Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. A., gim. (duomenys neskelbtini)Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2013-02-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 233 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2014-08-14, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė stiklainį į A. S., pataikė jam į galvą, tuo nukentėjusiajam A. S. padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio-viršutinio voko srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, penetruojančią plėštinę kairės akies obuolio odenos-ragenos žaizdą su rainelės pažeidimu, krumplyno ir stiklakūnio iškritimu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl penetruojančios plėštinės kairės akies obuolio odenos-ragenos žaizdos su rainelės pažeidimu, krumplyno ir stiklakūnio iškritimu A. S. neteko apie 20 procentų bendro darbingumo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 41-42), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiojo A. S. protokolas – pareiškimas (b. l. 1); 2014-09-02 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-17); specialisto išvada Nr. G2182/14(02) (b. l. 23-24); nukentėjusiojo A. S. (b. l. 18-19), liudytojos R. Ž. (b. l. 38) parodymai bei kita bylos medžiaga.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tuo padarė nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

Valstybinės ligonių kasos Kauno skyrius pareiškė 1088,48 Eur civilinį ieškinį dėl A. S. gydymo, dėl kurio 2014-12-29 sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. Ž-13/1561, kuria V. A. įsipareigoja žalą - 1088,48 Eur PSDF biudžetui atlyginti per 38 mėnesius, nuo 2015-01-01 kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą po 28,65 Eur (b. l. 32-35, 43).

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo trukme sutinka (b. l. 69).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – nesunkus nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: teistas, administracine tvarka baustas.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo trukme, nes prokurorės siūloma bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus LR BK.

Kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. A. neatlygintinai (per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. A. neatlygintinai (per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.