Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dominyko Vanharos skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimu konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, nes, veikdamas kaip statinio projektuotojas, parengė, pasirašė ir 2023 m. spalio 20 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projekto užsakovui Visagino savivaldybės administracijai pateikė statinio projektą „Kitos paskirties inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 900 Eur dydžio bauda.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Vanhara pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl baudos paskyrimo bei priteisti pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad nutarimą priėmusi institucija padarė esminius procedūrinius pažeidimus. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę per 15 dienų pateikti rašytinius paaiškinimus. 2025 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė Institucijai paaiškinimus, tačiau nutarimas buvo priimtas nesulaukus ir neįvertinus pateiktų paaiškinimų. Teigia, kad pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo gavimo. Žemės sklypo, kuriame pareiškėjas atliko projektavimo darbus, ir tų besiribojančių žemės sklypų, kurių savininkų sutikimas tariamai buvo negautas, savininkas yra vienas ir tas pats – Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Besiribojančių žemės sklypų savininkė yra ta pati, kaip ir to žemės sklypo, kuriame buvo atliekami projektavimo darbai, prievolė iš viso neatsiranda, nes kreditorius ir skolininkas yra tas pats – Lietuvos Respublika. Nebuvo padarytas joks pažeidimas dėl tariamai neatlikto atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Buvo projektuojamas ne teminis parkas, o paprastas rekreacinis parkas visuomenei, kuriam jokie teisės aktai nenumatė jokios prievolės atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 12.4. papunktis reglamentuoja, kad turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo dėl teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.). Cituojamas reglamentavimas numato konkrečius pavyzdžius, kas yra laikoma teminiu parku, ir nei į vieną šių pavyzdžių minėtas parkas nepatenka. Buvo projektuojamas ir įrenginėjamas ne teminis parkas, bet paprastas rekreacinis parkas, laikytina, kad jam nebuvo reikalinga ir poveikio aplinkai vertinimo atranka, vadinasi, tokio pažeidimo ir nebuvo padaryta. Pareiškėjas projektavo įvairius inžinerinius statinius parke, tokius kaip dviračių takus, pėsčiųjų takus, mažosios architektūros statinius, tokius kaip suoleliai, pavėsinės, kt., taigi, ne pareiškėjas buvo atsakingas už parko suprojektavimą ar įrengimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo atstovas klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos nuosavybės (valstybinės žemės) teise valdomų sklypų disponavimo faktą. Žemės įstatymo 7 straipsnio (Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise) 1 dalies nuostatuose išdėstyta, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomi sklypai (ar laisva, sklypais nesuformuota žeme) gali turėti skirtingus patikėtinius. Šiuo atveju prašymo išduoti statybos leidimą Visagino savivaldybės administracijai pateikimo metu, buvo 4 besiribojantys žemės sklypai, iš kurių tik vieno valstybinės žemės patikėtiniu buvo ta pati savivaldybė. Pareiškėjo argumentai, kuriais apeliuojama į „to paties savininko teikiamus sutikimus“ yra nepagrįsti ir klaidinantys. Prieš konstatuojant 2025 m. birželio 11 d. protokolu pareiškėjo teisės aktų pažeidimus, Institucija kreipėsi tarnybinės pagalbos į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir buvo išsklaidytos abejonės dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinybės. Reglamentavimas, bylos medžiaga paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtintas nurodytomis teisės normomis, todėl jo naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir nurodė, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Bendrovės paaiškinimai Institucijai surašyti 2025 m. birželio 23 d. ir išsiųsti 2025 m. birželio 25 d. 14 val., tuo tarpu nutarimas priimtas 2025 m. birželio 25 d. 11. 12 val. iš ko matyti, jog nutarimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo paaiškino, kad žemės savininkas turi teisę valdyti ir disponuoti savo turtu. Visų minimų sklypų savininkas yra tas pats – Lietuvos Respublika. Bendrovė neprojektavo teminio parko, o tik dviračių bei pėsčiųjų takus, suoliukus, pavėsines, todėl neturėjo pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. M. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad savo paaiškinimus, surašytus 2025 m. birželio 23 d. išsiuntė e. paštu, Institucijoje jie buvo registruoti 2025 m. birželio 25 d., po skundžiamo nutarimo priėmimo, todėl mano, kad buvo padaryti pažeidimai. Su Visagino savivaldybe pasirašė sutartį dėl kalno, dviračių bei pėsčiųjų takų, suoliukų suprojektavimo, tačiau teigia, jog parko neprojektavo, nebuvo sąvokos „parkas“, tai buvo rekreacinė zona žmonėms. Buvo pateikti statybą leidžiantys dokumentai, todėl darė prielaidą, kas viskas yra gerai.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė savo atsiliepimą ir nurodė, jog nustačius pažeidimą, 2025 m. birželio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame surašyta pažeidimo esmė. Pažymėjo, kad ŽĮ 2 straipsnio 10 punkte nurodoma, jog parko projektuotojas, kai parkas, kurio plotas 2,9365 ha ir didesnis nei l ha, vadovaujantis PAV 2 priedo 12.4. papunkčiu, atlieka poveikio aplinkai vertinimą. Vienas žemės sklypas buvo patikėtas Visagino savivaldybei, tačiau kiti sklypai buvo patikėti NŽT. Vienas iš sklypų ribojosi su miško parku, taigi pareiškėjui turėjo būti aišku, jog jis projektuoja teminį parką ir reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Institucija kreipėsi tarnybinės pagalbos į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir buvo išsklaidytos abejonės dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubaustas pagal SĮ 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kaip statinio projektuotojas parengė, pasirašė ir 2023 m. spalio 20 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projekto užsakovui Visagino savivaldybės administracijai pateikė statinio projektą „Kitos paskirties inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Institucija skundžiamą nutarimą priėmė nesulaukusi ir neįvertinusi rašytinių paaiškinimų, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. 2025 m. birželio 11 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. APS-35 nurodyta, jog bylos nagrinėjimas vyks 2025 m. birželio 25 d., 10 val. Tai reiškia, kad pareiškėjas rašytinius paaiškinimus turėjo teisę pateikti iki nurodyto administracinio bylos nagrinėjimo datos ir laiko, tačiau to nepadarė ir paaiškinimus pateikė po nurodyto laiko, t. y. 2025 m. birželio 25 d. 14 val. Skundžiamas nutarimas surašytas 2025 m. birželio 25 d. 11.12 val., po pareiškėjui nustatyto atsiliepimo pateikimo termino, todėl procedūrinio pažeidimo priimdama skundžiamą nutarimą Institucija nepadarė.

