Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Šiauliuose, LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., veikdama bendrininkų grupe su R. J., 2016 m. kovo 21 d. apie 9³⁷ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefono Nr. 112 ir pranešė, kad nuo 2016 m. kovo 20 d. 13⁰⁰ val. iki 2016 m. kovo 21 d. 8³⁰ val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtos automobilio detalės. Tą pačią dieną Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, esančio Purienų g. 48, Šiauliuose, tarnybinėse patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą – vagystę iš (nuo) automobilio, kai pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. iš automobilių meistro sulaukė skambučio telefonu, jog jos automobilis „(duomenys neskelbtini) D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po nakties rastas apvogtas, nuvyko apžiūrėti savo automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) g. 53, Šiauliuose, rado automobilį be šoninių veidrodėlių, durelių apdailos juostos, 4 ratlankių su padangomis, priekinio bamperio be priekinio numerio, „BMW“ gamyklinio ženkliuko, kairės ir dešinės pusės sparnų posūkių, slenksčių dėklų, galinio bamperio apdailos detalės. Tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtino savo kaip pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tokiu būdu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnams, turintiems teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

G. G. ir R. J., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais ir siekdami neteisėtai gauti draudimo išmoką, inscenizavo vagystę nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir taip pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, o būtent: R. J. 2016 m. kovo 21 d. apie 2⁰⁰ val. nuėmė šoninius veidrodėlius, valytuvus, durelių ir slenksčių apdailos juostas, 4 vienetus ratlankių su padangomis, priekinė buferį (bamperį) be priekinio numerio, „BMW“ gamyklinį ženkliuką, kairės ir dešinės pusės posūkių žibintus su apdailomis, galinio buferio (bamperio) apdailos detales. G. G. 2016 m. kovo 21 d. apie 9³⁷ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefono Nr. 112 ir pranešė apie vagystę, kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą; tą pačią dieną kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 21 d. prašyme Nr. 1(duomenys neskelbtini) išmokėti draudimo išmoką pateikė įvykio aprašymą, melagingai nurodė vagystės aplinkybes, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule savo (G. G. ir R. J.) naudai įgyti svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 968 € draudimo išmoką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) G. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (132-133 b. l.), kuriame nurodyta, kad ji 2015 m. gegužės mėnesį įsigijo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kelių mėnesių automobilį apdraudė AB „(duomenys neskelbtini)“ KASKO draudimu. 2016 m. kovo mėnesį automobilis ėmė gesti, todėl ji paprašė savo draugo R. J. pažiūrėti, kokios problemos. Išsiaiškino, kad sugedo variklis. K. R. (R. J.) išvažiavo patikrinti automobilio, variklis visai užgeso ir automobilio nebepavyko užvesti. Automobilį reikėjo remontuoti. Ji žinojo, kad automobilių variklių remontu užsiima V. Ž., dirbantis (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose. Susiskambino su V. Ž. ir susitarė, kad automobilį atveš į aikštelę ir paliks remontuoti. Su (duomenys neskelbtini) iš pažįstamo pasiskolino automobilį, juo nutempė savo automobilį į aikštelę ir ten paliko. Ji į aikštelę vyko savo draugo (duomenys neskelbtini) automobiliu „BMW“, o (duomenys neskelbtini) su draugu jos automobilį BMW tempė automobiliu „VW Golf“. Palikę automobilį remontuoti su (duomenys neskelbtini) grįžo namo. Namuose pakalbėjo, kad automobilio variklio remontas daug kainuos, o pinigų remontui neturėjo. Su draugu nusprendė „sužaisti su draudimu“ ir gauti draudimo išmoką. Su draugu kalbėjo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nuvažiuos į aikštelę, kur buvo paliktas automobilis, nurinks visas nuo automobilio įmanomas parduoti