- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1785-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01390-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- J. J., V. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai J. J. ir V. J. 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, nenustatyti termino susitaikymui. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėjo, kad sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pareiškėjų įsitikinimu, santuoka iširo dėl skirtingų interesų, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Teismas nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp V. J. ir J. J. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Nutraukus santuoką pareiškėjai J. J. paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. J. paliko jo pavardę – (duomenys neskelbtini). Teismas patvirtino tarp šalių 2017 m. kovo 1 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyti motyvai dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtikinami faktiniam santuokos iširimui konstatuoti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pasinaudoti susitaikymo galimybe nepageidauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai abu yra darbingi, vienas kito išlaikymo nereikalauja, nepilnamečių vaikų neturi, 2013 m. gegužės 8 d. sudarė povedybinę sutartį, sutuoktiniai veiksnūs, jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių bei pareiškėjos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas ją patvirtino ir santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja J. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos teigimu, tikslinga byloje skirti 6 mėnesių susitaikymo terminą siekiant išsaugoti santuoką. Nurodė, kad pareiškėja J. J. kartu su sutuoktiniu V. J. paskubėjo pateikti teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pasak pareiškėjos, pakeisti sprendimą dėl santuokos nutraukimo paskatino šeimą ištikusi nelaimė, po kurios pareiškėjai suartėjo, atgimė jausmai. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjai gyvena kartu, jų santuokiniai ryšiai stiprėja ir jie nori išsaugoti šeimą ir santuoką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad paskubėjo nutraukti santuoką, šiuo metu pareiškėjai gyvena kartu kaip sutuoktiniai, stengiasi išsaugoti šeimą. Pažymėjo, kad sutinka, jog būtų paskirtas 6 mėnesių terminas susitaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, kaip konstitucinė vertybė, būtų visokeriopai puoselėjama ir saugoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad CK 3.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 2, 4 dalys). CPK IV dalies XIX skyriuje, kuriame reglamentuoti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, taip pat įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant šios kategorijos bylas; inter alia, teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 376 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai J. J. ir V. J. 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja J. J. 2017 m. gegužės 24 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad paskubėjo nutraukti santuoką, šiuo metu sutuoktiniai vėl gyvena kartu, nori išsaugoti šeimą ir prašo nustatyti 6 mėnesių susitaikymo terminą. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad stengiasi išsaugoti šeimą, gyvena kartu kaip sutuoktiniai, tvarko bendrą ūkį ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai J. J. ir V. J. apeliacinės instancijos teisme išreiškė bendrą poziciją, jog skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo bendru pareiškėjų sutikimu nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šiuo metu neatitinka jų valios išsaugoti šeimą. Kaip nurodyta šios nutarties 8 pastraipoje, teismas nagrinėdamas šeimos bylas turi būti aktyvus ir imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog teismas ėmėsi priemonių šalims sutaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėdamas pareigą būti aktyviu nagrinėjant šios kategorijos bylos, privalėjo nustatyti, kiek tiksliai laiko pareiškėjai bendrai negyvena ir įsitikinti, kad išnaudotos visos galimybės išsaugoti šeimą, tarp jų, spręsti klausimą dėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymo. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, ar teismas aiškinosi, kiek laiko iki kreipimosi į teismą pareiškėjai bendrai negyveno ir kaip termino susitaikyti nustatymas pažeistų kito sutuoktinio interesus (šios nutarties 8 pastraipa, CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nors prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodyta, jog sutuoktiniai jau kuris laikas negyvena kartu ir pateiktas prašymas nenustatyti termino susitaikyti, tačiau minėtą prašymą pareiškėjų vardu parengė UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centras. Taigi, teismas nagrinėdamas ne pareiškėjų parengtą prašymą, turėjo nustatyti tikrąją pareiškėjų valią ir taikinimo procedūrą atlikti realiai, išnaudoti visas galimybes pareiškėjus sutaikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad praėjus mėnesiui po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, abi šalys išreiškė valią išsaugoti šeimą, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą išnagrinėjo nepakankamai tinkamai, nesiėmė visų priemonių pareiškėjų šeimai išsaugoti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu tenkindamas pareiškėjų J. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigas tinkamai pravesti sutuoktinių taikinimo procedūrą (CK 3.54 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad sutuoktiniai nori išsaugoti šeimą, teismas negali nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad taikinimo procedūra priskirtina pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pareiškėjai prašo nustatyti šešių mėnesių susitaikymo terminą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, panaikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.