- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2-29384-1077/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02105-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, veikdama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ atstovui teisininkui Giedriui Nemeikai,
viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ILTE“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. 62 976 Eur skolos, 6,65 Eur paskolos palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu NR. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (toliau – ŽŪPGF) įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. 2023 m. liepos 27 d. ŽŪPGF buvo reorganizuotas ir prijungtas prie ieškovės. Schemoje nustatyta, kad: a) paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; b) paskolos bus teikiamos per ŽŪPGF atrinktus finansų tarpininkus; c) paskolos bus teikiamos iš skatinamosios priemonės lėšų ir finansų tarpininkas prie paskolų neprisidės savo lėšomis; d) finansų tarpininkai neprisiima paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis nemokėjimo rizikos; e) šios lengvatinės paskolos teikiamos išskirtinai apyvartiniam kapitalui finansuoti; f) paskolų teikimas pagal finansinę priemonę yra valstybės pagalba paskolų gavėjams.
3. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – kooperatine bendrove „Lietuvos centrinė kredito unija“, kuri šią priemonę įgyvendino veikdama per kooperatinės bendrovės grupės narę Kėdainių krašto kredito uniją (toliau – Paskolos davėjas) ir suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą.
4. Paskolos davėjas ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis) dėl 77 000 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą, taip pat atskaičiavo atsakovo mokėtiną sutarties administravimo mokestį (t. y. 1 540 Eur). Atsakovas Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus. Atsakovas nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdamas Paskolos sutarties nuostatas.
5. Atsakovui vėluojant vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, Paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18.5.3. ir 2.18.6. punktais, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ieškovei. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ieškovės ir paskolos davėjo 2024 m. sausio 25 d. yra įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu.
6. Ieškinio rengimo dienai Paskolos sutarties mokėjimo grafikas (numatytas iki 2023 m. rugsėjo 23 d.), yra pasibaigęs. Atsakovo skolą pagal Paskolos sutartį sudaro: a) negrąžinta paskolos suma – 62 976 Eur; b) nesumokėtos palūkanos – 6,65 Eur (palūkanų norma – 0,19 proc. metinių palūkanų).
7. Teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23682-1077/2024 patenkino ieškovės ieškinį.
Atsakovo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo argumentai
8. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. preliminaraus sprendimo.
9. Nurodo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju, kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, ir tarp šalių atsirandančių prievolių, reikalavimai grindžiami atsakovo 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis. Šios sutarties specialiosios dalies 2.7 punktu šalys susitarė, kad metinę palūkanų normą sudaro 0,19 proc. Todėl atsakovo įsitikinimu, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš jo turėjo būti priteistinos sutartyje numatyto dydžio metinės palūkanos, kurios sudarytų 0,19 proc., o ne 5 proc.
10. Taip pat atsakovas nurodo, kad iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl skolos pagal Paskolos sutartį priteisimo.
Ieškovės atsiliepimo į prieštaravimus argumentai
11. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus nesutiko su atsakovo prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, iš esmės pakartodama ieškinyje išdėstytus motyvus.
Šalies argumentai
12. Papildomai nurodė, kad pagrindas priteisti atsakovo ginčijamas palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms, t. y. penki procentai už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „ILTE“ atstovas teisininkas Giedrius Nemeika palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ginčas kilęs tik dėl procesinių palūkanų dydžio. Ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę skaičiuoti 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas jau nuo grafiko pabaigos, tačiau šiuo ieškiniu prašoma tik procesinių palūkanų. Ieškovės reikalavimų pagrindą sudaro CK 6.37 straipsnio 2 dalis bei 6.210 straipsnis.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis palaikė atsakovo prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad atsakovas neneigia skolos. Remiantis CK 6.210 straipsniu, atsakovui gali būti priteisiamos įstatyme arba sutartyje numatytos palūkanos. Šiuo atveju turi būti priteisiamos Paskolos sutartyje numatytos dydžio procesinės palūkanos.
15. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. palaikė atsakovo prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pripažįsta skolą, tačiau negali jos sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Paskolos davėjas ir atsakovas A. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteikta 77 000 Eur paskola. Remiantis kredito sutarties specialiosios dalies 2.6 punktu, atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus priimtus įsipareigojimus sutartimi iki 2023 m. rugsėjo 23 d. Taip pat buvo nustatyta, kad Paskolos davėjas reikalavimo teises į atsakovo skolą 2024 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 4R-7/2024 perleido ieškovei UAB „ILTE“ (buvęs pavadinimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“). Apie reikalavimų teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2024 m. sausio 30 d. pranešimu.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23682-1077/2024 patenkino visiškai ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ILTE“ iš atsakovo A. B. 62 976 Eur skolą, 6,65 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (62 982,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Nagrinėjamoje byloje teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriais sutiko su ta preliminaraus sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteistas negrąžintas kreditas, mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau atsakovas nesutinka su jo dalimi dėl procesinių palūkanų dydžio. Atsakovo įsitikinimu, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš jo turėjo būti priteistinos ne įstatyme, o sutartyje numatyto dydžio metinės palūkanos, t. y. ne 5 procentų, o 0,19 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad preliminaraus teismo sprendimo dalys dėl 62 976 Eur skolos ir 6,65 Eur palūkanų priteisimo nėra ginčijamos, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
19. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).
20. Atsakovas savo prieštaravimus grindžia Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.7 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad metinę palūkanų normą sudaro 0,19 proc. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, pabrėždama, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, o šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio, todėl turi būti taikomas įstatyme, o ne Paskolos sutartyje numatytas procesinių palūkanų dydis. Teismas iš esmės sutinka su tokiu ieškovės vertinimu.
21. Palūkanų sąvoka CK nėra įtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas aiškinant palūkanas reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra skiriamos dvi palūkanų rūšys: palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, t. y. atliekančios mokėjimo funkciją (mokėjimo (pelno) palūkanos; CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, t. y. atliekančios kompensuojamąją funkciją palūkanos (kompensuojamosios palūkanos; CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
22. CK 6.261 straipsnyje numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Šių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
24. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl taikytino procesnių palūkanų dydžio, yra taikomas šalių sutartas, o ne įstatymo numatytas, palūkanų dydis. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šalys šiuo atveju būtų susitarusios dėl kitokio nei numatyta įstatyme, t. y. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, procesinių palūkanų dydžio.
25. Remiantis Paskolos sutarties bendrosios dalies 14.7 punktu, šalys susitarė, kad Kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigoja, Unijai kreipusis į teismą dėl skolos pagal Sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos Unijai grąžinimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Unijai pareikalavus, mokėti Unijai šiame kodekse nurodytas metines palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo pagal Sutartį sumos. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad procesinių palūkanų dydžiui taikomas įstatyme, o ne Paskolos sutartyje, numatytas jų dydis. Todėl Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.7 punkte įtvirtintas 0,19 procentų metinių fiksuotų palūkanų dydis taikytinas tik reikalavimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Priešingas aiškinimas paneigtų šalių Paskolos sutartyje aiškiai įtvirtintą valią taikyti skirtingus dydžius mokėjimo (pelno) ir procesinėms palūkanoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 striapsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje priimtu preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (62 982,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistos pagrįstai (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,59 Eur), jas sudėjus su preliminariu teismo sprendimu šioje byloje iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) suma, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23682-1077/2024 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,59 Eur (penkių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.