detales, jas pasidės savo tėvo garaže, vėliau parduos, o ji praneš apie įvykį policijai ir draudimui. Galvojo, kad draudimo bendrovė išmokės draudimo išmoką ir tuo viskas baigsis. Kaip sutarė, taip ir padarė. (duomenys neskelbtini) naktį nuvažiavo ir nuo automobilio nurinko pagrindines detales, visos jos išvardintos pranešime apie įtarimą. Ji nelabai gilinosi į tai, ką jis nurinko, nes nenusimano, ką galima parduoti, o ko - ne. Iš didesnių daiktų buvo 4 padangos su ratlankiais. Iki apklausos nežinojo, ar (duomenys neskelbtini) važiavo į aikštelę vienas, nes tik tada (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad kartu su juo buvo jo draugas (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl jis pasiėmė ir (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po to, kai (duomenys neskelbtini) naktį nurinko detales, ji paskambino telefono Nr. 112 į Bendrą pagalbos centrą ir pranešė apie detalių nuo automobilio vagystę. paskambinusi pasakė, kad jai skambino meistras V. Ž. ir pasakė, kad nuo jos automobilio nurinktos detalės. V. Ž. ryte jai iš tikrųjų paskambino ir pasakė tokią informaciją, tik tai jai nebuvo naujiena. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė melagingą informaciją, t. y. pranešė apie nebūtą nusikaltimą, sakydama, kad nuo jos automobilio „BMW“ pavogtos detalės; parašė pareiškimą, norėdama, kad būtų nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Ji žinojo, kas dėl to kaltas, tačiau pateikė melagingą informaciją ir, būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, pareigūnui melavo. Po to paskambino į draudimo bendrovę, parašė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Prašyme nurodė melagingą informaciją. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota, tačiau nebuvo išmokėta, nes policijos pareigūnai labai greitai išsiaiškino tiesą ir sustabdė draudimo išmokos mokėjimą. Vėliau ji buvo apklausta byloje dėl vagystės ir pasakė tiesą. Gailisi, kad padarė nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (145 b. l.), kuriame teigiama, kad dėl pinigų, kurių reikėjo automobilio variklio remontui, stokos, su G. G. buvo priversti „sužaisti su draudimu“. (duomenys neskelbtini) (G. G.) automobilis „BMW“ draustas KASKO draudimu, jam reikėjo remonto, todėl abu sugalvojo, kad jis nuvažiuos naktį į aikštelę, kur buvo paliktas automobilis, nuims visas įmanomas parduoti detales, padangas su ratlankiais ir po kurio laiko viską parduos bei dar gaus draudimo išmoką. Jis turėjo nurinkti detales, o (duomenys neskelbtini) - pranešti policijai ir draudimo bendrovei apie esą įvykdytą automobilio detalių vagystę. Viskas buvo gerai, tačiau netrukus tyrėjas iškvietė jį į apklausą ir jis po tam tikrų klausimų sutriko, pasakė, kaip viskas buvo iš tiesų, t. y. kad detales nuo automobilio nurinko jis, o (duomenys neskelbtini) pranešė policijai, parašė pareiškimą ir pateikė prašymą draudimo bendrovei dėl draudimo išmokos. Be to, į šį reikalą įtraukė draugą (duomenys neskelbtini). Jis nuvežė (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) automobilio, ten pasakė, ką ketina daryti, ir liepė žiūrėti ir pranešti, jei kas atvažiuos. (duomenys neskelbtini) prašė nedaryti nesąmonių, bet jis draugo neklausė. Nežino, kodėl tada taip elgėsi. Tikėjosi, kad policija nieko neišsiaiškins ir draudimo bendrovė išmokės draudimo išmoką. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Liudytojo V. Ž. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (58-61 b. l.), kuriame pažymėta, kad iš matymo pažįsta (duomenys neskelbtini). Šių metų kovo pabaigoje jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir paprašė patikrinti jos automobilio variklį, nes kažkas „braška“. Dar vėliau vėl paskambinusi (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atvelka nebevažiuojantį automobilį į serviso kiemą adresu (duomenys neskelbtini) g. 53, Šiauliuose. Paliko jam automobilio raktelius. Pirmadienį, 2016 m. kovo 21 d., nuėjęs remontuoti automobilį pamatė, kad automobilis išdraskytas: nuimti ratai, bamperis, nulupinėtos apdailos detalės. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini)i.

