- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- Ik-1296-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03395-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovams A. L. ir advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovės atstovams Ievai Galinauskaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą ,prašydamas pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2010 09 21 sprendimą Nr. SS-2580 ,,Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2010 10 26 sprendimą Nr. S-321 ,,Dėl A. L. darbingumo lygio“, nustatant, kad A. L. yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis nuo 0 iki 25 % (b. l. 1-2).
Pareiškėjas nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ir Ginčų komisija, remdamasi darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo punktu 15.3 įvertino tik sunkų funkcijos sutrikimą. Pastovaus varginančio skausmo nevertino. Jo atveju yra sunkus sutrikimas, pastovus stiprus varginantis skausmas 8-5-10 balų. Net panaudojus nuskausminamuosius vaistus morfiną, išlieka 2-3 balų skausmas ir nieko nedirbant. Nesutinka su 2010 08 13 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. Df-2353 nurodytu teiginiu, kad nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje. Priešingai, dalyvauti profesinėje reabilitacijoje jam niekas nesiūlė, nes NDNT komisija gerai žino, kad esant tokiai traumai ir skausmui jis minimoje profesinėje reabilitacijoje dalyvauti negalės. Komisijai, nustatant bazinį darbingumą, neįvertinus skausmo, darbo ir kitų aplinkybių koeficientas tapo neatitinkantis tikrovės. Vietoj 1 jis turi būti 0.7. Paaiškino, kad jo specifinė trauma yra vienintelė Lietuvoje, kurios pasekmė sunkus funkcijos sutrikimas ir pastovūs varginantys skausmai. Komisija, nustatydama darbingumo lygį, privalėjo vertinti ne tik sunkų funkcijos sutrikimą bet ir stiprų varginantį skausmą. Jis užmiega tik paryčiais, išvargintas skausmų, nors ir vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus, dėl ginčijamų sprendimų patiria pažeminimą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Komisija nagrinėdama jo skundą neįvertino visų aplinkybių sąlygojančių jo darbingumo lygio nustatymą, nepilnai vadovavosi reikšmingais darbingumo lygiui nustatyti dokumentais, todėl priėmė neobjektyvų sprendimą. Faktas, kad jis negali sulenkti rankos, nes nuo šio veiksmo skausmas tik padidėja turėtų būti priskiriamas prie nepalankių aplinkybių. Neteisingai įvertinta aplinkybė, kad nustatytas 8-5-10 balų skausmas yra įsivaizduojamas. Juk skausmas yra nustatomas taip kaip jis yra jaučiamas, o ne įsivaizduojamas. Minėtas aplinkybes patvirtina atliktas skausmo testas, kuriame nurodyta, kad 8-5-10 balų skausmo nemalšina net morfinas. Pagal esamus ir pateiktus Komisijai medicininius dokumentus akivaizdu, kad jis negali dirbti nei fizinio nei protinio darbo.
Atsiliepimas
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 52-54) pažymėjo, kad NDNT gali pasisakyti tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 09 21 priimtas sprendimas Nr. SS-2580, kadangi už šį sprendimą ir jo sukurtas teisines pasekmes asmeniui tiesiogiai atsakinga NDNT. Teigia, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais vertinimais ir argumentais, nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodo, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos vertinant jo darbingumo lygį buvo pažeistos. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, tai tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Nurodo, kad A. L. darbingumo lygis buvo vertintas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1-u bei 2-u priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) (Žin., 2005, Nr. 38-1253; 2007, Nr. 99-4027; 2009 Nr. 63-2514; 2010 Nr. 62-3075) nuostatų.