Teismas laiko, kad pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, jog suprojektavo statinius neturėdamas besiribojančių žemės sklypų savininko rašytinio sutikimo. Patikrinimo akte Nr. SLD-30-250520-00020 padaryta išvada, kad projektuotojas suprojektavo statinius neturėdamas besiribojančio žemės sklypo l, sklypo 2, sklypo 3, sklypo 4 valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo statyti statinius, t. y. stogo neturinčius statinius, arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, kaip nurodyta reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 dalyje. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomi sklypai (ar laisva, sklypais nesuformuota žeme) gali turėti skirtingus patikėtinius. Sutiktina su pareiškėjo atstovo nuomone, kad visų besiribojančių žemės sklypų savininkas yra Lietuvos Respublika. Ta aplinkybė, kad patikėjimo teise sklypus Nr. 1, 3 ir 4 valdė ne Visagino savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba, nereiškia projektavo reikalavimų pažeidimo. Žemės sklypo Nr. 2 prašymo pateikimo metu patikėtinė buvo Visagino savivaldybė, ir nors formaliai vien šios savivaldybės pasirašytas sutikimas negali būti traktuojamas kaip sutikimas dėl visų keturių žemės sklypų, tačiau žemės savininkas šiuo atveju yra tas pats. Statinių projektavimo derinimas su žemės sklypų savininkais visų pirma reikalingas tam, kad būtų apsaugoti skirtingų žemės sklypų savininkų interesai. STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 dalies tikslas – apsaugoti skirtingų savininkų interesus, šiuo atveju reikalavimas gauti atskirus rašytinius sutikimus iš kelių valstybės institucijų Lietuvos Respublikos vardu vertintinas kaip perteklinis, todėl laikytina, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas pažeidimas, kad jis neturėjo atskirų rašytinių sklypų patikėtinių sutikimų.

Remiantis „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo“ 2 priedu planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 12.4. papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo dėl teminių parkų atliekama (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.). Teismas laiko, kad nurodytas teisinis reglamentavimas numato konkrečius pavyzdžius, kas yra laikoma teminiu parku, ir nei į vieną šių pavyzdžių pareiškėjo projektuotas parkas nepatenka. Planuota ūkinė veikla pagal savo pobūdį ir apimtį atitinka Želdynų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte reglamentuojamą parko sąvoką, t. y. tai yra bendro pobūdžio rekreacinis želdynas su dviračių bei pėsčiųjų takais, aikštelėmis ir mažosios architektūros elementais. Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodoma, kad Parkas tai ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar pertvarkytas įvairiais tikslais naudojamas atskirasis želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, želdynų statinių ir įrenginių ir kuris skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms ir (ar) pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti. Iš projekto sprendinių nustatyta, kad projektuojamos aikštelės, dviračių takai, pėsčiųjų takai, sporto aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, mažosios architektūros elementai, unikali kalva, planuojama Visagino kalną paversti visuomenės traukos centru, todėl, remiantis ŽĮ 2 straipsnio 10 punkto nuostatomis, nustatyta, kad projekte suprojektuotas Parkas, kurio plotas 2,9365 ha ir didesnis nei l ha. Tačiau Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.4 papunktyje minimi teminiai parkai (pvz., zoologijos sodai, golfo laukai, šaudyklos, vandens pramogų parkai ir pan.) apibūdina siauresnę, specializuotą, teminę ir potencialiai didesnį poveikį aplinkai turinčią ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju projekte nėra nė vieno iš minėtų ar jiems analogiškų objektų, todėl planuojamos ūkinės veiklos prilyginimas teminiam parkui yra nepagrįstai išplėstinis ir neatitinka nei minėtos normos teksto, nei jos paskirties. Nors pareiškėjas teigia projektavęs tik atskirus inžinerinius statinius (takus, mažosios architektūros elementus), iš projekto sprendinių visumos matyti, kad būtent jis suprojektavo visą rekreacinį parką (želdyną) – t. y. parko teritorijos funkcinę struktūrą, takų, aikštelių, mažosios architektūros ir kitų elementų sistemą. Taigi, konstatavus, kad buvo projektuojamas ir įrenginėjamas ne teminis parkas, bet paprastas rekreacinis parkas, laikytina, kad jam nebuvo reikalinga ir poveikio aplinkai vertinimo atranka, vadinasi, tokio pažeidimo ir nebuvo padaryta.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, negrąžinant bylos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atlyginti patirtas 3 500 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti: už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme. Tai patvirtina 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymai (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnio 3 dalis). Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nurodytų atlygintinų išlaidų dydžių. Visa tai sudaro pagrindą prašymą tenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dominyko Vanharos skundą tenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. NSA-28, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 900 Eur bauda – panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas 3 500 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.