- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- A-442-2903-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00615-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo
- Advokatai
- Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. S-4375-2020/09 netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti gyvenamojo namo 1A1m, esančio Bruknių takas 65, Kaune, išregistravimą. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 378 paliko galioti minėtą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimą.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. S-4375-2020/09 ir priimti naują sprendimą – panaikinti gyvenamojo namo 1A1m, esančio Bruknių takas 65, Kaune, išregistravimą.
Pareiškėja nurodė, kad V. M. 2004 m. sausio 2 d. testamentu gyvenamąjį namą 1A1m, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, paliko pareiškėjos sutuoktiniui S. S.. 2007 metais mirus S. S., o pareiškėjai priėmus jo palikimą, šis gyvenamasis namas turėjo atitekti pareiškėjai, tačiau jis nepagrįstai buvo išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Atsakovas namą išregistravo pagal A. S., kuris neturėjo teisės kreiptis dėl tokio išregistravimo, prašymą ir tuo pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktą. Pareiškėja nurodė, kad nors namą A. S. ir nugriovė, tačiau liko jo pamatai, kurie yra pastato dalis. Esant išlikusiems pamatams, nebuvo jokio pagrindo atlikti išregistravimą.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad 2005 m. sausio 25 d. atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, jog gyvenamasis namas 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nugriautas. 2005 m. kovo 17 d. A. S. pateikė prašymą naujai pastatytą gyvenamąjį namą 8A2p, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruoti mirusios V. M. vardu. Kartu su prašymu buvo pateikti: 1988 m. gegužės 3 d. statybos leidimas Nr. 126, kuriuo V. M. leista statyti gyvenamąjį namą su garažu, nugriaunant seną medinį gyvenamąjį namą; 2005 m. kovo 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo naujai pastatytas gyvenamasis namas 8A2p pripažintas tinkamu naudoti ir pripažinta, kad senasis gyvenamasis namas 1A1m nugriautas; 2004 m. vasario 11 d. notaro išduotas liudijimas, jog A. S. ir S. S. priėmė palikimą po motinos V. M. mirties. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie tai, kad gyvenamasis namas 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nugriautas, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl taisyti registro įrašus nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu panaikino valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. S-4375-2020/09 ir įpareigojo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą priimti naują sprendimą – panaikinti gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išregistravimą.
Teismas nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai panaikino gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinę registraciją pateiktų prašymų ir dokumentų pagrindu. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas 1A1m buvo išregistruotas nesant atitinkamo prašymo, nes nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra tik A. S. prašymai atlikti kadastrinius matavimus. Be to, net jeigu A. S. prašymą atlikti kadastrinius matavimus ir būtų galima vertinti kaip prašymą išregistruoti gyvenamąjį namą 1A1m, tuomet turėtų būti konstatuota, jog prašymas pateiktas asmens, neturėjusio teisės jį paduoti, nes 2004 m. sausio 2 d. testamentu gyvenamasis namas 1A1m buvo paliktas pareiškėjos sutuoktiniui S. S., o šiam mirus, pareiškėja priėmė visą jo palikimą. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo) faktas bei 2005 m. kovo 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyti duomenys, kad senasis gyvenamasis namas 1A1m yra nugriautas, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 36 punktu, nebuvo pakankamas pagrindas išregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo daikto išregistravimui pakanka kadastrinių matavimų byloje užfiksuoto nekilnojamojo daikto žuvimo fakto tik tada, kai išregistruojamas nekilnojamasis daiktas, kuriam nereikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tuo tarpu, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, statinio griovimui būtinas statybos leidimas. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registratorius atlieka ne vien techninį darbą, bet privalo patikrinti ir išregistravimo teisėtumą bei pagrįstumą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punktas, 23 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimai, kuriuos ginčija pareiškėja, yra nepagrįsti, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti atsakovo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. S-4375-2020/09 ir įpareigoti jį priimti naują sprendimą – panaikinti gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išregistravimą. Teismas taip pat nurodė, kad atmestinas pareiškėjos argumentas, jog, namą 1A1m A. S. nugriovus, liko jo pamatai, o esant išlikusiems pamatams, nebuvo jokio pagrindo atlikti išregistravimą. Byloje pateiktas ekspertizės aktas įrodo, jog po namo nugriovimo liko tik žemėje esančios pamatų liekanos, kurios negali būti laikomos statiniu, atitinkančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį – tvirtą sujungimą su žeme, bei nekilnojamojo turto kadastro objektu.
