- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 2-2092-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Živilei Kontenienei, D. M.
išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. (D. M.), išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nutraukti santuoką, šalių sudarytą 2015 m. liepos 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 192, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui E. M. materialinį išlaikymą po 120 € periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės; paskirti ieškovę šių lėšų administratore uzufrukto teise; nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarką bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. liepos 16 d. Mažeikių r. sav. administracijos CMS buvo įregistruota jų santuoka, kurioje išgyveno nepilnai metus. Susipažino 2012 m. pradžioje, Anglijoje, bendrai pradėjo gyventi nuo 2013 m. pradžios, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus E. Atsakovas pradėjo nuolat išgėrinėti, būdamas neblaivus pradėjo naudoti prieš ją smurtą, dėl to jai teko kreiptis į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jai sutikus susitaikyti, atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Kadangi ji nebetiki atsakovo pažadais nebegirtauti ir nebesmurtauti, nutarė santuoką nutraukti, siūlė atsakovui ją nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas išvyko į Latviją ir jokio bendravimo su juo nebėra. Mano, jog atsakovo alkoholizmas, o juo labiau smurtas šeimoje, laikytini esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, be to, atsakovas seniai nebevykdo ir lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų pareigų. Pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitiks vaiko interesus, atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl pajėgus susirasti darbą ir mokėti 120 € išlaikymą sūnui. Nurodė, jog santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų taip pat neturi.
Teismo posėdyje ieškovė A. M. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu susituokė jau gimus vaikui, iš esmės dėl to, kad jam būtų paprasčiau gyventi Lietuvoje, įsidarbinti. Po santuokos sudarymo atsakovo elgesys iš esmės pasikeitė, jis ėmė girtauti ir smurtauti prieš ją. Smurtaujama buvo ne vieną kartą, tik ne visada ji kreipdavosi į policiją, vis atleisdavo. Po paskutinio smurtavimo kovo mėnesio pabaigoje, kai jį iškeldino, nuo balandžio mėnesio jie kartu nebegyvena ir jokių ryšių nebepalaiko. Pažymėjo, jog atsakovas nuo to laiko nebevykdo ir pareigos išlaikyti sūnų, tik gimtadienio proga jam pervedė 100 eurų. Nurodė sutinkanti, kad atsakovas su sūnum bendrautų kas antrą savaitgalį, apie bendravimo datą ir laiką jai pranešdamas prieš tris dienas.
Ieškovės atstovas advokatas A. Ruginis, antrindamas ieškovei, prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė dėl atsakovo bendravimo su sūnum pritariantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytai tvarkai, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
Atsakovui D. M. procesiniai dokumentai, vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo, siųsti per Latvijos kompetentingą instituciją, įteikti 2016 m. birželio 15 d., tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Be to, atsakovui buvo išaiškintos CPK 805 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos jo pareigos ir jų nevykdymo pasekmės, jog visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Išsiuntus jam šaukimą, iš Latvijos kompetentingos institucijos gautas pranešimas, jog nėra galimybės nustatyti jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovui apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės A. M. (iki santuokos turėta pavardė – „B.“), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota 2015 m. liepos 16 d. Mažeikių r. sav. administracijos CMS, akto įrašo Nr.192 (3 b. l.).
Ieškovės A. M. nurodyta aplinkybė, jog atsakovas smurtavo prieš ją, yra įrodyta 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistas susitaikius su ieškove (b. l. 10–11). Toks atsakovo elgesys visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, todėl laikytinas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu ir netoleruotinu teisės ir moralės požiūriu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytų aplinkybių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, darytina išvada, jog jis sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė.
Ieškovė nurodė santuokoje įgyto turto neįgijus, tai patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti tei-sės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplin-kos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, juos sieja glaudus abipusis ryšys bei pasitikėjimas, tai užtikrina vaiko harmoningą ir saugų vystymąsi artimoje aplinkoje. Iš esmės byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnum tokia tvarka: atsakovas D. M. savo nepilnamečiu sūnum E. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, datą, laiką ir vietą iš anksto – prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina A. M..
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).
Ieškovė atskirame dokumente (b. l. 12) detalizavo ir argumentavo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydį, nurodydama, jog kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui – maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, darželiui, vitaminams, maisto papildams, vaistams, žaislams ji skiria 240 €. Teismas su nurodytais paskaičiavimais neturi pagrindo nesutikti, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į vaiko amžių – treji metai 4 mėnesiai, atkreipiant dėmesį į tai, kad tokio amžiaus vaiko fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai nuolat didėja, taip pat į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia vaikui būtino išlaikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, pripažintina, jog ieško-vės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą, todėl iš atsakovo nepilnamečio sū-naus išlaikymui priteistinos 120 € kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams iš-laikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų, apie savo pajamas ir turtinę padėtį nepateikė, tačiau ir sunki materialinė atsakovo padėtis jo neatleistų nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.
Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaci-ją (CK 3.208 straipsnius). Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. M..
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (120 € x 12 mėn. x 3 % = 43 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė sumokėjo 82 € žyminio mokesčio ir patyrė 300 € advokato pagalbos išlaidų bei 188,40 € vertimo išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai, jos taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai).
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 9,54 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietu-vos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M. (D. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą Mažeikių r. sav. administracijos CMS 2015 m. liepos 16 d., akto įrašo Nr. 192, dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. palikti jos santuokinę pavardę „M.“.
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 € nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. balandžio 29 d. iki jo pilnametystės.
Paskirti ieškovę A. M. vaikui priteisto išlaikymo administratore uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. bendravimo tvarką : atsakovas D. M. savo nepilnamečiu sūnum E. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, datą, laiką ir vietą iš anksto, prieš tris dienas, suderinęs su vaiko motina A. M..
82 € (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio;
300 € (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų;
188,40 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų
ir 43 € (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio bei 9,54 € (devynis eurus 31 ct) pašto išlaidų – į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.