- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- A-442-2145-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00404-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, A. Š., O. S.
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. Š. ir O. S., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2-339 bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 261 ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. 20/224152 žymą apie juridinį faktą – įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, padarytą remiantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią Laisvės al. 38, Kaune. Po šio nekilnojamojo turto įsigijimo jis atsitiktinai sužinojo, kad nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Minėtas įrašas buvo padarytas remiantis A. Š. ir O. S. atstovės raštu. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti įrašą apie 2002 m. gegužės 16 d. teismo nutartį, tačiau ginčijamais sprendimais jo prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, nes be jokio pagrindo nekilnojamojo turto registre buvo padaryta žyma apie juridinį faktą. Padaryta klaida turi būti ištaisyta ir žyma panaikinta. Pareiškėjas nurodė, kad, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokių juridinių faktų, susijusių su 2002 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi, todėl atitinkama civilinės bylos, kurioje pareiškėjas nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, nutartis negali sukelti pareiškėjui jokių pasekmių. Be to, ginčo įrašas apie teismo nutartį buvo padarytas nesant suinteresuotų asmenų atitinkamo prašymo. Jis padarytas paties atsakovo iniciatyva, nors atsakovui tokia teisė nėra suteikta.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad į jį 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi A. Š. ir O. S. atstovė, prašydama remiantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002 panaikinti patalpų registraciją. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus, 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu prašymo netenkino. Tačiau atsakovas pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį nekilnojamojo turto registre įregistravo žymą, numatytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punkte. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios parduotuvės sudėtinės dalys yra patalpos 7-7 ir 7-10, dėl kurių buvo spręstas klausimas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8761/2001, vėliau panaikintame Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis patvirtina juridinio fakto įvykimą ir turi įtakos įregistruoto daikto teisiniam statusui, todėl pagrįstai buvo padaryta žyma apie šią nutartį. Nekilnojamojo turto registre turi būti surinkti visi duomenys, turintys įtakos daikto teisiniam statusui.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir O. S. su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią Laisvės al. 38, Kaune. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8761/2001, kuriuo pripažinta, kad V. P. nuosavybės teise remontavo ir naudojosi pagalbinėmis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 7-7, 7-9, 7-10 ir esančiomis Laisvės al. 38, Kaune. 2001 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendimo pagrindu buvo registruotos V. P. nuosavybės teisės į minėtas patalpas. 2008 m. rugpjūčio 4 d. A. Š. ir O. S. atstovė kreipėsi į atsakovą, prašydama remiantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikinti patalpų 7-7, 7-9, 7-10 registraciją. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu jo netenkino, nes nors Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis yra pagrindas išregistruoti V. P. nuosavybės teises į patalpas, tačiau patalpos yra perleistos kitiems asmenims ir sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – parduotuvės sudėtinės dalys yra patalpos 7-7 ir 7-10, dėl kurių buvo spręstas klausimas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendime, vėliau panaikintame Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl atsakovas pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį įregistravo žymą apie teismo nutartį, turinčią įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Klaidingi duomenys įstatymo prasme yra registro duomenys, neatitinkantys pateiktų dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – parduotuvės sudėtinės dalys yra patalpos 7-7 ir 7-10, dėl kurių buvo spręstas klausimas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendime, vėliau panaikintame Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl negalima teigti, kad įrašas apie juridinį faktą yra klaidingas. Argumentas, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis neturi įtakos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto statusui, atmestinas. Aplinkybę, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis turi įtakos pareiškėjo nekilnojamojo daikto statusui, patvirtina ne tik šios nutarties turinys, bet ir tai, kad šios nutarties pagrindu Kauno apygardos prokuratūra Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pareiškėjo ir UAB “Šukuosena Jums“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad ginčijamas įrašas nekilnojamojo turto registre buvo padarytas A. Š. ir O. S. atstovės kreipimosi pagrindu, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad įrašas padarytas atsakovo iniciatyva. Teismas nurodė, kad byloje ginčijami registratorių sprendimai atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto, 15 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 16 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Nepanaikinus šių sprendimų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad A. Š. ir O. S. atstovė pateikė atsakovui prašymą panaikinti patalpų registraciją. Ji neprašė padaryti žymos nekilnojamojo turto registre apie Kauno miesto apylinkės teismo nutarties priėmimą. Šiuo atveju atsakovo darbuotojai padarė