Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atstovo advokato Stepono Špogio atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4834-179/2014, kuria pareiškėjų V. Ž. ir V. Ž. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2014-10-13 Alytaus rajono apylinkės teisme gautas V. Ž. ir V. Ž. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

2014 m. lapkričio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gauta pareiškėjų patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 7-8).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys yra reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį pareiškėjai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe bei konkrečiai įvardijama kaip turtas yra pasidalijamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2014 m. spalio 7 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodė, kad santuokoje įgytą butą sutuoktiniai pasidalija lygomis dalimis bei įvardijo kurios konkrečiai patalpos atitenka kiekvienam iš sutuoktinių bei kurios patalpos lieka bendro naudojimo. Taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas automobilis lieka bendro naudojimo. Pirmosios instancijos teismas 2014-10-13 nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti: santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti pareiškėjams tenkančių turto dalių paskaičiavimą, kam po santuokos nutraukimo priklausys automobilis bei pateikti tikslų buto padalinimo planą – projektą. Pareiškėjai šios nutarties neskundė. Vykdydami teismo nutartį, pareiškėjai pateikė patikslintą (2014 m. lapkričio 3 d.) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte nurodė, kad butas yra pasidalinamas dalinės nuosavybės teisėmis sekančiai: patalpos pažymėtos plane 115-5 ir 115-6 (bendras plotas 16,65 kv.m.) atitenka V. Ž., patalpos pažymėtos plane 115-3 ir 115-4 (bendras plotas 12,32 kv.m.) atitenka V. Ž., patalpos pažymėtos plane 115-7 ir 115-8 (bendro naudojimo patalpos - 20,05 kv.m.) ir patalpos pažymėtos plane 115-1 ir 115-2 (prieškambaris ir tualetas) lieka bendro naudojimo patalpomis, kuriomis naudojasi abu pareiškėjai. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog automobilis lieka bendro naudojimo. Įvertinus patikslintos sutarties turinį matyti, kad sutartis iš esmės nebuvo koreguota, atsisakyta tik 2014-10-07 sutarties 2 punkte nurodytos sąlygos, kad butas yra dalinamas lygiomis dalimis. Taigi patikslintoje sutartyje liko nenurodytos konkrečios nekilnojamojo turto dalys tenkančios kiekvienam iš pareiškėjų. Pačioje sutartyje yra nurodyta, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamajam turtui bus taikomas dalinės nuosavybės teisinis režimas, kas reiškia, kad privalo būti nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sutartyje nurodyta kurios patalpos atitenka kiekvienam iš pareiškėjų ir kurios patalpos bus bendro naudojimo nurodant šių patalpų pažymėjimą plane ir jų plotus. Įpareigodamas nurodyti pareiškėjams tenkančių turto dalis, pirmosios instancijos teismas iš esmės įpareigojo atlikti pareiškėjus matematinius veiksmus, t.y. pagal tenkantį buto plotą apskaičiuoti kiekvienam iš jų tenkančią dalijamo buto dalį. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas įpareigojo pareiškėjus atlikti veiksmus, prieštaraujančius jų interesams ar susitarimui. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose nagrinėjamose ypatinga teisena, teismas privalo būti aktyvus, todėl dalijamo buto dalių, tenkančių kiekvienam sutuoktiniui klausimą teismas galėtų išspręsti ir bylos nagrinėjimo metu, tad vien tai, kad nenurodytos turto dalys paprastai nebūtų kliūtis priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Tačiau nagrinėjamu atveju pateiktoje sutartyje nurodytas V. Ž. atitenkančių patalpų plotas (16,65 kv.m.) neatitinka kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateiktame buto plane nurodytų patalpų ploto (16,30+1,35=17,65), analogiška situacija ir su patalpų, pažymėtų plane 115-7 ir 115-8 plotais, kurių plotas pagal byloje esantį planą yra 22,05 kv. m., o ne 20,05 kv.m. kaip nurodyta sutartyje. Esant šiems neatitikimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti – apskaičiuoti pareiškėjams tenkančio turto dalis. Pirmosios instancijos teismas kaip trūkumą taip pat nurodė tai, kad yra nepateiktas buto padalinimo plano projektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad padalinus nekilnojamąjį turtą yra būtina nustatyti naudojimosi tvarką šiuo turtu. Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių sutarimu gali būti valdomas ir nesant nustatytos naudojimosi juo tvarkos. Todėl ne visais atvejais yra reikalinga pateikti naudojimosi tvarkos plano projektą. Nagrinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nurodė kokios konkrečiai patalpos atitenka kiekvienam iš pareiškėjų bei kurios patalpos bus naudojamos bendrai, t.y. iš esmės susitarė dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo. Kadangi pareiškėjai patys pageidavo, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka – pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo pateikti tikslų buto padalinimo plano projektą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nutraukus santuoką pasibaigia sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisinis režimas (CK 3.100 str. 4 p.), todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo būti susitarta dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Nagrinėjamu atveju tiek 2014 m. spalio 7 d. sutartyje, tiek patikslintoje 2014 m. lapkričio 3 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (3 punktas) nurodyta, kad santuokoje įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) lieka bendro naudojimosi, t.y. jungtine nuosavybe priklausantis turtas nėra pasidalintas. Nors šis trūkumas buvo nurodytas 2014 m. spalio 13 d. nutartyje – teikiant teismui patikslintą sutartį liko nepašalintas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pareiškėjams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams (CPK 155 str. 3 d.).

Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi nuspręsdamas prašymą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.