Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp atsakovo ir AS Citadele banka Lietuvos filialo 2017 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VXC/04300/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti Sutartyje nurodytomis sąlygomis, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties 2.1 punktas, 9.2.1. punktas). AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AS Citadele banka Lietuvos filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola 2019 m. liepos 30 d. buvo perleista ieškovui PlusPlus Capital AS.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti 140,59 Eur įsiskolinimą ir netesybas (šiuo atveju 12,65 Eur delspinigius) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.567 straipsnis). Pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perleido ieškovui, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovui. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Ieškovas ieškinyje, taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 19,98 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Ieškinyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo dieną mokėjimo palūkanų įsiskolinimas buvo 0 Eur; 19,98 Eur dydžio palūkanos yra paskaičiuotos nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio pareiškimo. Taigi šios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos paskaičiuotos po Sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti 19 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 140,59 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, taigi taip pat po Sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama šioje nutartyje aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 19,98 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio pareiškimo dienos bei 19 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 140,59 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįsti ir netenkinami.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Sutarties 15.6 punkte buvo numatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Pagal Sutarties 1.19 punktą jos tekste naudojamas terminas „palūkanos“ suprantamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, t. y. atlyginimas už naudojimąsi kreditu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir tai, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Paminėtina ir tai, kad kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ieškovė už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos priteisti neprašo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat paminėtina, kad vėliau kompensacinę funkciją atlieka procesinės palūkanos, t. y. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, šiuo atveju iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (88,47 procentais), priteistina 13,27 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS iš atsakovo A. P. (A. P.) 140,59 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 59 centų) negrąžintą kreditą, 12,65 Eur (dvylika eurų 65 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 153,24 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 24 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,27 Eur (trylika eurų 27 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą dalį ieškinio atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.