- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 2YT-600-880/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00374-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, R. M.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad J. M. po savo motinos Z. M. mirties faktiškai priėmė jos palikimą ir jį valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini).; ir 2) kad A. M., po savo sutuoktinio J. M. mirties faktiškai priėmėjo palikimą ir jį valdo iki šiol. Ji nurodė, kad Z. M. po sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą - vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, taip pat tvartą. (duomenys neskelbtini) Z. M. mirė. Z. M. 1986 m. balandžio 10 d. buvo parašiusi ir palikusi testamentą, kuriame nurodyta, kad po savo mirties testatorė visą turtą - piniginį indėlį ir visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka sūnui - J. M.. Tačiau po Z. M. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Nežiūrint į tai, mirusiosios palikimą faktiškai priėmė jos sūnus J. M., kuris ir po motinos mirties kartu su savo šeima liko gyventi tuose namuose, naudojosi namuose esančiu turtu - baldais, namų apyvokos reikmenimis, tvarkė visus pastatus, mokėjo reikiamus mokesčius. Tuose namuose J. M. su savo šeima gyveno pastoviai, dirbo Šešuolėlių tarybiniame ūkyje vairuotoju ir traktorininku. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir jį valdo iki šio laiko. Pareiškėja pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, namų apyvokos daiktais, rūpinasi pastatais, atlieka reikiamus pastatų remontus, moka mokesčius. J. M. su pareiškėja turėjo du sūnus - G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjos sutuoktinio palikimą, nėra. Kadangi po Z. M. ir J. M. mirties dėl jų palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo neužvestos, todėl pareiškėja, siekdama priimti palikimą, priversta kreiptis į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis J. M. faktiškai priėmė savo motinos Z. M. palikimą, o po J. M. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja A. M..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų Z. M. ir J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paveldimo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad J. M. ir A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštaraus.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Z. M. po sutuoktinio J. M. mirties paveldėjo piniginį indelį su procentais ir vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, kurio naudingas plotas 29,75 kv. m. (negyvenamojo ploto) ir 43,18 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat tvartą 72 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Z. M. ir J. M. turėjo sūnų J. M. (b.l. 7-8, 12). J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėja A. M. (b.l. 13). Pareiškėjos anyta Z. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). 1986 m. balandžio 10 d. testamentu Z. M. visą jai priklausantį turtą ir piniginį indėlį paliko savo sūnui J. M. (b.l. 17), tačiau po Z. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 23).
Pareiškėjos sutuoktinis J. M. po motinos Z. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Jis su savo šeima liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 20, 22), čia deklaravo savo gyvenamąją vietą, naudojosi namuose esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, tvarkė pastatus, mokėjo mokesčius.
Pareiškėjos sutuoktinis J. M. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 9, 19). Po jo mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė (b.l. 24). Pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir jį valdo iki šio laiko. Ji pastoviai gyvena po sutuoktinio mirties likusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), naudojasi po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais, rūpinasi pastatais, atlieka remonto darbus, moka mokesčius už teikiamą elektros energiją bei atliekų tvarkymą (b.l. 25-27). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko viena su dviem vaikais, trūko pinigų pragyvenimui, o juo labiau paveldėjimo dokumentų susitvarkymui.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1989 m. ir 1996 metais mirus jos anytai ir vyrui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šių reikalavimų, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir jos paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. M. po motinos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Jis gyveno palikėjos name, naudojosi jame esančiais daiktais, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius. Atitinkamai ir pareiškėja po savo sutuoktinio J. M. mirties pradėjo naudotis jo turtu kaip savu – gyveno po sutuoktinio mirties likusiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi name buvusiais baldais ir daiktais. Tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčius ir sudarytas sutartis. Šiuos veiksmus pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidę tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjos sutuoktinis po motinos mirties ir pareiškėja po sutuoktinio mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos sutuoktinis J. M. po savo motinos Z. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą ir kad pareiškėja A. M. po savo sutuoktinio J. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjų nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.