pareiškėjos tėvams priklausančioje dalyje namo, esančiame (duomenys neskelbtini) (23 b. l.). Likusi gyventi minėtame name ji ir toliau naudojosi ir rūpinosi visu turtu kaip savu - mokėjo mokesčius (žemės mokestį, už elektros energiją, už atliekų tvarkymą), praėjus mėnesiui po sutuoktino mirties (duomenys neskelbtini) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), apdraudė privalomuoju draudimu (44-48 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad B. A. po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra priėmusi savo motinos turto dalį, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.