Liudytojo D. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (116-118 b. l.), kuriame nurodyta, kad R. J. yra jo vaikystės draugas, jie daug metų artimai bendrauja. Jų santykiai su (duomenys neskelbtini) puikūs. (duomenys neskelbtini) draugauja su G. G., tačiau (duomenys neskelbtini) mažai žino. Apie tai, kad R. J. su (duomenys neskelbtini) norėjo „sužaisti su draudimu“, sužinojo tą naktį, kai (duomenys neskelbtini) jo paprašė susitikti Šiauliuose. (duomenys neskelbtini) jam paskambino ir pasakė, kad netrukus atvažiuos. Kai draugas atvažiavo, jie jo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio nežino, važinėjosi po miestą. Matė, kad draugas keistai elgiasi, jis buvo ne toks kaip visada. Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) pasiūlė atsigerti kavos. Prie geležinkelio stoties automobilyje begeriant kavą, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam su (duomenys neskelbtini) „blogai su pinigais“. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jiems būtinai reikia pinigų. Jis klausė draugo, kam jiems pinigai, tačiau šis neatviravo. T. R. pasiūlė važiuoti su juo iki (duomenys neskelbtini) g, Šiauliuose. Jis paklausė, ką jis naktį apie 2⁰⁰ val. ruošiasi daryti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad „nusirinks“ automobilį ir pareis, nes tik taip galėjo gauti draudimo išmoką. Jis iš karto nesuprato, ką (duomenys neskelbtini) turi galvoje. Jis privažiavo prie aikštelėje stovėjusio (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“ ir sustojo šalia. (duomenys neskelbtini) išlipo, pasakė: „žiūrėk, kad niekas neatvažiuotų“, jis pasakė: „ką tu darai, nedaryk nesąmonių, užsidirbsit pinigų, susitvarkysit visus reikalus“, tačiau (duomenys neskelbtini) nesiklausė. Jis išlipo, atsidarė galines automobilio dureles, bagažinę ir nuo (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“ pradėjo imti detales. Matė, kad (duomenys neskelbtini) sudėjo padangas su ratlankiais, veidrodėlius, bamperį ir dar kažkokias plastmases. Jis išsigando, nes nenorėjo dalyvauti tokiuose reikaluose. S. R., kad baigtų daryti nesąmones ir greičiau važiuotų, bet (duomenys neskelbtini) nesiklausė. Vienu momentu (duomenys neskelbtini) pasakė: „tu ne prie ko, čia mums reikia pinigų“. Jei būtų žinojęs, ką (duomenys neskelbtini) ketina daryti, nebūtų su juo važiavęs. Tačiau jis tik vėliau suprato, ką (duomenys neskelbtini) darė ir kodėl darė. Kad ir koks geras draugas bebūtų (duomenys neskelbtini), jis jo veiksmams nepritarė. Važiuodamas iš aikštelės namo, (duomenys neskelbtini)i sakė, kad policija viską išsiaiškins ir bus blogai, tačiau (duomenys neskelbtini) nesiklausė, vis kartojo, kad reikia pinigų ir kito būdo jų gauti nežino. P. R. namo su visais nuo (duomenys neskelbtini) automobilio nurinktais daiktais (detalėmis) ir išvažiavo. J. R. nepaklausė, kur dės detales, jie net neatsisveikino, nes susipyko, kad (duomenys neskelbtini) jį įtraukė į savo ir (duomenys neskelbtini) reikalus.