žymą apie nutartį, nesant atitinkamo prašymo, ir tuo pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį bei Civilinio kodekso 4.256 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas, tiek šio teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis turėjo įtakos V. P. nuosavybės teisėms į patalpas. Tačiau, įregistruojant 2002 m. gegužės 16 d. nutartį, V. P. jau buvo praradusi nuosavybės teises. Tuo tarpu pačių patalpų statusui minėta nutartis įtakos neturi. Pareiškėjui įsigyjant patalpas, nekilnojamojo turto registre nebuvo jokio įrašo apie Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimą, todėl 2002 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria panaikintas minėtas sprendimas, pagrindu negalėjo būti išregistruotas atitinkamas sprendimas. Nutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto teisinis statusas niekaip nepasikeitė. Koks nekilnojamasis daiktas buvo iki nutarties įregistravimo, toks jis ir liko. Kaip pareiškėjui priklausė nuosavybės teisės į jį, taip jos ir liko. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto teisinio statuso, todėl darytina išvada, jog atsakovas įrašė į registrą duomenis apie nutartį, neturinčią įtakos daikto teisiniam statusui. Ši klaida turi būti ištaisyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gavęs suinteresuotų asmenų A. Š. ir O. S. atstovės prašymą bei pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002, padarė žymą apie įsiteisėjusią teismo nutartį, turinčią įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad įrašas apie teismo nutartį buvo padarytas nesant suinteresuoto asmens prašymo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto sudėtinės dalys yra patalpos 7-7, 7-10, dėl kurių spręstas klausimas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8761/2001, vėliau panaikintame Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002. Iš šių aplinkybių matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartis turi įtakos įregistruoto daikto teisiniam statusui. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, klaidingais duomenimis laikomi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, neatitinkantys dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad įrašas apie juridinę reikšmę turintį faktą yra klaidingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija teritorinio registratoriaus bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus, kuriais buvo išspręstas jo prašymas dėl nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų patikslinimo bei įrašo apie juridinį faktą (Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį) panaikinimo, taip pat prašo įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. 20/224152 žymą apie juridinį faktą – įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, padarytą remiantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002.
Teisinius santykius, atsirandančius dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos ir su šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo, reguliuoja Civilinis kodeksas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei šio įstatymo įgyvendinimą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 ir 2 straipsniai).
Nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis).
Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, įtvirtina prašymų registruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ir su šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų nagrinėjimo procedūras. Minėtų prašymų nagrinėjimo procedūros yra užbaigiamos teisės aktuose numatyto sprendimo priėmimu.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo priėmimo tvarką ir jų formą nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punkte (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija) nustatyta, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti įforminamas raštu pagal Centrinio registratoriaus patvirtintą tvarką. Nuostatų 32 punkte (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija) numatyta, kad tais atvejais, kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, duomenys įrašomi į registro centrinį duomenų banką. Aiškinant minėtas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką arba atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką arba žymos atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinimo data.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo nekilnojamojo daikto (negyvenamosios patalpos), esančio Laisvės al. 38, Kaune, registro įraše buvo padaryta žyma apie įsiteisėjusią Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002, todėl šio juridinio fakto įrašymo nekilnojamojo turto registre teisėtumas ir pagrįstumas nėra šio administracinio teisinio ginčo dalykas. Todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl žymos apie Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002 įrašymo teisėtumą ir pagrįstumą yra perteklinės ir neturi prejudicinės reikšmės. Atitinkamai teisėjų kolegija nevertina ir apeliacinio skundo argumentų dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti juridinį faktą (Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šioje byloje aptariamas juridinis faktas pasibaigė, todėl pagal jo teritoriniam registratoriui pateiktą prašymą nebuvo pagrindo išregistruoti juridinį faktą.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.
Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad šioje byloje aptariamas juridinis faktas yra pasibaigęs, taip pat duomenų apie tai, kad, registruojant juridinį faktą, buvo padaryta techninė klaida. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo panaikinti nekilnojamojo daikto (negyvenamosios patalpos), esančio Laisvės al. 38, Kaune, registro įraše padarytą įrašą apie juridinį faktą (įsiteisėjusią Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7041/2002) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.