Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-225-382/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
AN2-225-382/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00061-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-225-382/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00061-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) K. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-507-2019 A. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 5 d. 12.16 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį, pažeisdamas siauros ištisinės linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais „Šalutinis kelias iš dešinės“.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams A. Z. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, kadangi nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apie galbūt padarytą nusižengimą sužinojo tik gavęs laišką iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame buvo nurodyta, jog jis turi pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė transporto priemonę. A. Z., nuvykęs į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pareigūnui paaiškino, jog ne jis pažeidimo metu vairavo automobilį. 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė raštą nurodydamas, kad pažeidimo dieną policijos pareigūnų užfiksuotu automobiliu važiavo ne jis, o (duomenys neskelbtini) asmenys, kuriems jis buvo davęs savo automobilį pravažiavimui, kadangi jie norėjo automobilį iš jo (A. Z.) nupirkti.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-507-2019 ir, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, A. Z. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių A. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Šalies argumentai

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) K. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – A. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam normos sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde pažymima, jog šiuo atveju policijos pareigūnas nereikalavo nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, kadangi visos nusižengimo aplinkybės yra aiškios. Vadovaujantis ANK 611 straipsniu, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir tik jei asmuo ne pats vairavo, tuomet privalo nurodyti, kas naudojosi transporto priemone. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad A. Z. neturėtų būti taikomos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šioje byloje policijos pareigūnas nereikalavo, kad būtų nurodytas vairuotojas ar kitos teisės pažeidimo aplinkybės, todėl apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. Z. negali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino surinktus įrodymus, teisingai ir nešališkai konstatavo, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių A. Z. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kadangi apeliaciniame skunde nepateiktas prašymas traukti A. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nenorėdamas peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nagrinėja pagrindinį byloje kilusį ginčą, ar A. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma.

ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatos numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. A. Z. neginčija pažeidimo fakto, tačiau nurodė, kad užfiksuotą pažeidimą padarė ne jis, o jam nepažįstami (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie ketino minėtą automobilį iš jo pirkti, todėl jis leido šia transporto priemone jiems pasivažinėti, taip išbandant ją prieš įsigijimą. A. Z. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo grindžiama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nežymėto tarnybinio automobilio užfiksuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, jog „Peugeot 607“ markės automobilis lenkia tarnybinį automobilį neleistinoje vietoje, t. y. lenkimas atliekamas sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais „Šalutinis kelias iš dešinės“, pažeidžiant siauros ištisinės linijos reikalavimus. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuoto „Peugeot 607“ markės automobilio vairuotojo nėra galimybės identifikuoti, kadangi jo nesimato. Taip pat vairuojančio asmens nėra galimybės pažinti ir iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, kuriuos užfiksavo (duomenys neskelbtini) filmuojančios kameros.

Pažymėtina, kad Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktuose raštuose A. Z. nurodė, kad įvykio dieną apie 10 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris pareiškė, jog norėtų apžiūrėti jo parduodamą automobilį. Taigi apie 11 val. į jo darbovietę atvyko trys jam nepažįstami (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie, apžiūrėję jo automobilį, paprašė leisti pavažiuoti automobiliu, siekdami jį išbandyti. Kadangi A. Z. negalėjo išeiti iš darbo vietos, leido jiems važiuoti vieniems. Nurodė, kad minėti asmenys grįžo maždaug po valandos laiko. Sutarė, jog jie pagalvos dėl pirkimo ir minėti asmenys išvažiavo, po to A. Z. daugiau jų nematė. Tikrinant pareiškėjo iškeltą versiją, iš operatoriaus „B.“ buvo išreikalauta A. Z. naudojamo mobiliojo telefono numerio skambučių išklotinė, iš kurios nustatyta, kad minėtu laiku pareiškėjas kontaktavo tik su jam žinomais asmenimis, t. y. jo draugais. A. Z. pirmosios instancijos teisme posėdžio metu paaiškino, jog telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), yra jo telefono numeris, telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), yra jo draugės telefono numeris, telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), yra jo draugo S. telefono numeris, telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), yra jo draugo A. telefono numeris. Remiantis išklotinės duomenimis, nustatyta, jog daugiau joks kitas numeris, išskyrus anksčiau paminėtus, 2018 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 14 val. nekontaktavo su A. Z. Iš išklotinėje nurodytų bokštų su celėmis pavadinimų matyti, jog 2018 m. gruodžio 5 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 14 val. A. Z. mobilusis telefonas buvo vienoje vietoje, prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) kaime esančio mobiliojo ryšio bokšto, kuris yra netoli pareiškėjo darbo vietos. Nusižengimo užfiksavimo vietoje A. Z. mobiliojo signalo prisijungimas prie kito mobiliojo ryšio bokšto neužfiksuotas, nors automobilis nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo nutolęs apie 10–15 km (b. l. 19, 39, 48). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios aplinkybės patvirtina A. Z. poziciją, jog nusižengimo užfiksavimo metu jis buvo darbo vietoje ir automobilio nevairavo.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta visiškai jokių argumentų, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, kurie pagrįstų A. Z. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi nagrinėjamu atveju A. Z. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, turėjo įrodyti Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tačiau to nepadarius, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimą galėjo padaryti A. Z., nepaneigus fakto, jog transporto priemonė galėjo būti perduota tretiesiems asmenims laikinai pasinaudoti, nepakanka išvadai apie A. Z. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Pastebėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra teisingai pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareigūnų parodymai yra dviprasmiški, kadangi 2018 m. gruodžio 6 d. pranešime dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo nurodoma, kad A. Z. turi pranešti duomenis apie asmenį įvykio metu valdžiusį ar naudojusį tuo metu jam priklausiusią transporto priemonę, vis dėlto apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, jog policijos pareigūnas nereikalavo nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, kadangi neva visos administracinio nusižengimo aplinkybės buvo aiškios. Taigi apygardos teismas pažymi, jog Institucija nesilaikė bendros pozicijos dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pareigą nurodyti, kas įvykio metu vairavo jam priklausiusią transporto priemonę ir ar jis šią pareigą tinkamai įvykdė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog A. Z. pateikti duomenys buvo pakankamas pagrindas bent jau pabandyti Institucijai nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę „Peugot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Institucija tokios galimybės net nesvarstė, o duomenų visumos, kurie be pagrįstos abejonės patvirtintų A. Z. kaltę, nesurinko ir teismui nepateikė. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusižengimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės ir prieštaravimai tarp surinktų duomenų, neva patvirtinančių A. Z. kaltę.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) K. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius