Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. teikimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį buvo nuteistas galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus teikime siūloma A. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nurodoma, kad A. J. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2020 m. birželio 12 d. Adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Nuteistasis vengia destruktyvių grupių, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą ateityje, yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti teisėtais būdais. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susiję su kriminaline subkultūra. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 13 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 7 kartus baustas, šiuo metui galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 9 kartus. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi dailidės specialybės. Bausmės atlikimo metu dirbo. Perkeltas į (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl įdarbinimo, 1 mėnesį dirbo valytoju. Šiuo metu nedirba. Nuostata į darbą išlieka teigiama. Priteistus civilinius ieškinius atlygino. 2016 m. spalio 20 d. sudarytą ir 2020 m. kovo 26 d. papildytą individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS metodiką yra vidutinė – 70 balų, iš jų 45 balai yra statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo nuo 77 balų iki 70 balų. Sumažėjo dėl to, kad nuteistasis mokosi siekdamas įgyti specialybę, pateikė dokumentus, kad turės nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu bus paleistas iš pataisos įstaigos, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje. Po atlikto vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku). Nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas, specialybės siekimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. P. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) organizacijos atstovas. Ši organizacija atstovauja vyrus krikščionis, kurie tam tikrą tarnystę atlieka ir kalėjimuose. Viena iš misijų yra padėti nuteistiesiems. Į (duomenys neskelbtini) pataisos namus vyko pataisos namų viršininko prašymu. Buvo 9 žmonės, kurie ateidavo į susitikimus, tarp jų ir nuteistasis A. J.. Susitikimai vyko apie metus laiko. Šiuo metu su A. J. bendrauti neturi galimybės. A. J. yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi. Jis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo įvykdyto nusikaltimo, bausmės atlikimo metu toje aplinkoje įgavo daugiau žmogiškųjų savybių, negu prarado. A. J. iš tikrųjų tiki Dievu, jo asmenybė pasikeitė. Jis dar gali duoti kažką gero visuomenei ir jai nebūti pavojingas. Yra su A. J. kalbėjęs apie nusikaltimus, už kuriuos šis nuteistas. A. J. pripažino, ką padarė, prisipažino nuoširdžiai, kaip atlikdamas išpažintį.

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) atstovė teikimą palaikė.

Nuteistais ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti. Nuteistasis nurodė, kad yra teigiamai charakterizuojamas, yra pasikeitęs. Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad visas bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygas nuteistasis atitinka, nuteistasis pasikeitė, įvertino savo praeities klaidas, šiuo metu pataisos namuose elgiasi tinkamai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dėl statinių balų skaičiaus iki žemos rizikos sumažėti negalės, tačiau pagal du atliktus vertinimus yra ženklus teigiamas pokytis. Nuteistasis ilgą laiką dirbo, mokėsi ir siekė įgyti specialybę, atlygino civilinį ieškinį.

Prokurorė prašė teikimo netenkinti, atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, tai, kad nuteistasis įsidarbino tik nuo 2007 metų, 2 kartus buvo atleistas iš darbo.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. J. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. rugsėjo 7 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti, ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis, ar jis nebėra pavojingas visuomenei, o teigiami elgesio pokyčiai yra stabilūs ir nekeliantys abejonių.

Iš nuteistojo asmens bylos, Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su mama ir broliu, nuobaudomis už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu nebaustas. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 9 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra ar palaikytų diskriminacines nuostatas, byloje nėra. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, siekia įgyti dailidės specialybę. Dirbo nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. liepos 27 d., nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2012 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio darbą tęsė. Perkėlus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pataisos namus kreipėsi dėl įdarbinimo, nebuvo įdarbintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (dėl laisvų darbo vietų stokos). 2020 m. birželio 12 d. nuteistąjį perkėlus į (duomenys neskelbtini), jis kreipėsi dėl įdarbinimo, 1 mėnesį dirbo, bet buvo atleistas. Taigi nuteistojo nuostata į darbą iš esmės yra teigiama. Priteistus civilinius ieškinius nuteistasis atlygino. Šių aptartų duomenų visuma nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo.

Iš 2021 m. kovo 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. J. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 70 balų. Statinių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis jau negali sumažinti, svertinių taškų suma yra 45 balai. Nors pagal statinių balų skaičių nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki minimalios objektyviai neturi galimybės, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį taip pat sudaro ir nemaža dalis dinaminių balų – 25 balai. Nuo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai sumažėjo nuo 77 balų, t. y. 7 balais. Šis pokytis, įvertinus tai, kad nemažą rizikos balo dalį sudaro dinaminiai balai, kurie yra kintantys, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, nelaikytinas ženkliu ir įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas. Nuteistajam nustatyta rizika, ją sudarančių statinių ir dinaminių balų santykis, pokytis per bausmės atlikimo laiką rodo, kad nuteistojo išimtinai teigiama korekcija vis dar yra galima, nuteistasis turi realią galimybę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką reikšmingai sumažinti.

Svarstomo klausimo kontekste pažymima, kad šis teistumas A. J. nėra pirmas. Nusikalstamas A. J. elgesys prasidėjo jam būnant nepilnamečiu, nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, teistas už smurtinius nusikaltimus. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 8 d. jis su kitais asmenimis apiplėšė moterį, 1999 m. rugsėjo 2 d. sumušė ir apiplėšė vyriškį, minėtus nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei mėnesiui, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (asmens bylos 1 tomas, b. l. 10, 11). Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už itin pavojingų nusikaltimų, taip pat ir už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nuteistasis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiąją, ją spardė, stumdė, pargriovė, grasino peiliu, ją išžagino, po to išžagino veikdamas su bendrininku, užvaldė jos pinigus, bijodamas, kad nukentėjusioji praneš policijai apie apiplėšimą ir išžaginimą, su bendrininku nukentėjusiąją toliau spardė, šokinėjo ant krūtinės, sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis murkdė į vandenį, taip tyčia nužudė nukentėjusiąją (asmens bylos 1 tomas, b. l. 48). Anksčiau nuteistasis buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą, du kartus jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, netinkamą A. J. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą.

Išanalizavus nuteistojo A. J. asmens byloje esančius duomenis, nuteistojo elgesį vertinti kaip išimtinai teigiamą, nėra pagrindo, ypatingu pavyzdingumu A. J. vis tik nepasižymėjo ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau. Nors už gerą elgesį jis ir buvo skatintas 9 kartus, tačiau vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 13 kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas 7 kartus, likusiais atvejais nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje (asmens bylos 3 tomas, b. l. 136, 137). Svarbu tai, kad paskutinė drausminė nuobauda A. J., bausmę atliekančiam nuo 1999 m. rugsėjo 7 d., buvo skirta pakankamai neseniai – 2018 m. gruodžio 21 d., panaikinta prieš terminą tik 2019 m. birželio 10 d. Po nuobaudos panaikinimo A. J. dar kartą paskatintas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taigi nuteistojo pažanga išimtinai teigiama linkme vertinamu atveju stebima tik kiek ilgiau, nei vienerius metus ir šis laikas bendrame nuteistojo atliktos bausmės kontekste nelaikytinas pakankamu konstatuoti, kad nuteistojo daroma pažanga yra reikšminga, o jo elgesio pokyčiai ilgalaikiai ir stabilūs. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo paaiškinimų dėl fiksuotų tvarkos nesilaikymo atvejų turinį, rodantį, kad nuteistasis A. J. padarytus pažeidimus ne visada pripažino, yra linkęs savo elgesį, padarytus pažeidimus pateisinti (asmens bylos 1 tomas, b. l. 160; asmens bylos 2 tomas, b. l. 79, 108, 109; asmens bylos 3 tomas, b. l. 29, 30). Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia nuteistojo polinkį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų, jo neigiamą požiūrį į visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims privalomų taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi ir tuo pačiu teikia pagrindą manymui, jog nuteistojo pastangos savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo asmens byloje esančios metinės charakteristikos. Nuteistojo A. J. 2005, 2006, 2007, 2008 metinėse charakteristikose (asmens bylos 2 tomas, b. l. 20, 29, 44, 50) yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių savybių: mandagus, vengiantis konfliktų. Tačiau jis taip pat apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis neigiamai įtakai, vertinantis materialines vertybes, nejaučiantis atsakomybės už savo poelgius, nepalankiose situacijose galintis būti konfliktiškas, labai siaurų interesų, pavydus, mėgstantis gudrauti, rimtesnių išvadų nėra padaręs, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai. 2010 m. charakteristikoje apie A. J. nurodyta, kad interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu, nesidomi visuomenėje vykstančiais procesais, vyrauja individualistiniai – egoistiniai polinkiai, nebedirba, kadangi dėl padaryto pažeidimo atleistas iš darbo (asmens bylos 2 tomas, b. l. 116), kas neteikia pagrindo galvoti apie nuteistąjį, kaip apie brandžią asmenybę, pakeitusią savo mąstymą ir elgesį. Tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, atlygino civilinius ieškinius, nuostata į darbą išlieka teigiama, nors ir yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, jų nepakanka nuteistojo elgesio, kaip nepriekaištingo, vertinimui.

Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, kolegijos įsitikinimu, vertinamu atveju neteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslais bus įgyvendinti.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. J. socialinius ryšius palaiko su mama ir broliu. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis A. J. tėvų vaidmenį jo asmeniniame gyvenime (dėl nepakankamai išugdytų vertybinių nuostatų, moralinių principų nepaisymo, tėvų pritarimo nuteistojo asocialiam gyvenimo būdui, netinkamo nuteistojo elgesio pateisinimo ir palaikymo) laiko viena iš pagrindinių aplinkybių, įtakojusių jo nusikalstamą elgesį. Taigi abejotina, kad ryšių su artimaisiais palaikymas, esant kitų šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumai, vertinamu atveju galėtų veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tuo atveju, jei jau šiuo metu nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme ir nuteistasis, ją atlikęs, būtų paleistas iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma dar neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. A. J. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Priimti priešingą sprendimą neįpareigoja ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto (duomenys neskelbtini) organizacijos atstovo M. P. nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo A. J. teigiamų asmenybės pokyčių. Liudytojas pateikė savo subjektyvią nuomonę, liudytojui susiformavusią pokalbių su nuteistuoju metu. Tačiau apie nuteistojo požiūrio, mąstymo pokyčius, jo elgesio korekciją ar jos nebuvimą sprendžiama įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius per visą bausmės laiką atskleidžiančių duomenų visumą, kurios visapusiškas įvertinimas teisėjų kolegijai teikia pagrindą konstatuoti, jog taikyti A. J. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas šiuo metu dar nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.