Be išvardintų duomenų, kaltinimai taip pat grindžiami 2015 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonių (G. G. automobilio „BMW 3 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 21 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu (9 b. l.); G. G. 2016 m kovo 21 d. prašymu išmokėti draudimo išmoką (10 b. l.); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 24 d. apskaičiuota žalos sąmata (12-16 b. l.); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. G. dėl detalių nuo jos automobilio vagystės buvo priskaičiuota 968 € draudimo išmoka, bet ji nebuvo išmokėta (6, 19 b. l.); 2016 m. kovo 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. G., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, pranešė apie detalių vagystę nuo jai priklausančio automobilio (30-32 b. l.); automobilio „BMW 3 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros po tariamos vagystės protokolu (36-44 b. l.); G. G. kaip liudytojos 2016 m. balandžio 13 d. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad G. G. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13362-16 dėl jos automobilio detalių vagystės, būdama pagal BK 235 straipsnį įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad buvo apvogtas jos automobilis (67-69 b. l.); R. J. ir G. G. kaip specialiųjų liudytojų 2016 m. balandžio 21 ir 27 d. apklausos protokolais ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13362-16 dėl G. G. automobilio detalių vagystės (75-77 b. l.); savanoriško reikalaujamų daiktų (dalies nuimtų detalių) pateikimo ir apžiūros protokolais (78-86 b. l.), 2016 m. balandžio 27 d. reikalaujamų daiktų (automobilio „BMW 3 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtomis prieš nuimtomis detalėmis) pateikimo ir apžiūros protokolais (93-98 b. l); kameros užfiksuoto įvykio vietos vaizdo įrašo apžiūros protokolu (101-102 b. l.); Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13362-16 dėl automobilio detalių vagystės, konstatavus, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį požymių (109 b. l.). Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad inkriminuotos veikos kvalifikuotos teisingai, abejoti kaltinamųjų kalte nėra pagrindo.

Už sukčiavimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. (BK 182 str. 1 d.).

Už melagingą įskundimą, pranešimą apie nebūtą nusikaltimą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda arba laisvės atėmimas iki 2 m. (BK 236 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajai G. G. už nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 10 MGL (376,6 €) baudą, už nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį padarymą - 8 MGL (301,28 €) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 15 MGL (564,9 €) baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, 15 MGL (564,9 €) baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę subendrintą sumažintą 10 MGL (376,6 € ) baudą. Kaltinamajam R. J. už nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 10 MGL (376,6 €) baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 MGL (376,6 €) baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 3,33 MGL (125,53 € ) dydžio baudą.

Kaltinamieji G. G. ir R. J. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo leisti sumokėti baudą per 12 mėnesių (149, 151, 154 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sudėtis materiali, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikaltimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį sudėtis formali, veika baigta. Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.

Kaltinamoji G. G. neteista (123 b. l.). Vieną kartą bausta administracine tvarka bausta pagal ATPK 174 straipsnį, baudą sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi; vieną kartą surašytas administracinis nurodymas, kas baustumo neužtraukia (126-127 b. l.). Dirba UAB (duomenys neskelbtini) (124 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padariusi, gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma ta, kad nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis R. J. neteistas (138 b. l.). Vieną kartą surašytas administracinis nurodymas, kas baustumo neužtraukia (140-141 b. l.). Dirba UAB (duomenys neskelbtini) (139 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, galisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamieji G. G. ir R. J. nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamiems asmenims paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Kaltinamiesiems skiriamos prokurorės siūlomos vidutinio griežtumo bausmės rūšys – baudos, kurių dydis parenkamas artimas minimaliam (BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p.). Kaltinamajai G. G. skirtos baudos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, kaltinamiesiems skirtos bausmės mažinamos trečdaliu.

Kaltinamųjų prašymu dėl sunkios finansinės padėties keičiamas įprastinis baudos mokėjimo terminas (BVK 22 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius (pasikėsinus padaryti) nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 12 MGL (451,92 €) baudą.

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 MGL (301,28 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, G. G. skirtas baudos bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 12 MGL (451,92 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, G. G. skirtą subendrintą 9 MGL (338,94 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 MGL (301,28 €) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius (pasikėsinus padaryti) nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 12 MGL (451,92 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. J. skirtą 9 MGL (338,94 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę 8 MGL (301,28 €) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamiesiems G. G. ir R. J., kad, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, jie turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.