Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Antanui Butautui, Tomui Leščinskui, nukentėjusiesiems A. P., M. S., jo atstovei advokato padėjėjai E. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. E., gimęs 1995-01-19 Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, Šilutės žemės ūkio mokyklos moksleivis, nevedęs, neteistas, gyvenantis Šilutės m., Klaipėdos g. 1A-21, ir

R. G., gimęs 1994-12-13 Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, Šilutės Vydūno gimnazijos gimnazistas (12 klasė), nevedęs, neteistas, gyvenantis Šilutės r., Pagrynių k., Šilutės g. 31, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. BK 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. ir R. G. 2013-11-01, apie 2⁰⁰ val. Šilutės r., Juknaičių k., Šiloko g. 1, viešoje vietoje – ties kavine ,,Prūsija“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra matant pašaliniams asmenims be jokios tam priežasties R. G. tyčia sudavus kumščiu nukentėjusiajam M. S. vieną kartą į veidą, o šiam rankomis dengiantis veidą, kad išvengti smūgių, tyčia kumščiais bendrai sudavė ir spyrė keliais apie 15 smūgių į galvą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką R. G. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam A. P. į galvą bei vieną kartą spyrė keliu į pilvą, o M. E. tyčia sudavė A. P. kumščiais ne mažiau du smūgius į galvą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, M. E. ir R. G. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra R. G. tyčia sudavus kumščiu nukentėjusiajam M. S. vieną kartą į veidą, M. E. ir R. G. tyčia kumščiais bendrai suduodami ir spirdami keliais apie 15 smūgių į galvos sritį, padarė M. S. odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimą, tuo sukeldami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji M. E. ir R. G. dėl pareikštų kaltinimų kaltais prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-11-01 su draugais buvo atvykę į Juknaičiuose esantį barą „Prūsija“, kur gėrė alų. Po vidurnakčio išėjo į lauką, nes turėjo atvažiuoti „taksi“ automobilis. R. G. eidamas paspyrė butelį, kuris atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį. Išlipęs vaikinas pradėjo dėl to priekaištauti, kilo konfliktas. Kaltinamieji pripažįsta kaltinamajame akte nurodytų suduotų smūgių skaičių, teigia, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2013-11-01 apie 2⁰⁰ val. su draugais E. R. ir A. P. išėjęs iš kavinės ,,Prūsija“, esančios Šilutės r., Juknaičių k., nuėjo į savo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo gretimai esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pats atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o į vairuotojo vietą atsisėdo E. R.. Būdamas automobilyje iš garso suprato, kad kažkas įspyrė į jo automobilį. Išlipus laukan, nuo automobilio nubėgo vaikinas, kurį jis vijosi apie 100 m. Nepavijęs vaikino jis ėjo atgal link savo automobilio ir tuomet pamatė, kad link jo parbėga būrys vaikinų, tarp kurių buvo ir tas, kuris spyrė į automobilį. Iškart po to tas pats vaikinas pasiūlęs eiti pasimušti pirmas sudavė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo patirto smūgio jis atsirėmė į savo automobilį ir rankomis užsidengė veidą. Tuomet jį pradėjo mušti ne mažiau kaip trys vaikinai, kurie bendrai sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių kumščiais ir kelėnu. Kadangi rankomis dengėsi veidą, todėl smūgiai kliuvo ir į rankas. Nuo patirtų smūgių lūžo alkūninė ylinė atauga. Nuo kurio suduoto vaikino smūgio buvo padarytas rankos sužalojimas nežino. Kažkuriuo momentu patraukęs rankas nuo veido pastebėjo, kad ties automobilio bagažine vienas vaikinas muša A. P.. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Dėl sumušimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. S. atpažino M. E. kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį (1 t., b. l. 22-24) bei R. G. kaip asmenį, kuris pirmasis jam sudavė smūgį, o vėliau jį mušė su kitais vaikinais (1 t., b. l. 25-27).

Nukentėjusysis M. S. savo parodymus patvirtino ir akistatų su įtariamaisiais R. G. (1 t., b. l. 31) ir M. E. (1 t., b. l. 32) metu.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad R. G. sudavė kumščiu M. S. į galvą. Vėliau R. G. jam kumščiu sudavė į galvą apie dešimt smūgių ir vienąkart kelėnu spyrė į pilvą. Jį taip pat mušė ir kitas kuris buvo tamsių plaukų, neaukšto ūgio. Pastarasis jam kumščiu sudavė du smūgius į galvą. Dėl sumušimo jis į gydymo įstaigą nesikreipė, nes mušamas jis patyrė tik fizinį skausmą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. P. atpažino M. E. kaip asmenį, kuris mušdamas kartu su R. G. jam sudavė smūgius į galvos sritį (1 t., b. l. 61-62, 63).

Nukentėjusysis A. P. savo parodymus patvirtino ir akistatų su įtariamaisiais R. G. (1 t., b. l. 65) ir M. E. (1 t., b. l. 64) metu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 3626/13(01) bei pakartotinės ekspertizės aktu Nr. PEKG 3(84/205)/2016 (V-01) nurodyta, kad 2013-11-01 M. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje su dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimu. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais. Sužalojimų visuma nebūdinga vienmomentiniam griuvimui bei atsitrenkimui į kietą buką daiktą/paviršių. Dėl alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio M. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58, t. 2 b.l. 129-130).

Liudytojas E. R. parodė, kad 2013-11-01 apie 2⁰⁰ val. su M. S. bei A. P. išėjęs iš kavinės ,,Prūsija“ įsėdo į M. S. automobilį. Netrukus išgirdo spyrį į automobilį. Tada iš automobilio išlipo M. S. ir nusivijo vieną vaikiną. Kai M. S. sugrįžo prie automobilio, prie pastarojo priėjo būrys vaikinų, kurie pradėjo M. S., o po to ir A. P. mušti. Kiek jiems buvo suduota smūgių nežino. A. P. iškvietė policijos pareigūnus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. R. atpažino M. E. kaip asmenį, mušusį M. S. ir A. P. (1 t., b. l. 91-93) ir R. G. kaip asmenį, sudavusį M. S. smūgį į veidą ir pastarąjį mušusį kartu su kitais vaikinais (1 t., b. l. 86-87).

Liudytojas E. R. savo parodymus patvirtino ir akistatų su įtariamaisiais R. G. (1 t., b. l. 95) ir M. E. (1 t., b. l. 94) metu.

Liudytojas J. B. parodė, kad su draugais iš kavinės ,,Prūsija“ išėjo į lauką. Eidamas R. G. paspyrė ant žemės buvusį butelį, kuris nuriedėjo link automobilio. Kadangi pats tuo metu buvo neblaivus ir paėjo nuo R. G. toliau, todėl nematė kas vyko po to automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiek vėliau pastebėjo kaip nepažįstamas vaikinas užsimojo suduoti smūgį R. G., o po to ir R. G. užsimojo suduoti smūgį minėtam nepažįstamajam. Ar kuris nors sudavė nepastebėjo.

Liudytojas L. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad ginčas tarp R. G. ir M. S. kilo dėl to, kad R. G. paspyrė butelį, o šis nuriedėjęs atsitrenkė į M. S. automobilį. Konflikto metu matė kaip R. G. užsimojo priešais M. S., tačiau ar pastarajam sudavė nepastebėjo (1 t., b. l. 96).

Liudytojas L. K. parodė, kad išėjęs iš baro pamatė aikštelėje daug žmonių, vyko kažkoks konfliktas, nes girdėjosi šūkavimai, aiškinimąsi. R. G. konfliktavo su vaikinais. Fizinių kontaktų nematė.

Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad M. E. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 str. 1d.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiais ir keliais nukentėjusiajam į veidą ir savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo M. S., jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p.

Kaltinamieji parodė, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamieji jų atsiprašė, jie atsiprašymą priėmė ir neprieštarauja, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. dispozicija numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 str. numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 str. nuostatas, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Pažymėtina ir tai, jog BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punkte esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte esančios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas dėl M. E. ir R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgia į tai, kad jie prisipažino padarę teismo nustatytą nusikalstamą veiką, jie susitarė dėl nukentėjusiajam M. S. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie su nukentėjusiaisiais M. S. ir A. P. susitaikė, šie jiems atleido. Abu kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. R. G. mokosi, M. E. dirba, nėra nustatyta juos neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat, kad jie iki nusikaltimo padarymo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu. Teismas mano, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamieji ir nukentėjusysis pateikė susitarimus dėl žalos atlyginimo, kuriuose R. G. ir M. E. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam M. S. po 2000,00 Eur žalos atlyginimą per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. S. patvirtino, kad sumokėjus susitarimuose nurodytas sumas, kaltinamieji bus visiškai atlyginę patirtą žalą ir M. S. pretenzijų jiems neturės.

Pradėtas procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių atsakovams R. G. ir M. E. žalos atlyginimo nutrauktinas, nes kaltinamieji gera valia atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ką patvirtina ir į bylą pateikti kvitai (BPK 107 str.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 235, 305 str. 4 d.

nusprendžia:

M. E. ir R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiaisiais ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti (BK 38 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., M. E. ir R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – po 10 MGL dydžio, t. y. 376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. E. ir R. G., kad jeigu jie per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jie per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. E. ir Rokas G. M. S. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti po 2000,00 Eur patirtos žalos atlyginimą.

Pradėtą procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių atsakovams R. G. ir M. E. dėl žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.