2010 08 13 Darbingumo lygio vertinimo akto 22.2 punkte nurodyta, kad asmuo neturi profesinės reabilitacijos motyvacijos, kadangi apžiūros ir pokalbio metu, asmuo nurodė, kad neturi noro dalyvauti profesinėje reabilitacijoje dėl esamos sveikatos būklės. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo siūlyta dalyvauti profesinėje reabilitacijoje yra neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1-u bei 2-u priedais ir Tvarkos aprašu, remiantis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais dokumentais. Siuntime į NDNT Nr. 79 nurodytomis diagnozėmis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau - TLK-10) kodą, nurodytomis pagrindinėje diagnozėje: T91.8 Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (padariniai po trauminio deš. peties nervų rezginio pažeidimo su deš. rankos pareze bei kompleksinio regioninio skausmo išreikštu sindromu. ( S14.3, S25.1, S25.3 padariniai); T92.1 Rankos kaulų lūžimo padariniai (padariniai po deš. raktikaulio lūžimo ( S42 padariniai ); ir, vadovaujantis Kriterijų aprašo, 1-ojo priedo I dalies 15.3 punktu, A. L. pagrįstai nustatytas 35 proc. bazinis darbingumo lygis. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus T91.8 T92.1, vadovautasi Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.3 punktu. Šio punkto dispozicija taikoma esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų sunkiam funkciniam sutrikimui. Funkcijos sutrikimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus), nustatomas atsižvelgiant į sutrikimus, kurie daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Punktas taikytas dėl aukščiau nurodytų diagnozių T91.8, T92.1, nes asmeniui diagnozuotas sunkus f-jos sutrikimas - riboti aktyvūs dešinės rankos judesiai, maža dešinės rankos proksimalinė jėga, asmuo vos kelia plaštaką į viršų, refleksai dešinės rankos žemi, lėtiniai neuropatinio pobūdžio denervacijai būdingi simptomai (ENMG tyr.), hipestezija dešinėje rankoje; dešinio peties, alkūnės, riešo, pirštų sąnarių kontraktūros 1997.07.23 traumos padarinių pasėkoje; skausminis sindromas. Pareiškėjo teiginys, kad Kriterijų aprašo I dalies 15.3 punktas apima tik sunkų funkcijos sutrikimą ir neapima skausmo yra klaidingas, kadangi kaip pažymėta Kriterijų aprašo I dalies 15.3 punkto pastaboje - funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais, kas dar karta įrodo, kad vertinant A. L. darbingumo lygį buvo vertinamas funkcijos sutrikimas, kuris yra pasireiškiantis ir skausmu. Skausminis sindromas yra vertinamas ne atskirai, kadangi Kriterijų aprašo I dalies 15.3 dispozicija apima ir skausmą. Atsižvelgiant į tai, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė A. L. 35 proc. bazinį darbingumą (BDL = 35 proc. x 1). Asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius - funkcinius (darbo aplinkybės) ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau minėto Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios - koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės - 3, vidutinio palankumo - 4, palankios -0). Vadovaujantis to paties aprašo 18 punktu, numatančiu, kad, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju, 35 proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 35 proc. darbingumas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, nustatydama asmens nedarbingumo lygį, nedetalizuoja, kaip apskaičiuoja 30 ar 40 procentų darbingumo lygį. Komisija nustatė pareiškėjo darbingumo lygį pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų 15.3 punktą, kuris identifikuoja tik sunkų funkcijos sutrikimą. Šio punkto pastaboje yra nurodyta, kad taikoma esant funkcijos sutrikimui arba skausmui, o A. L. yra ir funkcijos sutrikimas, ir skausmas. Atsakovas ignoruoja pateiktą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ligoninės Skausmo klinikos pažymą, kurioje nurodytas 5–8–10 balų skausmas, o tai reiškia, kad jaučiamas didelis ir pastovus skausmas. Pažymoje taip pat parašyta, kad A. L. dirbti negali dėl skausmo provokacijos. Atsakovas taip pat ignoruoja Kauno klinikų Neurochirurginio skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui iš nervinio rezginio yra susidaręs 3-4 cm randas. Į šitą randą remiasi sužaloto peties nervų rezginys ir susidaro nežmoniškas skausmas, kylantis nuo menkiausio judesio. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija įvertino A. L. ligą ir diagnozę, tačiau neįvertino sukeliamų pasekmių, t. y. skausmo.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Atstovų teigimu, pareiškėjas neteisingai traktuoja Kriterijų 1 dalies 15.3 punktą. Minėtas kriterijų punktas kartu apima funkcijos sutrikimą ir skausmą. Nėra atskiro punkto vien tik skausmui apibrėžti. 15.3 punktas vadinasi sunkus funkcijos sutrikimas. Šis funkcijos sutikimas pasireiškia motorikos sutrikimais, sensoriniais sutrikimais ir skausmais. Darbingumo lygis nustatomas įvertinant bazinius medicininius ir profesinius kriterijus, įtakojančius žmogaus darbingumo lygį. Jie vertino padarinius. Pirmame pareiškėjo skunde buvo priekaištauta, kad buvo netinkamai pritaikytas ligos kodas. Anksčiau nustatytas kodas S atspindi ūmų susirgimą arba ūmią būklę, o kiekvienu konkrečiu atveju jie vertina traumų padarinius. Atlikdami darbingumo lygio vertinimą rėmėsi specialistų išvadomis ir atliktais tyrimais. Įvertinę visą gautą informaciją, padarė išvadą, kad A. L. yra sunkus funkcinis sutrikimas. 15.3 punktas apėma visus traumos padarinius. Buvo įvertinti funkciniai kriterijai, kuriuos sudėjus buvo dauginta iš koeficiento, lygaus 1. Tokiu būdu ir buvo apskaičiuotas nedarbingumo lygis. Magnetinio rezonanso tyrimo išvada A. L. darbingumo lygio nenulemia ir nekeičia. Skausmas atskirai nevertinamas, kadangi jis yra sindromas, bet ne liga. Skausmą, kaip traumos padarinį, įskaitė, įvertindami A. L. darbingumo lygį. Atskirai vertinti skausmo negalėjo, kadangi kriterijų apraše nėra atskiro punkto, skirto skausmo vertinimui atskirai. Skausmas įeina į periferinės nervų sistemos neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos sunkų funkcijos sutrikimą. Gebėjimas dirbti nustatomas užpildžius specialią lentelę. Nustatydami darbingumo lygį, vadovaujasi tik pirmine medžiaga, kurią gauna siuntime. Net jei matytų kažkokią kitą ligą, nieko daugiau prirašyti negalėtų. Pareiškėjui reikia kreiptis į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašyti patobulinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą. Jie pakeisti minėto aprašo negali, nes yra tik vykdytojai. Pagal dabar galiojantį darbingumo nustatymo aprašą situacija pasikeistų tik tuomet, jei pareiškėjui būtų nustatytos naujos ligos, kurias būtų galima įvertinti pagal dar vieną kriterijų aprašo punktą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius 2010 08 13 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2353 nustatė pareiškėjo darbingumo lygį ir įvertino jį 35 % (b. l. 31).
Nesutikdamas su aktu pareiškėjas kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, kuris 2010 09 21 sprendimu Nr. SS-2580 paliko NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio įvertinimo nepakeistą (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 408-404). Ginčų komisiją, kuri 2010 10 26 sprendimu Nr. S-321 paliko NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą nepakeistą (b. l. 45-49).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (2005 10 18 įstatymo redakcija Nr. X-373); socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (2006 05 13 redakcija Nr. 52-1918) (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (2007 09 14 įsakymo redakcija Nr. 99-4027) (toliau – Tvarkos aprašas).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 03 21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai.
Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomi darbingais.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų Aprašo (toliau - Aprašas) II skyriaus „Darbingumo lygio nustatymas“ 16 punktą, nustatant asmens darbingumo lygį yra pildoma forma Darbingumo lygio vertinimo aktas. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius 2010 08 13 surašė minėtą aktą (b. l. 31-33). Iš šio akto matyti, kad pareiškėjo bazinis darbingumas procentais buvo nustatytas pagal Aprašo I priedo punktą 15.3, nustatant bazinį darbingumą procentais – 35 procentų.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 p. įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t.y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2010 09 16 – 2010 09 21 pareiškėjo prašymu NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino jo darbingumo lygį. Darbingumo lygio vertinimo 2010 09 21 akte Nr. DL-2355 pagrindinė diagnozė nurodyta, pagal TLK -10 kodus: T91.8 - Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (Padariniai po trauminio dešinio peties nervų rezginio pažeidimo su dešinės rankos pareze, bei kompleksinio regioninio skausmo išreikštu sindromu. (S14.3, S25.1, S25.3 padariniai), T92.1 - Rankos kaulų lūžimo padariniai (padariniai po dešinio raktikaulio lūžimo (S42)). Funkcijų sutrikimai: rankų, skausmo – sunkus (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 405-399). NDNT specialistai apžiūrėjo pareiškėją ir akte nurodė: skausmingi ir riboti dešinės rankos judesiai, pasyvūs judesiai dešinio peties sąnario skausmingi, dešinio ir kairio žasto apimtis vienoda, raumenų atrofijos nėra, maža dešinės rankos proksimalinės dalies jėga vos kelia plaštaką į viršų, geriau kelia sulenkęs pirštus į kumštį, beveik netiesia pirštų, aktyviai nejudina, gali sugniaužti kumštį, nykščio priešpastatymas (+), tiesia riešą tiesimo apimtis nepilną jėga silpnesnė, ribotas d. alkūnės sulenkimas ir tiesimas, d. rankos refleksai (-), nurodo rankos hipesteziją dešinė plaštaka drėgna, Dešinio peties aktyvus judesiai: atitraukimas -70 °, lenkimas - 70°, rotacija išor. Vid -10/0/20° pasyvūs: T/O/L-0/0/120⁰. Judesiai per d. riešo sąnario ir pirštų sąnarių labai riboti. Dėl minėtų padarinių įtakos pareiškėjo darbingumui buvo parinktas sunkią funkcinę būklę atitinkantis Kriterijų aprašo 1-jo priedo I dalies 15.3 punktas. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytas diagnozes - periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos – jam buvo nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas.
Pareiškėjo funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, koeficientas buvo įvertintas sekančiai: darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau minėto Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios - koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės - 3, vidutinio palankumo - 4, palankios -0); bazinis darbingumas įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, kadangi asmens bazinis darbingumas yra 35 proc, o tai patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55 proc; atsižvelgiant į tai, kad asmens bazinis darbingumas - 35 proc, asmeniui yra rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, o tai yra vidutinio palankumo aplinkybė; asmens išsilavinimas yra pagrindinis - šis kriterijus vertintas kaip nepalanki aplinkybė; asmuo neturi profesinės kvalifikacijos, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; asmuo neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių - šis kriterijus vertintas kaip nepalanki aplinkybė; asmuo yra 48 metų, o tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė, nes patenka į intervalą nuo 45 m. iki 55 m.; atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, šis kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Kadangi vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1 ir nustatytas 35 proc. darbingumas.
Tarnyba ir Komisija vadovavosi Kriterijų aprašo 1-jo priedo I dalies 15.3 punktu, nustatančiu, kad skausminis sindromas vertinamas kartu su 15.3 punkte išvardinta patologija, t.y. šis punktas apima ir skausmą. Pagrindinė diagnozė, nustatyta pagal TLK-10 kodus T91.89, T92.1, pareiškėjo darbingumui parinkta sunki funkcinė būklė, atitinkanti Kriterijų aprašo 1-jo priedo I dalies 15.3 punktą teisingai, nes šis punktas taikomas , esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų vertinimui. Konstatavus, kad funkcinis sutrikimas ir skausmas yra sunkūs, teisingai nustatytas 35 proc. darbingumas.
Pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo medicininių kriterijų vertinimo iš esmės grindžiama pareiškėjo subjektyvia nuomone, jog šie kriterijai neapima skausmo.
Teismas daro išvadą, kad darbingumo lygis įvertintas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Priimti sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, todėl skunda netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.