Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-09 · Administracinė byla Nr. I-2550-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
I-2550-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00231-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2550-414/2016Proceso Nr. 3-62-3-00231-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui S. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 8 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 5-9) nurodė, kad nuo 2010 metų iki 2011 metų Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ir baudžiamas kankinant. Kamerose Nr. 221 ir Nr. 352 buvo šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau kvadratinių metrų nei nustatyta teisės aktuose, nes kamerų plotas apytiksliai 18 kv. m., jose yra stalas, du dviejų aukštų gultai, sanitarinis mazgas. Kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi su nerūkančiais, tyčiniais pareigūnų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.), asmuo yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes, dušu naudotis leisdavo tik 15 min. ir dažnai būdavo šaltas vanduo, per maži pasivaikščiojimo kiemeliai, kameroje buvo tik vienas stalas, todėl tekdavo laukti, kol pavalgys kiti ir dėl to atšaldavo maistas. Tai žemino garbę ir orumą. Dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas. Dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 8 550 Eur. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią asmens kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-17) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,28 kv. m. iki 5,95 kv. m. ploto ir apie 61 proc. kalinimo laiko jam teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato kameros baldų ar inventoriaus užimamo ploto įtakos skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, todėl jo interpretacijos dėl baldais ir kitu inventoriumi užimto ploto eliminavimo iš bendro kameros ploto yra neteisingos. Kauno tardymo izoliatoriuje esantys sanitariniai mazgai yra atitverti nuo kamerų apie 2,1 m. aukščio atitvarais, mazguose įrengta ištraukiamojo ventiliacija. Klozetai atitinka Lietuvos standartą LST EN 997/AC, jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Kauno tardymo izoliatoriuje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys. Kiemelių plotų teisės aktai nereglamentuoja. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atlikęs periodinį patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatė. Dirbtinis apšvietimas kamerose būna įjungtas iki 9 val. bei po 16 val. ir kitu laiku, kameroje esančių asmenų prašymu. Kauno tardymo izoliatorius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9 ir 16 val. ir, kad apšvieta kamerose turėjo įtakos jo regėjimui. Pareiškėjas nesikreipė į Kauno tardymo izoliatoriaus atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas dėl jo gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo užimtumo ir socialinių poreikių tenkinimo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos psichiatrą dėl sutrikusio miego ir kitų neigiamų išgyvenimų, tačiau šiuos sutrikimus iš esmės lėmė ne laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygos, bet jo padarytas sunkus nusikaltimas ir pergyvenimai dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2011 metų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. gegužės 26 d., buvo laikomas Kauno TI (b. l. 18; 19-24). Pareiškėjo kalinimo metu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punktas, reglamentuoja, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno TI laikotarpiais nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. spalio 20 d., 2010 m. lapkričio 4 d., nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d., nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. sausio 20 d., 2011 m. sausio 25 d., nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2011 m. vasario 18 d., nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. vasario 28 d., nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 10 d., nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2011 m. kovo 23 d., nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 13 d., nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. ir nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas. Atsižvelgiant į tai, kad kameros buvo užstatytos būtinais baldais ir kitais reikmenimis, akivaizdu, kad minėtais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto norma vienam asmeniui, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus jis ar jo atstovas privalėjo veikti. Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

Pareiškėjas nurodė, jog prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi su nerūkančiais, tyčiniais pareigūnų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.), dušu naudotis leisdavo tik 15 min. ir dažnai būdavo šaltas vanduo, vesdavo į mažus pasivaikščiojimo kiemelius, buvo blogas apšvietimas, dėl kameroje esančio tik vieno stalo tekdavo laukti, kol pavalgys kiti, dėl to atšaldavo maistas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma) 26 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28°C, o šaltuoju – 18–22°C. Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose šiltuoju metų laiku 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Atsakovo į bylą pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas Nr. 36-2044(7) (b. l. 50-54) patvirtina aplinkybę, kad atlikus periodinę Kauno TI kontrolę nustatyta oro temperatūra 19?C, santykinė oro drėgmė 51 proc., t. y. neviršija Higienos normos 26 punkto reikalavimų, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore – suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Tokia teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti dušu ar pirtimi. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Higienos normos 68 punkte, kuriame nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog turėjo galimybę kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore ir 15 min. naudotis dušu, tačiau teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra per maži ir per trumpas naudojimosi dušu laikas. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto (vienam asmeniui tenkančios ploto normos), suteikiama teisė 15 minučių praustis duše atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir per trumpo naudojimosi dušu laiko atmestini kaip nepagrįsti.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su rūkančių asmenų laikymu kartu su nerūkančiais, tyčiniais pareigūnų veiksmais, antisanitarinėmis sąlygomis atliekant asmenų ir jų daiktų apžiūras, šilto vandens duše nebuvimu, blogu apšvietimu, atšalusiu maistu, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant nurodytų sąlygų neigiamo poveikio jam mastą, intensyvumą, pobūdį ar laipsnį (ABTĮ 57 str. 1 d.). Į bylą pateikti Asmens sveikatos istorijos dokumentai (b. l. 25-30) patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu (2010-09-22) nurodė, jog yra rūkantis, vartoja alkoholį (b. l. 26), kad jis ne kartą buvo konsultuotas gydytojo psichiatro (skundėsi nemiga, dirglumu, nervinosi dėl teismo), gydytojo pulmonologo, bendrosios praktikos gydytojo. Duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ypatingai pablogėjusi jo psichologinė būklė, nusilpęs regėjimas, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, jog jis Kauno TI administracijai būtų teikęs skundus dėl aplinkybių, kurios, jo teigimu, pažeidė jo teises, byloje nėra, todėl jo nurodytas neturtinės žalos pasireiškimas sveikatos pablogėjimu, patirtu psichologiniu sukrėtimu dėl minėtų aplinkybių laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.

Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2011 metų (atsakovo pateitais duomenimis nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. gegužės 26 d). Skundą teismui pareiškėjas surašė 2016 m. vasario 11 d. (b. l. 5-9), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės Kauno TI buvimo dienos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašo taikyti atsakovo atstovas Kauno TI, todėl pareiškėjo prašomam laikotarpiui yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas, jausdamas diskomfortą dėl kalinimo sąlygų, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, todėl apie savo teisių pažeidimą jis turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, t.y. nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2016 m. vasario 11 d. skundu. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis