Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Byla Nr. ATP-384-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-04-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
ATP-384-651/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00915-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
E. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-384-651/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00915-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

E. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-03-04 16.28 val. ties Bangų g. 10, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,42 + 1,7 promilės), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nuvažiavo nuo rampos. Įvykio metu apgadintas automobilis. Tuo E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutarimu E. R. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį skyrė įspėjimą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. R. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriant mažesnę nuobaudą nei straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog byloje egzistuoja jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Be to, teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2004 m., ji bausta tik vieną kartą 2011 m. už naudojimosi saugos diržais pažeidimą. Mano, kad duomenys apie jos baustumą patvirtina, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjamas jos pažeidimas yra nukrypimas nuo jos įprasto elgesio. Taip pat pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, kadangi viena augina mažametį sūnų, kurį turi vežti į darželį bei papildomus užsiėmimus, be to, prižiūri neįgalią motiną, kurią būtina vežti pas medikus. Apeliantės manymu, egzistuojančios aplinkybės leidžia jai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog E. R. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minimus pažeidimus. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,42 prom.), be to, ji nuvažiavo nuo rampos, įvykio metu apgadintas kitas automobilis, todėl toks E. R. pažeidimas vertintinas kaip itin šiurkštus, galėjęs sukelti sunkių pasekmių ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims. Dėl to, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padarytas pažeidimas nėra pavojingas, ir pateisinti jį tik kaip, anot apeliantės, nukrypimą nuo jos įprasto elgesio.

Nors apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporoto priemones jai reikalinga vežti vaiką į darželį, sergančią motiną pas medikus, tačiau pažymėtina, jog aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio, šeimos narių slaugymui, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi apeliantė prieš sėsdama už vairo neblaivi turėjo pagalvoti apie pasekmes, nes jai ir tada buvo žinoma, kad reikia prižiūrėti motiną ir rūpintis vaiku.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo savo kaltę pripažino, gailisi dėl pažeidimo, tačiau nenurodė, kad ši aplinkybė pripažintina lengvinančia, todėl ši klaida ištaisytina ir tai pripažintina E. R. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Skundžiamu nutarimu teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo savo kaltę pripažino, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skyrė E. R. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl įvertinus pažeidimo pobūdį, manyti, jog paskirta nuobauda yra per griežta, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), todėl pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė