Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir darbdaviu, savo vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), statybos objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-10-05 iki 2016-12-05 leido nelegaliai dirbti apdailos dažymo darbus K. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudaręs su juo 2016-10-05 darbo sutartį, tačiau apie darbuotojo įdarbinimą nepranešęs VSDFV Vilniaus teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

I. P. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai galėjosi. Paaiškino, kad jo įmonėje dirbantis atsakingas asmuo neperdavė reikiamoms institucijoms dokumentų, susijusių su asmens įdarbinimu. Kadangi jis yra įmonės vadovas, prisiima atsakomybę. K. J. įmonėje jau nebedirba. Prašo teismo atsižvelgti į žmogišką klaidą.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas administracinio nusižengimo protokolą palaikė. Paaiškino, kad pažeidimas yra įrodytas, todėl prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose, atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad I. P. pripažino padaręs pažeidimą ir teigė, kad tai atsitiko dėl žmogiškosios klaidos (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), K. J. rašytiniai paaiškinimai, kad jis, turėdamas 2016-10-06 sudarytą darbo sutartį, nuo 2016-10-05 iki 2016-12-05 dirbo dažytoju UAB (duomenys neskelbtini) objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau kai susirgęs gruodžio mėnesį kreipėsi į Alytaus polikliniką sužinojo, jog nėra draustas socialiniu draudimu (b.l. 4-5); UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų M. R. ir J. D. paaiškinimai, kad įmonės objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini) salone dirbo K. J., kuris kartu su kitais darbininkais įmonės autobusu buvo vežiojamas į darbą iš Alytaus (b. l. 7-8), UAB (duomenys neskelbtini) ir K. J. 2016-10-06 sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad ši darbo sutartis įsigalioja 2016-10-06, darbuotojas pradeda dirbti 2016-10-07 (b. l. 9-12), UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio - gruodžio mėnesių darbo laiko apsakitos žiniaraščiai, kurių darbuotojų sąrašuose K. J. nėra (b.l. 20-22), VSDFV darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos išrašas apie laikotarpiu nuo 2016-10-05 iki 2016-12-05 UAB (duomenys neskelbtini) dirbusius asmenis, tarp kurių darbuotojo K. J. nėra (b.l. 23-24), kita bylos medžiaga, taip pat I. P. rašytinis paaiškinimas (b.l. 3) ir jo parodymai teisme.

Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). Šio įstatymo 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 punktas); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 punktas). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK.

I. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2017-01-20 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kai į Alytaus valstybinės darbo inspekcijos skyrių kreipėsi K. J. dėl jo nelegalaus įdarbinimo. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pažeidimas, kurio požymiai atitinka galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, buvo padarytas ir paaiškėjo iki 2017-01-01, kai 2016 m. gruodžio mėnesį buvo patikrinti duomenys VSDFV duomenų bazėje, todėl teismas daro išvadą, jog I. P. veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta švelnesnė atsakomybė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Dėl to I. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto pažeidimo kvalifikavimą teismas patikslina ir, vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teiseną vykdo pagal ANK.

I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nelegaliai darbuotojo išdirbtą laiką, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, anksčiau nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimą), todėl teismas sprendžia, kad I. P. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutarė:

I. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17064720307. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).