III.
Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neturėjo teisės kreiptis su prašymu dėl gyvenamojo namo 1A1m išregistravimo. Byloje buvo pateiktas 2004 m. vasario 11 d. notaro išduotas liudijimas apie tai, kad apeliantas ir jo brolis S. S. buvo įpėdiniai po motinos V. M. mirties. Šis liudijimas suteikė jiems abiems vienodas teises tvarkyti visus palikimo priėmimo reikalus. Tačiau S. S. po motinos mirties nepaveldėjo gyvenamojo namo 1A1m, nes nepriėmė palikimo. Aplinkybė, kad testamentu minėtas namas buvo paliktas S. S., nesuponuoja, kad šis asmuo įgijo atitinkamas daiktines teises. Be to, teismas neįvertino V. M. 2004 m. sausio 2 d. apeliantui išduoto įgaliojimo tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorizavimu ir įregistravimu. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančio 1988 metų statybos leidimo matyti, kad pagal jį senojo namo nugriovimas buvo esminė sąlyga naujojo statybai. Tai patvirtina, jog atsakovui buvo pateikti visi teisės aktų numatyti dokumentai ir jog atsakovas teisėtai atliko nekilnojamojo daikto išregistravimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie tai, jog gyvenamasis namas 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra sunaikintas, atitinka faktinius ir kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis bei 2005 m. kovo 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl pareiškėjos skundas šioje byloje turėjo būti atmestas. Atsakovas nurodo, kad nei pareiškėja, nei joks kitas asmuo neginčijo 2005 m. sausio 25 d. kadastrinių matavimų, kuriais užfiksuotas gyvenamojo namo nugriovimas. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė dvi skirtingas išvadas, t. y. konstatavo, jog gyvenamasis namas negalėjo būti išregistruotas, tačiau kartu pripažino, kad šis daiktas nėra nekilnojamojo turto kadastro objektas.
Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą atsakovas su šiuo apeliaciniu skundu sutinka.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. su šiuo apeliaciniu skundu sutinka.
Atsiliepimu į abu apeliacinius skundus pareiškėja prašo juos atmesti.
Pareiškėja nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog pastatas yra nugriautas, negali būti pagrindas jį išregistruoti, jeigu nėra asmens, turinčio teisę kreiptis dėl išregistravimo, nustatyta tvarka paduoto atitinkamo prašymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisės išregistruoti gyvenamojo namo iš nekilnojamojo turto registro, nes A. S. iš viso netgi nepateikė prašymo dėl išregistravimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pareiškėja prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. S-4375-2020/09, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą panaikinti gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išregistravimo faktą.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo, pateikto teritoriniam registratoriui, turinį, privalėjo išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu Nekilnojamojo turto registro įstatyme, pareiškėja prašė panaikinti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis. Spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjos prašymo dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo fakto panaikinimo, nesiaiškino, kokiais dokumentais remdamasi pareiškėja grindė savo prašymą. Nesant šių dokumentų, nėra galimybės įvertinti, ar skundžiamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.
Šis procesinės normos pažeidimas yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 142 straipsnis).
Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo ribų nustatymą.
Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Taigi teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą ar pradėdamas nagrinėti administracinę bylą, privalo aiškiai ir tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde (prašyme) suformuluotų reikalavimų turinį. Jeigu pareiškėjo skunde (prašyme) reikalavimai nėra suformuluoti aiškiai ir iš jų turinio negalima apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, tuomet teismas gali nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kai yra sprendžiamas skundo (prašymo) priėmimo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis), arba pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus, jeigu neaiškumai dėl bylos nagrinėjimo ribų atsirado nagrinėjant administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo priėmimo tvarką ir jų formą nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punkte nustatyta, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo ar išregistravimo registre priėmimą atidėti įforminamas raštu pagal Centrinio registratoriaus patvirtintą tvarką (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija). Nuostatų 32 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, duomenys įrašomi į registro centrinį duomenų banką (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija). Aiškinant minėtas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai panaikino gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinę registraciją pateiktų prašymų ir dokumentų pagrindu. Tačiau, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar galima kvestionuoti nekilnojamojo turto registro duomenis apie minėto namo išregistravimą, jeigu nėra ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimas dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.