- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- A15.-2967-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02307-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. 2020 m. rugsėjo 1 d., 07.57 val. Kaune, ties Griunvaldo g. 8, vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Tesla Model 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (į priekinę dalį), ir jį apgadino, bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija M. G. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 1-2), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: 2020 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 3-4); automobilio „Tesla Model 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija (b. l. 5-6); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7); VĮ „Regitra duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9); transporto priemonės - automobilio „Tesla Model 3“, valst. Nr. EV2645, apžiūros protokolas, fotolentelės (b. l. 10-16); asmens duomenys (b. l. 17); M. G. 2020 m. spalio 8 d. ir 9 d. paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 8.00 val. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Griunvaldo g. ir joje priparkavęs automobilį, nuėjo pas draugą į namus, 2020 m. spalio 8 d. policijos pareigūnas jį iškvietė dėl autoįvykio, parodė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip jis parkavosi šalia automobilio „Tesla“, išlipęs iš automobilio pamatė, kad veikia automobilio „Tesla“ signalizacija, tačiau kad jis būtų prisilietęs, atsirėmęs į minėtą automobilį, nejuto, jokių matomų pažeidimų ant šio automobilio nepastebėjo, dėl to įvykio nesureikšmino, tačiau pripažįsta savo kaltę, kad parkuodamasis galėjo prisiliesti prie automobilio „Tesla“, tačiau to nepajuto, dėl padaryto pažeidimo gailisi, atsiprašo, kad blogai įvertino situaciją, jo vairavimo stažas 7 metai (b. l. 18, 19); transporto priemonės - automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, fotolentelės (b. l. 21, 22-27); automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų, M. G. vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 28, 29); ); automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė (atskaita) (b. l. 30), susirašinėjimo el. paštu išklotinė (b. l. 31-32); žalos dydį patvirtinantys dokumentai (b. l. 33-37); 2020 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio aprašymas (b. l. 38); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. G. baustas administracine tvarka (b. l. 39-49).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Bylos tyrimo metu M. G. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis nepajuto, jog būtų prisilietęs, atsirėmęs į automobilį „Tesla Model 3“, jokių matomų pažeidimų ant šio automobilio nepastebėjo, dėl to įvykio nesureikšmino, tačiau pripažįsta savo kaltę, kad parkuodamasis galėjo prisiliesti prie automobilio „Tesla“, tačiau to nepajuto, dėl padaryto pažeidimo gailisi, atsiprašo, kad blogai įvertino situaciją. UAB (duomenys neskelbtini) administratorė R. B. eismo įvykio aprašyme nurodė, kad J. M., įsėdęs į automobilį „Tesla Model 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilio kompiuteris rodo autopiloto ir saugumo funkcijų gedimus, tačiau nematė automobilio išorinių apgadinimo požymių, ir tik peržiūrėjus vaizdo įrašus pamatė, kad į automobilį buvo atistrenkta. Tiek iš šių asmenų paaiškinimų, tiek iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 11-16, 22-27) matyti, kad automobilio „Tesla Model 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra nežymūs, akimi faktiškai nematomi, nei vieno iš automobilių dalys nėra įlenktos, sudaužytos ar subraižytos. M. G. neneigia, kad važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, bet teigia to nepajutęs ir nesupratęs, kadangi automobilių kontaktas buvo nestiprus, o jam šių pažeidimų išlipus iš automobilio nesimatė. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į apelianto elgesį po eismo įvykio, t. y., jis iškart po šio įvykio iš eismo įvykio vietos nesišalino, o pastatė automobilį ir nuėjo pas draugą, taip pat sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė, kaltę dėl sukelto eismo įvykio, kurio teigia nepajutęs, pripažino. Taip pat pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjui nebuvo jokio tikslo, kadangi jo vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė. Manytina, kad ant automobilių nesant jokių matomų pažeidimų, M. G. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad žala automobiliui buvo padaryta ne tiesioginio kontakto metu, o dėl šio kontakto atsiradusiems kompiuteriniams gedimams, kurie M. G. įvykio metu negalėjo būti nei matomi, nei žinomi.
Aptartos aplinkybės paneigia M. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad M. G. suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina, padarytoje veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad M. G. 2020 m. rugsėjo 1 d., 07.57 val. Kaune, ties Griunvaldo g. 8, vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Tesla Model 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (į priekinę dalį), ir jį apgadino, tokiais veiksmais M. G. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. G. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. G. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20125646883.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.